Matcha arbata gaminama ne tik Japonijoje, bet ir Indonezijoje, Kinijoje, bei kitose šalyse. Vakaruose matcha skirstoma į „premium matcha“ ir „super premium matcha“, kai Japonijoje tokio skirstymo nėra. Renkantis arbatą reikia atkreipti dėmesį į: Nebijokite eksperimentuoti: išragaukite kuo daugiau gamintojų matcha arbatų – taip atrasite sau tinkamiausią.
Matcha arbatoje yra daug katechinų – augalinių junginių, kurie veikia kaip natūralūs antioksidantai ir padeda stabilizuoti kenksmingus laisvuosius radikalus (junginius, galinčius pažeisti ląsteles ir sukelti lėtines ligas). Dažniausiai randamas katechinas – epigalokatechino galatas (EGCG). EFSA, atlikusi katechinų tyrimų analizę, įvertino, jog katechinai, gaunami geriant užpilamą žaliąja arbata, nekelia rizikos sveikatai, nes vidutinis EGCG suvartojimas per ... Skaityti toliau
Jeigu dar nė karto negaminote matcha arbatos, patariama įsigyti matcha arbatos ruošimo rinkinį pradedančiajam (rinkinyje turėtų būti: chasen šluotelė, chashaku šaukštelis, matchawan ir matcha arbata) Norint pasigaminti arbatą naudojantis virtuvėje turimais įrankiais ir indais. Jums reikės: Paruošimas: Japonijoje arbatos ruošimas ir gėrimas – tai kelių valandų trukmės matcha arbatos ceremonija. Tad neskubėkite, atsipalaiduokite ir mėgaukitės.
Smiltyninis šlamutis (Helichrysum arenarium), kai kur vadinamas ir smėlyniniu šlamučiu – tai astrinių (Asteraceae) šeimos, šlamučių (Helichrysum) genties augalas. Palyginti visai neseniai buvo ištirtos unikalios šio šlamučio savybės ir rūšis pripažinta žoliniu augalu. Smiltyniniai šlamučiai dar vadinami smėlio gėlėmis, smėlio kmynais, smėlio lelijomis. Tai daugiametis augalas. Jis auga pievose, miškų pakraščiuose, dykvietėse ar kopose. Mėgsta ... Skaityti toliau
Džiovintos gėlės tinka sausoms puokštėms – džiovintas daugiametis augalas ilgai išlaiko intensyvią spalvą. Geriausia šlamutį skinti nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos. Vaistiniams tikslams smėlyninis šlamutis renkamas balandžio mėnesį. Žiedai skinami kartu su ne ilgesniais kaip 1 cm stiebais. Per vėlai nuskinti žiedai lengvai nukrinta ir žaliava praranda biologinį aktyvumą. Gėlės sudedamos laisvai ir ne vėliau ... Skaityti toliau
Smėlingasis šlamutis gali būti auginamas natūralistiniuose soduose, tačiau dažniau jis auginamas kaip naudingas augalas. Tai tikras veikliųjų medžiagų lobynas. Šlamučio žiedyne yra vertingų medžiagų, tokių kaip organinės rūgštys, eteriniai aliejai, glikozidai, fitosteroliai, karotinoidai, taip pat skopoletino, sitosterolio, sterolino, dervų, flavonoidų, karotinoidų, nenustatytų dažiklių, gleivių, vitaminų, inozino, steroidinių junginių, taninų, riebalų rūgščių, mineralinių druskų ir mikroelementų ... Skaityti toliau
Dažniausiai gydymo tikslais naudojamas smiltyninių šlamučių užpilas, kuris gali pagerinti tulžies pūslės tonusą ir jos išsiskyrimą, paskatina smėlio ir mažų 1-2 mm skersmens akmenų išplovimą, padidinti šlapimo išsiskyrimą, dezinfekuoti, padidinti skrandžio sulčių sekreciją, pagelbėti apsinuodijus maistu, sergant podagra, tulžies latakų uždegimu, kepenų ligomis, turint kasos ar virškinimo sistemos sutrikimų, gydant viršutinių kvėpavimo takų ligas. Smiltyninis ... Skaityti toliau
Tik tinkamai parinkus vaistinius augalus ir bendrai suderinus augalų gydomąsias savybes, galima paruošti gydomuosius nuovirus, kurie turės gydomąjį vaistažolių poveikį. Žinoma, šių vaistinių augalų vartojimo poreikį, dozę ir dažnumą turėtų nustatyti gydytojas. Tačiau jei vaistažoles perkate vaistinėje, galite perskaityti vartojimo instrukcijas ant pakuotės.
4 valgomuosius šaukštus vaistažolių suberkite į karščiui atsparų indą, užpilkite 200 ml karšto vandens ir sandariai uždenkite. Indą su žolelėmis įdėkite į didelį puodą su karštu vandeniu ir 15 minučių virkite tokioje vandens vonelėje, retkarčiais pamaišydami. Po to indą su nuoviru išimkite iš puodo ir 45 minutes palaikykite kambario temperatūroje. Tuomet nuovirą nukoškite, o į ... Skaityti toliau
Nuoviras tulžies ligoms gydyti Smiltyninio šlamučio žiedai (4 dalys), šaltalankio lapai (3 dalys), pipirmėtės lapai (2 dalys) ir kalendros vaisiai (2 dalys). Paruošti užpilą iš 1 valgomojo šaukšto mišinio, užpilti 2 puodeliais verdančio vandens, palaikyti 20 minučių, perkošti ir vartoti po ½ puodelio 3 kartus per dieną prieš valgį Nuoviras bendrai būklei pagerinti ir kraujospūdžiui ... Skaityti toliau
Vaistinė ramunė (lot. Matricaria recutita), – tai augalas, iš kurio verdama, liaudiškai dažniausiai vadinama, ramunėlių arbata. Vaistinė ramunė – vienmetis žolinis augalas, dažniausiai šakotas, plunksniniais lapais, žiedai – baltais lapeliais. Ramunė auga laukuose, pakelėse, prie namų, žydi gegužės – rugsėjo mėnesiais, vaistams ir arbatoms naudojami tik ramunėlių žiedai be kotelių, skinami išsiskleidę horizontaliai. Džiovinti reikia ... Skaityti toliau
Ramunėlių žiedai turtingi vaistinėmis, priešuždegiminėmis, antimikrobinėmis, regeneracinėmis savybėmis dėl savyje turimų vitaminų, eterinių aliejų, kartumynų, kumarinų, cholino, salicilo rūgšties, gleivių, bei kitų medžiagų. Ramunėlė pasižymi stipriu gydomuoju poveikiu ne dėl atskirų sudedamųjų dalių, o dėl to, jog visos šios medžiagos veikia sinergiškai, sustiprindamos viena kitos veikimą. Vaistinė ramunė liaudyje naudojama gydymui, bei sveikatinimui nuo įvairų ... Skaityti toliau
