Mistika

Pavyzdžiui, ūmus noras elgtis grubiai, paskatinti arba atlikti grubius veiksmus tūri būti sulaikytas suvokimu apie žalingų pasekmių neišvengiamumą. Labai dažnai, tokio pobūdžio veiksmai yra žemiškų instinktų pasekmė (tokių, kaip pyktis, godumas arba išankstinis nusistatymas). Galimų pasekmių suvokimas, nepriklausomai nuo mūsų ketinimų, gali padėti išvengti nepageidaujamų veiksmų. Kai žmogus dėmesingas, įsitvirtinęs neprievartoje (Ahimsa), jo akivaizdaoje sumažėja priešiškumo.

Daugelį žmonių joga patraukia, kadangi siūlo būdus, kaip kūną padaryti stipresniu, sveikesniu ir lankstesniu, gražiai atrodančiu, kūną, kuriame būtų patogu gyventi. Kiti ateina ieškodami pagalbos dėl konkrečių negalavimų tokių kaip nugaros skausmai. Kai kurie - tik skatinami jausmo, kad iš gyvenimo negauna visko, ką galėtų. Kokia bebūtų jūsų priežastis, joga gali tapti jums priemone, instrumentu, duodančiu ir tai, ko atėjote, ir daugiau. Kad suprastumėme, kas yra joga, ją reikia praktikuoti. Iš pirmo žvilgsnio, ji atroda tik truputi daugiau, nei serija keistų fizinių pozų, kurios palaiko kūną liekną ir lankstų. Bet laikui bėgant kiekvienas, kuris reguliariai praktikuoja jogą, pajunta subtilų pasikeitimą savo požiūryje į gyvenimą - pastoviai atpalaiduodami kūną ir suteikdami jam tonusą, nuramindami mintis, jūs pamažu neriate į vidinės ramybės būseną, kuri ir yra tikroji jūsų prigimtis. Tai ir yra tai, kas sudaro jogos esmę - savirealizacija, kurios visi mes sąmoningai ar nesąmoningai siekiame, ir kurios link visi mes pamažu judame.

Kasdieniniame gyvenime, mes matome aplink save laimingesnius už mus ir mažiau laimingus žmones. Kai kurie jų elgiasi tinkamai, o kai kurie sukuria problemas. Jeigu mes sugebėsime, nepriklausomai nuo mūsų požiūrio į šiuos žmones bei į jų poelgius, pasidžiaugti kartu su laimingesniaisiais ir atjausti nelaimingesnius, džiūgauti kartu su tais kurie kuria dalykus vertus pasigerėjimo ir likti abejingais kitų klaidoms, tada mūsų protas įgys pusiausvirą.

Joga praktikuoti gali kiekvienas. Tam nereikia specialios įrangos ar rūbų - tik šiek tiek ploto ir stipraus troškimo tapti sveikesniu, noro realizuoti savo siekius gyvenime. Jogos pozos (asanos) mankština kiekvieną kūno dalį, ištempia raumenis ir sanarius, stuburą ir visą griaučių sistemą, suteikdamos joms tonuso. Asanos daro poveikį ne tik išoriniam kūnui, bet ir vidaus organams, nervų ir endokrininei liaukų sistemoms, palaiko jas sveikas. Atpalaiduodamos fizinę ir psichinę-mintyse esančią įtampą, asanos išlaisvina ir didelius kiekius energijos. Jogos kvėpavimo pratimai, žinomi kaip pranajama, papildo kūną energija ir padeda kontroliuoti protą, suteikdami šviežumo ir ramybės pojūtį. Praktikuotant pozityvų mastymą ir meditaciją, padidėja koncentracija, proto aiškumas ir galia.

Populiari šių dienų filosofija teigia: "viskas yra reliatyvu, kas gerai tau, tas nebūtinai gerai man (ir atvirkščiai). Todėl niekas neturi teisės man nurodinėti ką daryti, nes nėra jokių absoliučių tiesų. Viskas yra reliatyvu." Tačiau ši iš pirmo žvilgsnio patraukli filosofija turi rimtų trūkumų. Teiginys "Viskas yra reliatyvu" yra absoliutus teiginys. Kaip tada galima teigti, kad viskas yra reliatyvu?

Šios dienos tema - kaip įveikti baimę. Baimei įveikti nėra vienos mažos piliulės. Tam reikalinga tikra sadhana. Teisinga sadhana, teisingos dvasinės praktikos padeda įveikti baimę. Mūsų didžiausia baimė yra mirties baimė. Baimė netekti kūno yra pagrindinė baimė, po kurios eina visos kitos. Jogai sako, kad jei neesi prisirišęs prie kūno, tai nebijai ir jį prarasti. Logiškai tai skamba gerai, bet tada mes turime tuo įsitikinti emociškai. O tam turime patirti kažką daugiau nei patiriame pojūčiais ir fiziniu kūnu. Tuo momentu įžengiame į dvasinio tobulėjimo kelią ir sadhana prasideda. Dvasinė patirtis padeda mums išplėsti savo sąmonės ribas, suvokti, kad yra kažkas daugiau nei vien fizinis kūnas ar net mentalinis, astralinis, emocinis ar intelektualinis kūnas. Yra daugiau ką patirti nei galime patirti šiomis ribotomis priemonėmis. Mes jaučiame šių priemonių ribotumą, ir tai kelia mums liūdesį. Arba patiriame baimę, kai susiduriame su ribomis, kurias norėtume peržengti. Kai šios žemesnės emocijos tampa labai stiprios, kiekvienas turi pasirinkimą, arba dirbti su savimi, arba pasiimti plaktuką ir sudaužyti raudonai mirksinčias šviesas, signalizuojančias mums apie problemą, lygiai kaip ir mašinoje pradeda mirksėti lemputė, kai nusėdęs akumuliatorius arba nebėra degalų.

Paraidžiui "kundalini" reiškia "susirangęs" (kaip gyvatė). Klasikinėje hatha jogoje kundalini apibrėžiama kaip nugaros pagrinde susirangiusi gyvatė, kuri, tarsi spyruoklė, gali išsilaisvinti. Tačiau tiksliau ją apibūdinina kūrybinės energijos indo metafora. Tačiau kvaila manyti, kad pakanka tik prisėsti ir sukaupti dėmesį į kundalini (kaip kažkokią išorinę jėgą). Daug naudingiau įsivaizduoti, kad kundalini yra mūsų sąmonės pagrindas, kad kundalini tekant mūsų kūnu įkraunama ir mintis.

Klausimas iš aukščiau – kodėl niekas nežino nieko apie protą? Kodėl sunku pažinti protą? Per pastaruosius 2000 metų labai protingi Vakarų civilizacijos žmonės, išsilavinę žmonės klausė to paties klausimo – kodėl mes negalime išsiaiškinti kas yra žmogaus protas. Bet joks atsakymas nebuvo rastas. Kitaip ir mes žinotume kokia yra paslaptis (nors iš tiesų nėra jokia paslaptis), kuri neleidžia mums pažinti proto? Iš tiesų, intelektu suprasti, kas yra protas, visiškai nėra sunku. Kas yra iš tiesų labai sunku, tai išmokti jį valdyti. Taigi, esminis klausimas – kodėl mes nežinome? Mūsų žinios apie protą tokios ribotos, kad mes net neturime tinkamo žodžio jam nusakyti. Žodis “protas” skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus, nors į klausimą - kiek yra 2+2 visi atsako, kad 4. Kodėl skirtingi žmonės turi skirtingus atsakymus dėl proto sąvokos. O gi todėl, kad ši sąvoka nėra tiksli, tik numanoma. Taigi, kas kliudo mums pažinti protą?

Mums reikia dvasinio saugumo. O jis - mūsų intuicija. Jei mes stengiamės patenkinti savo Ego, mūsų trečioji akis (intuicijos buveinė) neatsivers. Jei suprasime [Ego], tuštuma bus užpildyta intuicija ir mes būsime "pakylėti". Kai čakros atviros - lengviau pasinaudoti intuicija. Mes ties Vandenio eros slenksčiu (kuri prasidės 2012 m.). Iki to laiko daryk tai, kas dora, džiaukis gyvenimu, tikėk ir leisk Dievui rūpintis tavimi. Prižadinto Ego tikslas yra išmokyti mus įsiklausyti į intuiciją (o ne sekti atsitiktinėmis mintimis, sukeltomis jausmų). Tada "mano valia tampa Dievo valia" ir sužinome, kad "Dievas manyje ir aš Dievuje yra Viena".

Aš labai džiaugiuosi būdamas šį vakarą čia, su jumis. Kiek aš žinau paskelbta tema yra ”Joga Vakarams”. Bet jogos filosofija nėra skirta tik Vakarams, ji taip pat skirta Rytams, Šiaurei, ir Pietums. Iš tikrųjų joga panaikina šį Rytų-Vakarų padalijimą. Šį vakarą mes aptarsime gyvenimą kaip trikampį. Vakaruose gyvenimas suprantamas tik kaip tiesi linija nuo A iki B, nuo gimimo iki mirties. Bet jogos mokytojai pateikia kitokį gyvenimo aiškinimą. Gyvenimas nėra tiktai linija, jis taip pat turi trečią tašką. Kairysis trikampio taškas yra gimimas, viršun kylanti linija - augimas, aukščiausias taškas simbolizuoja jaunystę; žemyn besileidžianti linija simbolizuoja senėjimą,, o senėjimo linijos ribinis taškas yra mirtis. Žemutinė linija vaizduoja gyvenimą po mirties, po kurio mes vėl sugrįžtame į pirmąjį tašką - gimimą - reinkarnuojamės. Ir vėl viskas iš pradžių - augimas, jaunystė, senėjimas, mirtis, gyvenimas po mirties ir vėl gimimas. Taip gyvenimas vis tęsiasi ir tęsiasi.

Kundalini jogos ir meditacijos ištakos Senovės Indijos ir Tibeto rišiai, prieš 50 tūkst. metų atrinkę ir ištobulinę judesius, pozas, garsus ir kvėpavimo pratimus, kurie sutenkia žmogaus kūno ir smegenų dalis, kad galima būtų atlikti tam tikrą veiksmą. Tie šventieji ir slaptieji mokymai Vakarus pasiekė tik 1969-ais, kur juos pristatė jogas Bhadžanas. Nuo tada jie prieinami ne vien išrinktiesiems. Kundalini joga yra priemonė, leidžianti panaudoti žmogaus kūrybinę energiją (šakti) dvasios pakylėjimui, sveikatos sutrikimų gydymui ir kitkam. Kundalini reiškia "susiraitusi" ir įvaizduojama miegančia susirangusia gyvate ties stuburo pagrindu. Pažadinta Kundalini galia kyla, kad susilietų su prana (visatos energija) ir duotų neįprastus pažinimus, jutimus ir galias (siddhis).

Mes esame tai, ką mes valgome. Gerai fizinei savijautai maistas yra būtinas. Jis subtilai veikia mūsų protą. Natūralios dietos pagrindas - šviežias, lengvas, maistingas maistas - vaisiai, daržovės, grūdai. Jį valgydami tapsite lieknesni ir lankstesni, protas taps švarus ir aštrus. Vartojant tokį maistą lengviau praktikuoti joga. Pilna pranos, švari ir nuosaiki dieta - geriausia fizinės ir protinės sveikatos garantija, suteikianti kūnui ir protui harmonijos bei gyvybingumo. Apžvelgsime tokio jogų maitinimosi priežastis ir patarsime, kaip subalansuoti maistą ir sveikai maitintis. Jogai maitinasi paprastai, bet naudoja natūralius produktus. Saulės, oro, žemės ir vandens sąjunga sukuria žemės vaisius - pupas, daržoves, vaisius, riešutus, sėklas, grūdus.