Lietuvių valgiai

Imperatoriaus Napoleono Bonaparto biografai pažymi, kad maistui jis nebuvo išrankus, nors skaniai pavalgyti mėgo. Imperatoriaus Napoleono Bonaparto biografai pažymi, kad maistui jis nebuvo išrankus, nors skaniai pavalgyti mėgo. Jie taip pat pabrėžė, kad prie stalo Napoleonas negalėdavo ilgiau nei 20 minučių pasėdėti, sakydamas, kad „parakas pradeda drėkti“... Jaunystėje, kai būsimas imperatorius Paryžiuje šlaistėsi paskui kiekvieną ... Skaityti toliau

Šiandien negali būti kalbos apie Lietuvos kulinarinį paveldą, mat nėra nutarta ir nusakyta, kas vis dėlto yra tas kulinarinis paveldas. Šiandien negali būti kalbos apie Lietuvos kulinarinį paveldą, mat nėra nutarta ir nusakyta, kas vis dėlto yra tas KULINARINIS PAVELDAS. Antai, kai kurių savamokslių save kulinarijos žinovėmis pasiskelbusių entuziasčių nuomone, kulinariniu paveldu gali būti tik ... Skaityti toliau

Pupelės nebūna šparaginės, kaip nebūna apelsinų bulvių Šiandien botanikos nesimokę daržovių tiekėjai, maisto parduotuvių pardavėjai ir nekvalifikuoti virėjai ankštines pupeles vadina „šparaginėmis pupelėmis“, teigdami, kad taip jas vadina Rusijoje, kad taip buvo priimta vadinti sovietinio „obščepito“ laikais, ir žmonės prie to pavadinimo yra pripratę... Deja, Rusijoje ankštinės pupelės vadina ne „šparaginėmis pupelėmis“, t.y. „sparževij fasolj“, ... Skaityti toliau

Triušius į Lietuvą XV amžiuje atsivežė Europos vienuoliai, po krikšto kviesti kurti vienuolynus Lietuvoje. Triušius į Lietuvą XV amžiuje atsivežė Europos vienuoliai po krikšto kviesti kurti vienuolynus Lietuvoje. Triušiena vienuolių mityboje buvo laikoma pasninko mėsa, tad, visi, net elgetaujantys vienuoliai, laikė ir veisė triušius. Spartus vienuolynų steigimas, vienuolių mitybos dalykai turėjo įtakos ir Lietuvos gyventojų ... Skaityti toliau

Lietuvoje šiandien avienos paklausa yra didžiulė, o avienos pasiūla dar tik pradeda formuotis. Lietuvoje šiandien avienos paklausa yra didžiulė, o avienos pasiūla dar tik pradeda formuotis. Tie keli šimtai avių, kurias retsykiais patiekia tiekėjai nėra net lašu jūroje, ir todėl didieji maisto produktų prekybos tinklai pradėjo eksportuoti avieną iš Australijos ir Naujosios Zelandijos, tačiau jų ... Skaityti toliau

Kaukaziečiai „šašlykų“ niekada nekepė ir nekepa Daugelis žmonių, kurie nežino kulinarijos istorijos yra įsitikinę, kad „šašlykai“ yra ypatingas išskirtinis Kaukazo tautų valgis. Tačiau iš tiesų taip nėra. Panašius kepsnius ant iešmų galime rasti visose pasaulio šalyse ir beveik visų tautų virtuvėse. Beje, ir pats žodis „šašlykas“ jokiu būdu nėra kaukaziškos kilmės: net nemėginkite viešėdami Kaukaze ... Skaityti toliau

Šis nuostabus receptas pasaulį išvydo 1898 metais, lapkričio 29 dieną, kai Prancūzijos senatorius Kuto (Couteaux) laikraštyje „Le Temps“ buvo paskelbta išsami ataskaita apie tai, kaip jis ieškojo idelaus kiškienos patiekalo gamybos recepto. A LA ROYALE Šis nuostabus receptas pasaulį išvydo 1898 metais, lapkričio 29 dieną, kai Prancūzijos senatorius Kuto (Couteaux) laikraštyje „Le Temps“ buvo paskelbta ... Skaityti toliau

Sensacingi mokslo duomenys apie teigiamą lašinių poveikį žmogaus Tur būt nėra lietuviškesnio valgio, kaip rūkyti lašiniai. Jau vien jų vaizdas sukelia apetitą: sniego baltumo riebalai su raudonos mėsytės tarpsluoksniais, rusva traški odelė, skanus rūkymo dūmelio aromatas, kvepiantis kadagiais. Ne be reikalo liaudies išmintis moko „Mylėkite vienas kitą, kaip katinas lašinius“, godžiuosius apibūdina: „Žiūri, kaip katinas ... Skaityti toliau

Lietuvoje kalakutai buvo pradėti auginti net 1742 m. grafų Tiškevičių, vėliau baronų Ropų, grafų Oginskių, Pliaterių ir kitų didžiūnų dvaruose, t.y. daug anksčiau, nei daugelyje Europos šalių ir šimtmečiu anksčiau, nei Rusijoje. Kalakutus penėdavo riešutais ir girdydavo raudonu vynu Lietuvoje kalakutai buvo pradėti auginti net 1742 m. grafų Tiškevičių, vėliau baronų Ropų, grafų Oginskių, Pliaterių ... Skaityti toliau