Vasarą į gėrimus ir desertus dedame mėtų, kad jos suteiktų gaivaus, gaivinančio aromato ir skonio, tačiau vabzdžiai ir pelės šio pomėgio nepalaiko. Mėtų kvapas atbaido skruzdes ir amarus. Šį augalą lengva auginti, o sode jis suteikia nuostabų kvapą“. Beje, jei norite į savo sodą pritraukti daugiau apdulkintojų – bičių ir drugelių – padės mėtos.
Valgomojo krieno tėvynė driekiasi nuo Pietryčių Europos iki Vakarų Azijos. Maždaug 12 amžiuje jis atkeliavo į Šiaurės ir Vidurio Europą. Ten valgomasis krienas labai paplito, nes iš jo buvo gaminami preparatai nuo parazitinių kirmėlių (helmintų).Šis žolinis augalas sudaro plačias tvirtas rozetes su šiek tiek banguotais iki 1 m ilgio lapais. Antrųjų metų pavasarį išauga iki ... Skaityti toliau
Diemedį vienuoliai atsivežė iš Vakarų Azijos į Europą beveik prieš 1000 metų. Dėl vaistingųjų savybių ištisus šimtmečius jis buvo auginamas vienuolynų ir valstiečių soduose. Jam buvo priskirta daugybė nepaprastų savybių. Pavyzdžiui, diemedis buvo laikomas vaistu nuo maro arba plaukų augimą stimuliuojančiu preparatu plinkant.Prieskoninėmis savybėmis pasižyminančio krūmo pilkai žali lapai smulkiai plunksniškai suskaldyti. Jie skleidžia nuostabų ... Skaityti toliau
Jo tėvynė yra Rusijos pietinės dalies ir Mongolijos stiepių sritis. Su kryžiuočiais peletrūnas atkeliavo į Viduržemio pajūrio kraštus. Vokiškai kalbančiuose kraštuose jis buvo vadinamas „Schlangenkraut“ (gyvatžole), o prancūzai jį pavadino „herbe de dragon“ (drakono žole), nes buvo manoma, kad peletrūnas gydo nuo gyvatės įkandimo. Išsikerojusio augalo šakelės labai liaunos. Ant jų auga siauri pailgi lapeliai. ... Skaityti toliau
Anyžiai – vieni seniausių prieskoninių ir eterinio aliejaus turinčių augalų. Apie anyžių gydomąsias savybes buvo žinoma senovės Graikijoje ir Romoje. Šis augalas buvo minimas Avicenos ir Hipokrato darbuose. Manoma, kad žmonės anyžius pradėjo auginti rytinėse Viduržemio jūros pakrantėse. Kai kurie tyrinėtojai teigia, jog anyžiai buvo pradėti auginti Senovės Egipte. Paprastieji anyžiai – vienmečiai, žoliniai, skėtinių ... Skaityti toliau
Paprastoji barborytė natūraliai auga Europoje, tačiau čia ji yra saugoma. Plačiai paplitusi ir auga Turkijoje, Kaukaze ir į rytus nuo jo, Kinijoje, taip pat Afrikoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje. Augalas pavadintas Šventosios Berboros, kalnakasių globėjos, garbei. Kaip ir visi dvimečiai augalai, paprastoji barborytė pirmaisiais metais išaugina tik lapus, o kitą pavasarį išsivysto geltoni žiedai. Ji ... Skaityti toliau
Vaistinė svilarožė yra kilusi iš Vidurio Europos bet paplito iki Afrikos ir Sibiro.Anksčiau ji dažnai būdavo aptinkama natūraliai auginti drėgnuose druskinguose dirvožemiuose, tačiau dabar ją galima matyti tik auginimą soduose ar daržuose. Šios rūšies laukinė forma yra saugoma. Augalo gydymosios savybės buvo žinomos jau Karolio Didžiojo laikais. Vaistinės svilarožės šaknys ir šiandien yra svarbi mikstūros ... Skaityti toliau
Vaistinė šventagaršvė paplitusi nuo Šiaurės Europos iki Šiaurės Azijos. Ten ji auga vidutinio aukščio kalnų grėgnose pievose. Kaip vaistinis ir prieskoninis augalas ji buvo auginama jau vienuolynų daržuose. Buvo manoma, kad jos gydomosios savybės saugo nuo maro.Šis impozantiškas daugiametis augalas gali užaugti iki 2 m aukščio. Tuščiaviduris stiebas apsuptas stambių, giliai sukarpytų lapų. Vasarą išauga ... Skaityti toliau
Rožių su atvira šaknų sistema sodinimo instrukcija 2 litrų talpos inde (transportavimo pakuotė). Rožių sodinukus pakuoja įmonė „Mano sodas“Instrukcija skirta tik informaciniams tikslams. Geriausias pavasario rožių sodinimo metas yra kovo vidurys – balandžio pabaiga, kai dirva pagaliau atšyla ir sušyla iki 10-12C. Jei nėra galimybės sodinti iš karto po įsigijimo, sodinukus galima tinkamai laikyti namuose. ... Skaityti toliau
Mikrobiologiniai preparatai gamtinės žemdirbystės biotechnologijoje. Šiame straipsnyje atkreipiu jūsų dėmesį į mikrobiologinių preparatų naudojimo konkrečioje mūsų pasiūlytoje ūkininkavimo technologijoje klausimą be kabučių – Bionatūralios ūkininkavimo technologijos. Tienologija, kuriai pavadinimo mokslininkai dar nesugalvojo, tačiau šiai technologijai skirti biologiniai produktai jau egzistuoja. Tai reiškia, kad technologija yra reali praktikoje, o ne tik teoriškai.. Tačiau čia yra paradoksas: ... Skaityti toliau
Paskutinės rugsėjo dešimt dienų – lapkričio pradžia mūsų klimato sąlygomis gana palankus metas sodinti rožes. Suspėję įsišaknyti gerokai prieš prasidedant šalnoms, rudenį pasodinti augalai, kaip taisyklė, geriau vystosi ir žydi anksčiau nei pasodinti pavasarį ar vasarą. KADA SODINTI? Pradedantis sodininkas turi griežtai laikytis rožių su atvira šaknų sistema sodinimo laiko: pavyzdžiui, Kijevo apylinkėse optimalus laikotarpis ... Skaityti toliau
Kad rožės gerai vystytųsi, intensyviai žydėtų ir sėkmingai žiemotų, sukurta organinio ir mineralinio tręšimo sistema. Azotas skatina greitą rožių augimą ir dideliais kiekiais suvartojamas jų intensyvaus augimo laikotarpiu: gegužės pradžioje ir po pirmojo žydėjimo. Trūkstant azoto, lapai pagelsta, o rožės per anksti numeta lapus. Priešingai, azoto perteklius sukelia greitą augimą, vėluoja žydėjimas ir žymiai sumažėja ... Skaityti toliau
Kiaulpienės visiškai nepelnytai gavo kenkėjų titulą: savo vasarnamiuose įnirtingai bandome jas išvyti, o ne tik mėgautis mažomis „saulėtėmis“ ir jas naudingai panaudoti. Nors tikriausiai jūs tiesiog nežinojote, kad jie jums gali būti naudingi kasdieniame gyvenime – skubame taisyti šią situaciją! Daugiau niekada nepraeikite pro kiaulpienių laukus! Nuskinkite kelias gėles – jų tikrai prireiks. Manoma, kad ... Skaityti toliau
