Sodas − vaismedžiais ir uogakrūmiais apsodintas plotas. Sodai auginami vidutinių platumų ir subtropinio klimato juostose. Iš vaisinių augalų labiausiai paplitę alyvmedžiai, obelys, kriaušės ir slyvos. Daržas – palyginti nedidelis žemės plotas, skirtas auginti daržovėms, vaiskrūmiams, uogoms. Daržai paprastai įrengiami individualios sodybos plote, ypač kaimų, priemiesčių sodybose bei kolektyviniuose soduose. Kartais daržai būna ir neapstatytuose priemiesčių, kaimų pakraščių sklypuose.
Šafranas buvo ir vis dar yra pats brangiausias prieskonis pasaulyje. Jis gaunamas iš daržinio kroko, kurio tėvynė yra Artimieji Rytai. Maurai šį augalą atvežė į Ispaniją. Dabar jis aptinkamas tik soduose ar daržuose. Europoje daržinio kroko daugiausia auginama Ispanijoje ir Graikijoje, tačiau teritorijoje nuo Irano iki Kinijos aptinkami daržinio kroko laukai. Didelė kaina yra dėl ... Skaityti toliau
Lanksčioji citrinžolė, Rytų Azijos virtuvėje vadinama „sereh“, yra kilusi iš Indijos. Su emigrantais ji nukeliavo į tropinę Afriką ir Centrinę Ameriką. Ten ji populiari kaip daržovė ir prieskonis, todėl auginama didžiuliais kiekiais. Savo tėvynėje šis daugiametis augalas užauga iki 1,80 m aukščio. Stiebai žali nesumedėję, tik apatiniame trečdalyje balti ir mėsingi. Augalo sudėtyje yra daug ... Skaityti toliau
Rausvažiedės ežiuolės tėvynė yra Šiaurės Amerika, kur šis daugiametis sukulentinis augalas dažniausiai aptinkamas ant sausų šlaitų. Jau indėnai pastebėjo šio augalo vaistines savybes. Rausvažiedė ežiuolė yra daugiametis žolinis augalas, kuris anksčiau buvo priskirtas Rudbecia gerčiai. Ji yra išsikerojusi, stiebas užauga iki 70-90 cm akščio. Siauri pailgi lapai yra odiški ir apaugę šiurkščiais plaukeliais. Vasarą įspūdingai ... Skaityti toliau
Valgomojo saliero laukinės formos yra kilusios iš Viduržemio pajūrio kraštų ir dabar aptinkamos visose Europos pakrantėse. Tuo tarpu tarp kultūrinių formų yra gausybė šakniavaisinių, lapkotinių ir lapinių veislių. Ši daug vitaminų ir prieskonių turinti darživė graikų ir romėnų virtuvėje bei liaudies medicinoje buvo žinoma nuo seno. Lapinis salieras, kaip ir lapkotinis salieras, nesudaro šakniavaisių, o ... Skaityti toliau
Valgomojo krieno tėvynė driekiasi nuo Pietryčių Europos iki Vakarų Azijos. Maždaug 12 amžiuje jis atkeliavo į Šiaurės ir Vidurio Europą. Ten valgomasis krienas labai paplito, nes iš jo buvo gaminami preparatai nuo parazitinių kirmėlių (helmintų).Šis žolinis augalas sudaro plačias tvirtas rozetes su šiek tiek banguotais iki 1 m ilgio lapais. Antrųjų metų pavasarį išauga iki ... Skaityti toliau
Diemedį vienuoliai atsivežė iš Vakarų Azijos į Europą beveik prieš 1000 metų. Dėl vaistingųjų savybių ištisus šimtmečius jis buvo auginamas vienuolynų ir valstiečių soduose. Jam buvo priskirta daugybė nepaprastų savybių. Pavyzdžiui, diemedis buvo laikomas vaistu nuo maro arba plaukų augimą stimuliuojančiu preparatu plinkant.Prieskoninėmis savybėmis pasižyminančio krūmo pilkai žali lapai smulkiai plunksniškai suskaldyti. Jie skleidžia nuostabų ... Skaityti toliau
Jo tėvynė yra Rusijos pietinės dalies ir Mongolijos stiepių sritis. Su kryžiuočiais peletrūnas atkeliavo į Viduržemio pajūrio kraštus. Vokiškai kalbančiuose kraštuose jis buvo vadinamas „Schlangenkraut“ (gyvatžole), o prancūzai jį pavadino „herbe de dragon“ (drakono žole), nes buvo manoma, kad peletrūnas gydo nuo gyvatės įkandimo. Išsikerojusio augalo šakelės labai liaunos. Ant jų auga siauri pailgi lapeliai. ... Skaityti toliau
Anyžiai – vieni seniausių prieskoninių ir eterinio aliejaus turinčių augalų. Apie anyžių gydomąsias savybes buvo žinoma senovės Graikijoje ir Romoje. Šis augalas buvo minimas Avicenos ir Hipokrato darbuose. Manoma, kad žmonės anyžius pradėjo auginti rytinėse Viduržemio jūros pakrantėse. Kai kurie tyrinėtojai teigia, jog anyžiai buvo pradėti auginti Senovės Egipte. Paprastieji anyžiai – vienmečiai, žoliniai, skėtinių ... Skaityti toliau
Paprastoji barborytė natūraliai auga Europoje, tačiau čia ji yra saugoma. Plačiai paplitusi ir auga Turkijoje, Kaukaze ir į rytus nuo jo, Kinijoje, taip pat Afrikoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje. Augalas pavadintas Šventosios Berboros, kalnakasių globėjos, garbei. Kaip ir visi dvimečiai augalai, paprastoji barborytė pirmaisiais metais išaugina tik lapus, o kitą pavasarį išsivysto geltoni žiedai. Ji ... Skaityti toliau
Vaistinė svilarožė yra kilusi iš Vidurio Europos bet paplito iki Afrikos ir Sibiro.Anksčiau ji dažnai būdavo aptinkama natūraliai auginti drėgnuose druskinguose dirvožemiuose, tačiau dabar ją galima matyti tik auginimą soduose ar daržuose. Šios rūšies laukinė forma yra saugoma. Augalo gydymosios savybės buvo žinomos jau Karolio Didžiojo laikais. Vaistinės svilarožės šaknys ir šiandien yra svarbi mikstūros ... Skaityti toliau
Vaistinė šventagaršvė paplitusi nuo Šiaurės Europos iki Šiaurės Azijos. Ten ji auga vidutinio aukščio kalnų grėgnose pievose. Kaip vaistinis ir prieskoninis augalas ji buvo auginama jau vienuolynų daržuose. Buvo manoma, kad jos gydomosios savybės saugo nuo maro.Šis impozantiškas daugiametis augalas gali užaugti iki 2 m aukščio. Tuščiaviduris stiebas apsuptas stambių, giliai sukarpytų lapų. Vasarą išauga ... Skaityti toliau
Prižiūrėti šį augalą nėra sunku, tačiau svarbu išlaukti gero oro. Kada sodinti moliūgus atvirame lauke Moliūgas mėgsta šilumą ir nustoja augti esant žemesnei nei 14 laipsnių oro temperatūrai. Todėl nereikia skubėti sodinti daigų į lysves. Palaukite, kol dirva sušils iki 15 laipsnių, o oras sušils bent iki 20 laipsnių. Tokiomis sąlygomis augalai jausis patogiai. Sutelkite ... Skaityti toliau
