Didžiosios Britanijos mokslininkams pavyko vizualizuoti svarbų ląstelių genetinės medžiagos kopijavimo procesą. Naudodami naujausią krioelektroninės mikroskopijos metodą, jie parodė, kaip veikia helikazės – fermentų, vadinamų „molekulinėmis mašinomis“, kurios išpakuoja DNR, klasė.
Šis novatoriškas atradimas gali turėti toli siekiančių pasekmių, be kita ko, paaiškinti kai kurių virusų ir vėžinių susirgimų dauginimosi mechanizmą.
„Užfiksavome keletą vaizdų, rodančių, kaip šis molekulinis variklis metodiškai atskiria dvigubą DNR spiralę. Tai panašu į molekulės dydžio užtrauktuko veikimą, ir nors mokslininkai jau seniai žinojo, kad ląstelės turi išskleisti savo DNR, kad galėtų ją nukopijuoti, niekada anksčiau nebuvome tiksliai matę, kaip tai vyksta.
Dabar galime stebėti, kaip žingsnis po žingsnio vyksta visas procesas, atskleisdami tikslią vieno svarbiausių gyvybės procesų mechaniką“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Taha Shahidas iš Lesterio universiteto.
Mokslininkai nustatė, kad helikazė veikia ne grubia jėga, kaip manyta anksčiau, o elegantišku mechanizmu, kuris naudoja ląstelių degalus (ATP) kaip tikslų paleidiklį.
Šis fermentas veikia kaip šešių cilindrų molekulinis variklis – kiekvienas stūmoklis paleidžiamas paeiliui, stumdamas mašiną į priekį išilgai DNR.
Užuot tiesiogiai stūmęs grandinės giją vieną nuo kitos, jis atpalaiduoja įtempimą – tarsi atpalaiduotų įtemptą spyruoklę – kad DNR išsiskleistų pati.
„Šis „entropijos perjungimo“ mechanizmas iš esmės skiriasi nuo to, kaip, mūsų manymu, veikia molekuliniai varikliai“, – sakė daktaras Shahidas. – „Mes taip pat išsprendėme ilgai nepaaiškinamą paslaptį, kaip ląstelės koordinuoja DNR kopijavimą abiem kryptimis, ir nustatėme, kad dvi helikazės mašinos tam tikrose DNR vietose veikia kartu, kad įrengtų „replikacijos šakutę“, leidžiančią veiksmingai kopijuoti abi grandines vienu metu.“
infa.lt: nors straipsnio autoriai kildina šį mechanizmą iš virusų, iš kurių jį paveldėjo kitos gyvybės formos (turima omenyje Darvino teorija, kad gyvybė vystėsi nuo smulkiausių gyvybės formų iki stambiausių), tačiau, turint omenyje, kad net dabartinio mokslo požiūriu, jog virusai nėra gyvybės forma, nes negali daugintis be kitų gyvybės formų, ši prielaida neišlaiko jokios kritikos, nes grąžina mus prie amžinojo klausimo „Kas atsirado anksčiau, višta ar kiaušinis“.
Tai ką matė mokslininkai galima pavadinti universaliuoju visų gyvybės formų atsikūrimo metodu, kurio vidinis variklis tikrai nėra mechanika, kaip bandoma pristatyti straipsnyje. Tai greičiau dvasia, arba kitaip, Dievo valia..
Įvertinkite straipsnį
