Kombučia kažkada tebuvo „arbatos grybas“, kurį tarpusavyje dalinosi pažįstami žmonės. Nuo pat kombučia gėrimo atsiradimo sklandė ir tebesklando daugybė legendų apie jos atsiradimą. Jai taip pat priskiriamos įvairios ligas gydančios savybės. Šiame straipsnyje pamėginsime atsekti kombučia ištakas, panagrinėsime keletą populiarių legendų, siejamų su šiuo grybu ir pažvelgsime, kurie faktai apie ją tiesa, kurie tėra pramanas. Egzistuoja ... Skaityti toliau
O kaipgi nutiko, kad kombučia buvo pavadinta būtent šiuo pavadinimu? Kombučia pavadinimas siejamas su korėjiečių gydytoju Kombu, kuris šį fermentuotą gėrimą 415 m. atgabeno į Japoniją kaip gydomąjį vaistą imperatoriui Inkyo. Gydytojo pavardė Kombu + cha (japonų kalba tai reiškia arbata) ir gavosi kombučia arba Kombu arbata.
Istorija tuo ir žavi, kad pilna įdomių, kartais mažai įtikėtinų, tačiau nepaprastų pasakojimų. Daugelio jų nei patvirtinti, nei paneigti neįmanoma, tačiau pasižvalgyti į praeitį visada smalsu. Kombučia – Kinijos nemirtingumo eliksyras Pirmoji legenda datuojama maždaug 200 m. pr. Kr. ir nukelia mus į Kiniją – kaip manoma, kombučia gimtinę. Čia kinų imperatorius Quin Shui Huangas nusprendė surasti ... Skaityti toliau
Taigi kombučia tikrai buvo svarbus gėrimas įvairiais istoriniais laikotarpiais bei skirtingose pasaulio šalyse. Tačiau ką iš tiesų žinome apie ją? Kombučia istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1913 m. rusų mokslininkės A.A. Bachinskaya moksliniame tyrime. Savo darbe ši biologė studijavo skirtingas kultūras iš skirtingų Rusijos sričių. Tyrime taip pat nagrinėjo ir aprašė kombučia grybo savybes. Tuo metu didelė ... Skaityti toliau
Nors daugelis tiesiog stebuklingų kombučia galių bėgant laikui buvo paneigtos moksliniais tyrimais ar tiesiog nepasitvirtino, tačiau šio gėrimo nauda yra nenuginčijama. Jame gausu vitaminų C, B1, B2, B6 ir B12, mineralų (geležies, mangano, nikelio, cinko), acto ir pieno rūgšties, mažai cukraus ir daug probiotikų. Moksliniais tyrimais patvirtinta kombučia nauda:
Nors daugelis tiesiog stebuklingų kombučia galių bėgant laikui buvo paneigtos moksliniais tyrimais ar tiesiog nepasitvirtino, tačiau šio gėrimo nauda yra nenuginčijama. Jame gausu vitaminų C, B1, B2, B6 ir B12, mineralų (geležies, mangano, nikelio, cinko), acto ir pieno rūgšties, mažai cukraus ir daug probiotikų. Moksliniais tyrimais patvirtinta kombučia nauda: Kombučia stiprina imuninę sistemą, nes joje gausu vitamino ... Skaityti toliau
Kiaulpienė – ko gero kiekvienam žinoma kaip lauko gėlė, pavasarį nudažanti pievas geltona spalva. Taip pat kiaulpienė laikoma ir daržo piktžole, kuomet žiedams nužydėjus vėjas jos pūkus išnešioja ir prisėja visur aplinkui… O kiaulpienių arbata – puikus sveikatinantis gėrimas, kurį galima pasigaminti iš šių „piktžolių“. O gal vertėtų kiaulpienes vadinti vaistažolėmis? Kiaulpienė (Taraxacum) priklauso astrinių (Asteraceae) šeimos augalų genčiai. ... Skaityti toliau
Mūsų kraštuose kiaulpienės vis dar labai dažnai laikomos piktžolėmis, nors jos turi ir labai daug gerų savybių. Tiesą sakant, šie augalai dažnai naudojami liaudies medicinoje, ir jau gana seniai. Kiaulpienių arbatai naudojami jų žiedai, lapai ir šaknys. Iš šaknų taip pat gali būti gaminama kava. Kiaulpienių arbata vartojama įvairioms sveikatos problemoms spręsti.
Visas kiaulpienių dalis reikia rinkti kuo toliau nuo greitkelių ir pramoninių rajonų. Taip pat svarbu, kad žemė, kurioje renkami šie augalai nebūtų purkšta herbicidais ir pesticidais. Kiaulpienės žydi balandžio-gegužės mėnesį, priklausomai nuo oro sąlygų. Renkant kiaulpienių žiedynus reikia stengtis nepažeisti žiedlapių. Surinkus juos išdėlioti pavėsyje vienu sluoksniu ir džiovinti 1 – 2 dienas. Išdžiovintą žaliavą ... Skaityti toliau
Kiaulpienių lapai, šaknys ir žiedai dažnai naudojami vaistažolių arbatose. Turbūt vienas svarbiausių faktų apie kiaulpienių arbatą yra tai, kad ją lengva rasti gamtoje bei pasiruošti vartojimui. Tik būtinai įsitikinkite, kad augalai, prieš juos skinant, nebuvo apdoroti jokiais chemikalais. Visu karštų gėrimų su kiaulpienėmis galima gerti 1-2 puodelius per dieną.
Jums reikės: Kiaulpienių lapus pirmiausia nuplaukite. Po to sudėkite į puodelį, užpilkite karštu vandeniu ir palikite 5-10 minučių mirkti. Kuo ilgiau arbata pastovės, tuo ji bus stipresnė. Išimkite arbatos lapelius ir pasaldinkite arbatą pasirinktu saldikliu.
Jums reikės: Nuskinkite pražydusius kiaulpienių žiedus ir juos nuplaukite. Žiedus sudėkite į arbatos puodelį, užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite pritraukti 10 minučių. Prieš geriant arbatą ją galite perkošti, pasaldinti ir įlašinti citrinos sulčių.
