Antanas Maceina apie Lietuvių Kalbos metafiziškumą

Būdama indoeuropiečių Kalbų Šeimos narė, Lietuvių Kalba kitų Europos Kalbų atžvilgiu nevykdo, be abejo, tokios skirtingos Pasaulio interpretacijos, kaip semitų-chamitų ar Uralo-Altajaus Tautų Kalbos. Vis dėlto ir joje esama tam tikro „regėjimo kampo“, kuris kitų Kalbų Žmonėms vargu ar įmanomas suprasti. Sakysime, Lietuvių Kalbos veiksmažodžio 3-iasis asmuo visuose vientisiniuose laikuose turi tą pačią lytį tiek ... Skaityti toliau

Sumanymas "Šventi Lietuviui Žodžiai"

Tautos mastu pradedamas naujas sumanymas "Šventi Lietuviui Žodžiai". Šio sumanymo tikslas - surinkti ir nustatyti Tautos pamatines vertybes, susitarti dėl jų, ką mes laikome svarbiausiu savo, Šeimos bei Tautos gyvenime. Tas vertybes įkūnijantys Žodžiai turėtų būti rašomi iš DIDŽIOSIOS raidės. Šie žodžiai atspindės Lietuvių pasaulėžiūrą, pasaulėjautą, vertybes ir principus. Nes tai, kas rašoma iš didžiosios ... Skaityti toliau

Prūsų Kalba - archajiškiausia indoeuropiečių Kalba

Prūsų Kalba – pusiau gyva. Pasak kalbininko, baltisto, VDU Letonikos centro vadovo profesoriaus Alvydo Butkaus, būtent Prūsų Kalba „yra arčiausiai prokalbės. Jei Prūsų Kalba būtų gyva, jai tektų archajiškiausios indoeuropiečių Kalbos laurai. Dabar jie tenka Lietuvių Kalbai. Ji yra archajiškiausia iš visų gyvų indoeuropiečių Kalbų. Tačiau 6 puslapiai prūsiško teksto pirmuose dviejuose katekizmuose ir 54 ... Skaityti toliau

Priebalsių ir balsių, esmės ir formos, garso ir prasmės Darna Lietuvių senkalbėje

Apie priebalsius esame svarstę kaip apie formos, skvarmõs atstovus lietuvškajame Žodyje; bandėme įspėti, ką jie ar jų tarpusavio sąveika reiškia. O ką reiškia balsė? Slėpinys ir yra, kad balsė nieko nereiškia. Balsės yra grynas garsas. Balsės paskirtis visai kita – suteikti Gyvybę, esmę, pagaliau emociją Žodžio konstrukcijai, Žodžio skeletui. Priebalsiai yra griaučiai, balsės – tai, kas griaučius paverčia gyva būtybe. Vien priebalsinė konstrukcija yra ... Skaityti toliau

Teritorijos kontrolę perima JAV – Lietuva okupuota

Atkreipiame dėmesį, kad dvišaliame susitarime kalbama ne apie NATO, o JAV. Apie tai įspėjome dar prieš metus, kalbėdami apie kai kuriems Lietuvos karo ekspertams (Matoniui) nežinomą JAV įstatymą S.2277, kuriame smulkiai išdėstytas JAV veiksmų, įtraukiant Lietuvą į karą su Rusija, planas ir finansavimas. Jame aprašytas ir propagandinio karo scenarijus, ir karinių bazių kūrimas, ir raketų pafrontės valstybėse dislokavimas.

Kodėl mes, Homo sapiens, dominuojame pasaulyje?

„Mes laikome akivaizdžiomis šias tiesas: visi žmonės išsivystė skirtingi ir yra gimę su tam tikromis kintamomis savybėmis, yra gyvi ir siekia malonumų.“ (1, p. 109) Tai yra į biologijos kalbą išversta Amerikos nepriklausomybės deklaracijos citata: „Mes laikome akivaizdžiomis šias tiesas: visi žmonės sukurti lygūs ir visi jie Kūrėjo apdovanoti tam tikromis neginčijamomis teisėmis, įskaitant teisę ... Skaityti toliau

Kas yra Lietuvos kulinarinis paveldas?

Šiandien negali būti kalbos apie Lietuvos kulinarinį paveldą, mat nėra nutarta ir nusakyta, kas vis dėlto yra tas kulinarinis paveldas. Šiandien negali būti kalbos apie Lietuvos kulinarinį paveldą, mat nėra nutarta ir nusakyta, kas vis dėlto yra tas KULINARINIS PAVELDAS. Antai, kai kurių savamokslių save kulinarijos žinovėmis pasiskelbusių entuziasčių nuomone, kulinariniu paveldu gali būti tik ... Skaityti toliau

Vytautas Radžvilas: Pavergti laisvinant

Draudimai visada buvo laikomi būtina žmogaus ugdymo dalimi ir pamatine civilizuoto gyvenimo sąlyga. Šiandien skamba raginimai jų ne tik atsisakyti, bet ir užsimota juos tiesiog prilyginti neteisėtos prievartos ir net smurto prieš asmenį apraiškoms. „Draudimai - sovietmečio reliktas“, „Draudimai - totalitarinio mąstymo požymis“, „Draudimais nieko nepasieksime“ - su šiais naujosios žmogaus ugdymo filosofijos ,,perlais“ susiduriame ... Skaityti toliau

Gal jau šį pavasarį išmoksime skirti šparagus nuo pupelių

Pupelės nebūna šparaginės, kaip nebūna apelsinų bulvių Šiandien botanikos nesimokę daržovių tiekėjai, maisto parduotuvių pardavėjai ir nekvalifikuoti virėjai ankštines pupeles vadina „šparaginėmis pupelėmis“, teigdami, kad taip jas vadina Rusijoje, kad taip buvo priimta vadinti sovietinio „obščepito“ laikais, ir žmonės prie to pavadinimo yra pripratę... Deja, Rusijoje ankštinės pupelės vadina ne „šparaginėmis pupelėmis“, t.y. „sparževij fasolj“, ... Skaityti toliau

Algirdas Endriukaitis: Kuo buvome, kuo tapome ir kaip neliekame

Bedvasė Lietuvos valdžia sprendžia tik viena ir einamuosius reikalus Lietuvos valstybės institucijos ir realią valdžią turinčios partijos savarankiškai ir patikimai ir iš esmės neformuluoja lietuvių tautos ir nepriklausomos Lietuvos valstybės išlikimo teorinių ir praktinių klausimų apimties laiko erdvėje, trinasi kasdieninėse smulkmenose ir skandaluose, o konceptualius judesius palieka neapibrėžtai savieigai, nubraukiant mūsų savigyną, istorijos pamokas, kultūros ... Skaityti toliau

Lietuvos aukštosios kulinarijos krizė

Užsienio kulinarai ir mitybos specialistai teigia, kad Lietuvoje nėra lietuviškų restoranų. Lietuvoje nėra lietuviškų restoranų Užsienio kulinarai ir mitybos specialistai teigia, kad Lietuvoje nėra lietuviškų restoranų, nes aukštesnės klasės restoranuose yra taip vadinamos „europietiškos virtuvės“ (grynai lietuviškas mažaraščių virėjų išmislas, nes tokios virtuvės iš vis nėra. Keli itališki patiekalai, keli kiniški, keli sovietinio „obščepito“ jokiu ... Skaityti toliau

Triušiena – vertingiausia mėsa

Triušius į Lietuvą XV amžiuje atsivežė Europos vienuoliai, po krikšto kviesti kurti vienuolynus Lietuvoje. Triušius į Lietuvą XV amžiuje atsivežė Europos vienuoliai po krikšto kviesti kurti vienuolynus Lietuvoje. Triušiena vienuolių mityboje buvo laikoma pasninko mėsa, tad, visi, net elgetaujantys vienuoliai, laikė ir veisė triušius. Spartus vienuolynų steigimas, vienuolių mitybos dalykai turėjo įtakos ir Lietuvos gyventojų ... Skaityti toliau