Mistika

Visi mes mėgstame pafantazuoti, kokiais nepaprastai norėtume būti ir kokius didžius dalykus nuveikti. Bet kat tosios vizijos taptų realybe, mes turime įgauti tam tikrą energiją. Jogoje mūsų aukščiausiojo potencialo galia vadinama Kundalini. Kai kas ją vadina "kylančiąja dvasia" arba varomąja besivystančia jėga. Neabejoju, kad kartais kiekvieną mūsų "pagauname" netikėtas įkvėpimas, sugebėjimas sudėtingus dalykus atlikti be jokių pastangų ar aiškios nuorodos, kaip toliau turėtume elgtis. Dažnai tai mes pavadiname "patirtimi". Ir neabejotina, kad daugiausia pasiekia tie, kurie sąmoningai dirba pasirinkta kryptimi daug ir sistemingai. Nuolatinis filosofijos knygų studijavimas, savęs lavinimas ir dvasingumas - labai svarbus pradinis žingsnis.

Mūsų kūno ir proto būsenos artimai susijusios. Jei jūsų raumenys atpalaiduoti - toks ir protas. Kai protas neramus, tai ir kūnas kenčia. Visi poelgiai pirmiausia kyla prote. Jis gavęs impulsą, kuris įspėja apie reakciją, siunčia pranešimą per nervus raumenims susitraukti. Šiuolaikinio pasaulio grūstyje ir triūkšme protas nuolat bombarduojamas impulsais. Dauguma žmonių netgi miegodami lieka fizinės ir psichinės įtampos būsenoje. Kiekvienas turime savo silpnas vietas - sukaustytą žandikaulį, raukšlėtą kaktą, sustingusį sprandą Tai ne tik sukelia nepatogumų, bet ir nusiurbia milžiniškus energijos kiekius, sukelia nuovargį, bei sveikatos sutrikimus..

Mes nejaučiame skausmo, kai mąstome (įsigiliname į kokias nors veikas). mąstant nejuntama - skausmas yra fizinis pojūtis. Per jutimus perduodama energija. Tai trancendentinės būsenos pasiekimas - fizinis tapsmas (susiliejimas) energija. Toliau - justi energiją be jokių mąstymo pastangų. Tai jau valios, o ne mąstymo veiksmas. Tada atsaką galima duoti į bet ką. Trancendentinės būsenos pasiekimas yra ne tapsmas vienu su energija, o aptikimas, kad PATYS esame energija (ir ja visada buvome). Praktinis aspektas. Įsisavinkite savi-hipnozę. Daugelio iš skausmų priežastis yra kūno atmintis, kurią galima paveikti pasąmonės veika. Mintis yra labai galinga priemonė. Dažnai skausmas kyla iš stresų, o stresus šalinti galima minties galia.

Viena iš pagrindinių sveiko kūno prielaidų (po sveiko maisto) yra lankstus stuburas - tai jaunystės matas. Apatinės nugaros dalies skausmai ir viršutinės nugaros dalies (sprando) bloga savijauta yra dažniausi pagyvenusių žmonių nusiskundimai. Geriausia juos pašalinti paprastais kasdieniniais pratimais. Aišku, nereikai tikėtis skausmų išnykimo akimirksniu - pasiseks tik nuolat ir kasdien mankštinantis. Efektai: Šių pratimų seka pereina stuburu iš apačios į viršų ir paveikia visus stuburo slenkstelius, o energijos centrai "pamaitinami" iš Kundalini srautų. Stuburo fliuidų judėjimas pagyvinamas, o tai padidina psichinės veiklos tyrumą. Padidėja "gyvybingumas", užtikrinama nugaros skausmų prevencija, sumažinamos įtampos ir išlaikomas jaunas ir lankstus stuburas.

Šie priesakai yra dorovės normos tiek visuomenei, tiek kiekvienam žmogui. Jų ignoravimas gimdo chaosą, smurtą, melą, vagystes, ištvirkimą, pavydą. Šio blogio šaknys godumo, geismo bei prieraišumo jausmuose, kurie, savo ruoštu, gali būti trejopi: silpni, vidutiniai, stiprūs. Jie atneša tik kančią, nesuvokimo ir bukumą. Išminčius Patandžali iškarto pakerta tiems reiškiniams šaknis nukreipdamas žmogaus mintis į penkis Jama principus.

Pilniausiai jogos filosofinę sistemą kūrinyje "Joga sutra" (dar žinoma "Patandžali sutros" vardu) išdėstė Patandžalis maždaug antrame amžiuje pr.m.e. Ši sistema laikoma klasikine jogos sistema. Joga - tai fizinio, protinio ir dvasinio tobulėjimo sistema. Tai savęs pažinimo būdas. Jogos tikslas - individualiai sąmonei susivienyti su kosmine sąmone. Joga - tai filosofija, mokymas, menas ir gyvenimo būdas. Jogos mokymą sudaro keletas susijungimo su pasauline dvasia būdų. Tai hatha, radža, krija, karma, džniana, bhakti, laja ir mantra jogos. Hatha jogai priklauso fiziniai ir kvėpavimo pratimai. Krija joga - dorovingumo kelias. Karma joga - veiklos joga, tobulumo viršūnių pasiekimas neegoistiniu, visiems naudingu darbu.

O vieną dieną, kaimenei patraukus į kitą apylinkę, Dasas nuėjo į mišką, nes buvo užsimanęs medaus pasiieškoti. Nuostabiai mielas jam pasidarė miškas, kai jį pažino, o šitas jam rodės ypač gražus, pro medžių lapiją ir šakas aukso žalčiukais vinguriavo saulės šviesa, ir kaip garsai, paukščių šūksniai, viršūnių kuždesiai, beždžionių riksmai pynėsi ir kryžiavosi, sudarydami iškilnų, švelniai švytintį raizginį, panašų į šviesos žaismą krūmynuose, taip pat ėjo, vijosi ir skirstėsi kvapai, gėlių, medžių, lapų, vandenų, samanų, žvėrių, vaisių, žemės ir puvenų dvelksmai, aitrūs ir saldūs, gerai pažįstami ir niekad nepatirti, žadiną ir migdą, smagūs ir slopūs. Kartkarčiais, būdavo, neregimame, užžėlusiame miško tarpeklyje sučiurlena upeliukas, viršum baltų žiedų skėčių praplevena žalia aksominė peteliškė su juodomis ir geltonomis dėmėmis, sutraška šaka kažkur melsvų šešėlių gilumoj, ir sunkiai nusileidžia lapas arba suriaumoja žvėris patamsiuose, arba vaidinga beždžionė plūstasi su saviškiais.

Pamažu keldamas ilgas plonas kojas Juozapas Albinas Herbačiauskas tyliai lyg medžioklis katinas įslinko į kavinę ir sustingo durų prietemoj. Pastatyton surduto apykaklėn dar labiau įtraukė žilstelėjusią galvą ir apsižvalgė, akimoju spręsdamas, prie kurio staliuko prisėsti. Staiga jo dėmesį patraukė vyras. Jis stovėjo ryškiai apšviestoje vietoje, beveik pačiame kavinės vidury, ir garsiai, nustelbdamas iš visų pusių sklindantį ūžesį bei kalbas, kažką aiškino. Didysis magas ir ateities spėjikas truputėlį suglumo. Šito vyro "Pas Konradą" dar nebuvo matęs. Žengęs kelis žingsnius susikūprino prie kampinio stalelio ir dar labiau įgaužė galvą į apykaklę.

Kantrybės ir žinojimo pagalba jusles reikia pažaboti. Suvaldyti gi protą yra kur kas sunkiau. Išnaudojęs visas savo galimybes ir nepasiekęs sėkmės, žmogus kreipiasi į Dievą, visų galių šaltinį, pagalbos. Šiame etape iškyla bhakti. Bhakti būsenoje protas, intelektas ir valia paklūsta Dievui ir jogas meldžiasi taip: "Aš nežinau, kas man geriausia. Teesie Tavo valia". Kiti žmonės meldžia Dievą įvykdyti arba patenkinti jų norus. Bet Bhakti, tikrosios meilės Dievui būsenoje, nėra vietos teiginiams "aš" ir "mano". Kada teiginių "aš" ir "mano" pojūtis pranyksta, individuali siela pilnai pražysta. Po to kai protui pavyksta išsivaduoti nuo norų patirti asmeninį pasitenkinimą, jį reikia užpildyti mintimis apie Dievą. Kada protas užpildytas mintimis apie asmeninius malonumus, bei jų tenkinimą, tai atsiranda pavojus, kad juslės įtrauks jį į vaikymąsi paskui norų objektus.

"Sva" reiškia "pats", o "adhjaya" reiškia - mokymą arba išsilavinimą. Išsilavinimas, tai išgavimas iš žmogaus tai, kas geriausia yra žmoguje. Reiškia svadhjaya - tai saviaukla t.y. savarankišką mokymąsi. Svadhjaya skiriasi nuo įprasto mokymo tokio kaip lankymąsi lekcijose kuriose lektorius giriasi savo išprusimu prieš neišmanėlių auditoriją. Kada žmonės apsijungia dėl svadhjaya, tada kalbantis ir besiklausantis vienminčiai, ir paprasčiausiai viena širdis kalba su kita. Taurinančios mintys kylančios svadhjaya metu, prasiskverbia, taip sakant. į žmogaus kraują ir tampa jo gyvenimo ir būties dalimi.

Joga - tai gyvas mokslas, kuris vystosi jau keli tūkstančiai metų ir formuojasi, pagal kintančios visuomenės reikmes. Viena žymiausių paskutinio šimtmečio asmenybių - Svami Šivananda(Sivananda). Ilgą laiką dirbęs gydytoju šis milžiniškos energijos ir stiprybės žmogus parašė ir išleido apie 300 knygų, brošiūrų ir žurnalų, pagrįsdamas jogos mokymą medicininėmis žiniomis, sudėtingas Vedantos filosofijos doktrinas, išaiškindamas paprastais, žmonėms suvokiamais terminais. Vieną iš savo mokinių - Svami Višnu Devananda (Vishnu Devananda) išsiuntė į Vakarus propoguoti jogos mokslo. Būdamas vienu iš žinomiausiu Radža(Raja) ir Hatha jogos mokytoju pasaulyje, Svami Višnu Devananda 1957m. atvyko į San Franciską.