“Rubicon group” plėš Vilnių dar 27 metus

“Rubicon group” plėš Vilnių dar 27 metus

Vilniaus miesto tarybos nariai konservatoriai ir liberalcentristai rengiasi dar 20 metų pratęsti “Vilniaus šilumos tinklų” (VŠT) nuomos sutartį su bendrove “Vilniaus Energija”, kuri yra “Rubicon group” dukterinė įmonė. Tėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus taryboje buvęs seniūnas Kęstutis Masiulis, dabar Seimo narys, išgarsėjo visa eile drastiškų išpuolių prieš “Rubicon” prieš Vilniaus savivaldybės rinkimus, tačiau dabar tyli. Politikai, prieš rinkimus žadėję nutraukti šią gėdingą sutartį, dabar skuba ją pratęsti dar 20 metų. VŠT nuomos sutartis buvo pasirašyta 2001 m. penkiolikos metų terminui. Tuomet Vilniaus meras “abonentas” Artūras Zuokas žadėjo, kad Prancūzijos kompanija “Dalkia” investuos į VŠT daugiau nei 600 mln. litų ir sutvarkys visą sostinės šilumos ūkį. Tik po kelių metų paaiškėjo, kad “Dalkia” dukterinė įmonė ‘Vilniaus Energija” tapo jau “Rubicon group” nuosavybe, ir vienintelė “užsienio” investicija į VŠT yra daroma iš pačių vilniečių už šilumą sumokamų mokesčių. Be to, šios investicijos daromos itin neskaidriai ir brangiai, o “Rubicon group” už kiekvieną investuotą litą dar gauna savo dalį kaip tarpininkas. Negana to, pagal šią sutartį numatyta, kad visos vilniečių už šilumą sumokėtos investicijos į VŠT remontą bus užskaitomos kaip “Vilniaus Energija” investicijos, ir pasibaigus šiai sutarčiai, “Vilniaus Energija” pareikalaus jas gražinti. Manoma, kad tokių “investicijų” suma 2017 m. gali viršyti 600 mln. litų.

Žemės grobstymo aferos ir politikai 1991-2003

Žemės grąžinimo nuoskaudos, matyt, dar ilgai kiršins kaimyną su kaimynu: Lietuvoje yra per 200 000 žmonių, kuriems dar nesutvarkyti žemės grąžinimo dokumentai. Žemės ūkio ministerijos pareigūnai aiškina, kad tolesnei žemės reformai trūksta pinigų. Bet ši situacija nesutrukdė pralobti patiems valdininkams: rajonų žemėtvarkos skyrių darbuotojai per metus suskubo privatizuoti sklypus regioniniuose draustiniuose, vaizdingose paežerėse ir - juos išparduoti. Ši korupcijos atmaina puikiai suvešėjo ežerais nusagstytoje Utenos apskrityje. Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus istorija kaip ežeras atspindi visos Lietuvos žemės reformą, kurią galima laikyti tobulu sisteminės korupcijos pavyzdžiu. 1995-1997 metais Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio skyrių darbuotojai nieko nedarė ištisais mėnesiais, vilkino žemės reformą. Todėl reforma užsitęsė ligi šiol. Tarnautojų atlyginimams išleista šimtai milijonų litų, o jie vis skundžiasi, kad žemei tvarkyti trūksta pinigų ir nežinia, kada jų užteks. Tarnautojai ir nenori reformos baigti, nes tada bus atleisti ir iš tarnybos. Tokios viešos tinginystės galima pamatyti ir daugelyje kitų įstaigų. Beveik niekad nesusirinkdavo į posėdžius visi Seimo nariai, kartais ir gana svarbius įstatymus priimdavo tik trečdalis ir dar mažesnė dalis Seimo narių.