Neištikima

Šiais laikais žmonės mėgsta visokius savo poelgius (nuo lengvabūdiškų iki gąsdinančių) apibūdinti kaip žalingus įpročius - galite turėti pykčio, apsipirkinėjimo arba šokolado priklausomybę. O priklausomybė yra rimtas dalykas. Tačiau ar apgaudinėjimas iš tiesų yra žalingas įprotis? Priklausomybė yra nesugebėjimas nutraukti neatsargaus arba žalingo elgesio. Žalingus įpročius turintys žmonės negali nustoti žaloję savęs, nepaisant to, kokius nuodus jie pasirenka. Kol kas priklausomybė nėra iki galo suprasta, tačiau žinoma, kad yra genetikos elementų bei socialinių veiksnių, galinčių paskatinti priklausomybę. Kai žmonės galvoja apie priklausomybę, dažniausiai yra minimi narkotikai ir alkoholis. Yra žinoma, kad fizinė priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų ar cigarečių gali pakeisti žmogaus smegenų chemines savybes, pakenkti tam tikrų zonų funkcionavimui. Fizinės priklausomybės taip pat gali pakeisti nervų kanalus, einančius į smegenų malonumo centrus, sukeldamos siaubingus abstinencijos simptomus, jei žmonės bando atsikratyti žalingo įpročio. Nors žmonės teigia, kad yra priklausomi nuo interneto, nesveiko maisto ir sekso, pagrindinis Amerikos psichiatrų asociacijos „Diagnostikos ir statistikos vadovas“ (DSM) oficialiai nepripažįsta to kaip liguistos psichinės būklės. Psichinės sveikatos ekspertai suvokia, kad šios problemos kyla daugeliui žmonių, todėl priskiria jas impulsų kontrolės sutrikimams.

Neištikimybė… Ši sąvoka mūsuose dažnai vertinama kaip ypač neigiama. Tačiau neištikimybės, kaip pačio fakto, tai nė kiek nesumenkina. Net atvirkščiai. Atrodo, kad kuo daugiau apie tai kalbama, kuo daugiau sakoma, kad tai blogas ir prie gero neprivedantis dalykas, tuo neištikimybės atvejų fiksuojama daugiau. Skirtingais skaičiavimais, nors kartą neištikimi savo partneriui buvo iki 50 % moterų ir iki 80 % vyrų europiečių. O apie tai bent kartą pagalvojo, turbūt visi. Neištikimybė, tokia sena, kaip pats Pasaulis, tad turbūt tai vienas iš tų kertinių palikimų, kurių neatsisakyta iki pat šiol. Žinoma, pati neištikimybė, neiškart tapo kaip po tokia. Daugelį metų egzistavę neištikimybės faktai, nebuvo vertinami taip, kaip tai suprantama dabar. Kai kuriuose kultūrose, iki pat šiol, vieno iš sutuoktinių santykiai su pašaliniais asmenimis yra vertinami visiškai priešingai nei mes vertiname neištikimybę. Pavyzdžiui, kai kuriuose šiaurinės Azijos ir Amerikos gentyse, taip pat centrinėje Afrikoje, Okeanijos salose, dideliu pagarbos ženklu laikoma, jei svečias sutinka permiegoti su šeimininko žmona. Tiesa, tokia tradicija atsirado daugiau iš būtinybės, nei iš kitų paskatų, kurios įtakoja šiandieninę neištikimybę. Dėl genčių uždarumo, paprasčiausiai trūkdavo negiminingų asmenų, su kuriais būtų galima susilaukti sveikų palikuonių. Verta prisiminti ir vis dar plačiai paplitusią poligamiją (daugpatystę).

Neištikimybės virusas šiais laikais labai paplitęs, o „užsikrėsti“ juo lengviau negu bet kada, rašo AskMen.com. Įvairūs socialiniai tinklapiai, skirti vien neištikimiems sutuoktiniams, begėdiškai skatina nesantuokinius santykius ir net pataria, kaip nuslėpti romanus nuo antrųjų pusių. Neištikimybės kultui įsisiūbuoti taip pat padėjo vis neutralesnis visuomenės požiūris į skyrybas. Šis socialinis tabu nebetoks baisus, tad neištikimieji vis drąsiau žengia savo klystkeliais. Nebent esate politikai ar dvasininkai, dabar vienintelės rimtos neištikimybės pasekmės ― moralinės. Tiesa, neištikimiesiems moraliniai principai tikriausiai ir taip nėra prioritetas. Kad ir kiek paplitęs būtų neištikimybės reiškinys, yra keli mažai žinomi faktai, kurie atskleidžia tikrąjį šiuolaikinės išdavystės veidą. AskMen.com pristato penkis dalykus, kurių nežinojote apie neištikimybę. Moterims neištikimybė nebūtinai yra atsitiktinis įvykis. Ovuliacijos metu jos jaučiasi seksualesnės nei įprastai. Jos labiau gražinasi, labiau flirtuoja. Tai evoliucijos sukurtas mechanizmas užtikrinti, jog ovuliacijos metu moteris susirastų partnerį. Deja, šis mechanizmas nejaučia, kad moteris jau yra įsipareigojusi vienam žmogui, tad ovuliacijos metu ją pradeda traukti ne tik antroji pusė, bet ir kiti vyrai. Pasak statistikos, vyrai geriau atpažįsta neištikimybės požymius. Šis reiškinys gali būti kilęs iš įgimto netvirtumo jausmo kovojant su kitais konkurentais.

Paprastai įsivaizduojama, kad vieno ar kito partnerio neištikimybę patiria tik tos poros, kurios nėra laimingos, na, o jei pora jaučiasi pakankamai laiminga ir jiems kartu dažniau gera nei bloga, tai pavojaus nėra. Tačiau keletas amerikiečių psichologų pasakytų - tai tik iliuzija. Buvo apklausti žmonės, kurie jautė įvairaus lygio pasitenkinimą savo santykiais. Vieni jautėsi labai laimingi kartu, kiti - gana laimingi, treti - nelabai laimingi. Pasirodo, kad tik tos poros, kurios jaučiasi labai laimingos, tikrai retai kada susiduria su vieno iš partnerių neištikimybe, o ganėtinai laimingiems nederėtų jaustis saugiems - jie būna du kartus dažniau neištikimi nei labai laimingieji. Na, o nelabai laimingos poros neištikimybę patiria net tris kartus dažniau nei labai laimingos poros. Įdomu dar ir tai, kad tie vyrai ir moterys, kurie būna savo partneriui neištikimi, paprastai teigia, jog su savo nuolatiniu partneriu ar partnere patiria daugiau gero nei blogo. Pagrindinės neištikimybės priežastys tokiais atvejais dažniausiai būna nuobodulys, aistros stygius ir emocinis nutolimas. Todėl tyrėjai įspėja: jei jaučiate, kad jūsų santykiai yra pakankamai geri, susimąstykite - o gal vis tik nepakankamai?

Daugelis vyrų įsitikinę, kad sėkmingai ištekėjusi, vedybiniu gyvenimu patenkinta moteris tikrai nepuls į menkai pažįstamo glėbį. Atsitiktiniai ryšiai, jų manymu, būdingi jaunoms ir "nesusitupėjusioms" moterims. Tačiau tyrimai atskleidė intriguojančių dalykų. Taip mano ir nemažai psichoterapeutų, patvirtindami, jog silpnoji lytis labiau nei vyrai trokšta emocinio prieraišumo (anoniminės apklausos byloja, jog vedęs vyras patiria nesantuokinių nuotykių penkis-šešis kartus daugiau nei ištekėjusi moteris). Tačiau tyrimai taip pat parodė, jog tik pajutusios pasitikėjimą moterys atveria slapčiausias savo seksualinės erdvės kerteles. Kad prisiminimai išplauktų į paviršių, reikia laiko, pasitikėjimo psichologu ir netgi ypatingos atmosferos seanso metu. Todėl vis daugiau psichoterapeutų mano, kad anoniminėmis anketomis nereikėtų aklai pasitikėti, nes net ir tuomet moterys neatskleidžia tiesos. Prieš kelerius metus mokslininkai ištyrė 5 tūkst. ištekėjusių anglių nuo 30 iki 40 metų ir aptiko, kad 11 proc. jų vaikų yra ne nuo to, kuris laikomas teisėtu jų tėvu (kiekvienas devintas vaikas). Įdomiausia, kad pačios motinos apie tai nežinojo. Didžioji jų dalis sutiko dalyvauti hipnozės seanse, ir paaiškėjo, kad šie jų vaikai - vienkartinio meilės nuotykio, kurio bene pusė moterų apskritai neprisiminė, vaisius. Didžioji moterų dalis į meilės nuotykį įsivėlė ovuliacijos metu, kai jų seksualinis potraukis pasiekia viršūnę.