Daiva Tamošaitytė: Donelaičio testamentas

Maždaug 1760-1770 metais Tolminkiemyje, Prūsų Lietuvoje, genialus lietuvninkų dvasinis ganytojas, poetas, kompozitorius ir inžinierius Kristijonas Donelaitis toniniu hegzametru rašė keturdalę poemą. Ji per stebuklą išliko ir „Metų“ pavadinimu, kurį suteikė pirmasis jos leidėjas Liudvikas Rėza, tapo lietuvių kalbos bei literatūros klasika. Lietuviškasis Homeras, laisvalaikiu konstravęs klavesinus, ką tik Europoje pasirodžiusį fortepijoną bei didelio jautrumo optinius ... Skaityti toliau

Linas V.Medelis: Tai kodėl tavęs nėra?

Jei teks jums kada rusų valdžia nusikratyti, turėsite dar sunkesnę kovą, kol savo juodųjų nenusikratysite. Vincas Kudirka, 1898 Gyveni gerai ir savo gyvenimu esi patenkintas. Turi namus, didelį butą, gražią šeimą, abu su žmona einate aukštas pareigas, dirbate gerai apmokamus darbus, vaikai mokosi ir dirba užsieniuose, o nuo savo stalo nubyrėjusius valstybės trupinius gali sužerti ... Skaityti toliau

Apie avieną ir avienos sriubą – avienę

Lietuvoje šiandien avienos paklausa yra didžiulė, o avienos pasiūla dar tik pradeda formuotis. Lietuvoje šiandien avienos paklausa yra didžiulė, o avienos pasiūla dar tik pradeda formuotis. Tie keli šimtai avių, kurias retsykiais patiekia tiekėjai nėra net lašu jūroje, ir todėl didieji maisto produktų prekybos tinklai pradėjo eksportuoti avieną iš Australijos ir Naujosios Zelandijos, tačiau jų ... Skaityti toliau

Ar bus Lietuvoje marmurinės mėsos?

Prieš 140 metų Japonija pasauliui padovanojo marmurinę jautienos mėsą, kuri šiandien yra labiausiai vertinama, aukštinama ir reklamuojama. Buliukai (ne telyčios) yra auginami ypatingomis sąlygomis ir maitinami pagal specialiai sudarytą šėrimo dietą. Taip daroma todėl, kad jų mėsa būtų su plonais riebalų intarpais, primenančiais marmuro raštus. Šis buliukų auginimas yra labai sudėtingas ir todėl marmurinė mėsa pasaulio rinkoje yra labai paklausi ir brangi. Japonijoje 1 kg marmurinės mėsos bifšteksų kainuoja 500 JAV dolerių.

Iš kur atsiranda neįprasti vardai?

Dauguma dabar neįprastai skambančių vardų yra sugalvoti ir naudoti dar senovės Lietuvoje, tačiau primiršti, tikina Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė. LRT Radijo klausytoja Aldona iš Molėtų stebisi neįprastais vardais ir nori sužinoti, kas juos sugalvoja. „Džiaugiamės, kai spaudoje, kituose leidiniuose skelbiami vardai. Tačiau kyla klausimas, kas sudarinėja ir kas turi tokius vardus, pvz., Aventinas, Jogunda, Jogundė, Jovilas, Jovilė, Gilda, Gildas, Nygaila, Nygailė, Nykintas ir t. t.“, – vardija klausytoja.

Ar šią vasarą gersime dar daugiau nuodų?

„Gazuoti“ gėrimai – vandenys ir limonadai, nuo kurių gausybės ir įvairumo lūžta maisto parduotuvių, degalinių lentynos, neturi jokių fiziologiškai aktyvių mikroelementų ir vitaminų, būtinų vaikų organizmui. „Gazuotų“ gėrimų vaikai neturėtų gerti „Gazuoti“ gėrimai – vandenys ir limonadai, nuo kurių gausybės ir įvairumo lūžta maisto parduotuvių, ypač didžiųjų prekybos centrų, degalinių lentynos, atvirai kalbant, neturi jokių ... Skaityti toliau

Euromutantai – ūkininkaujančio žurnalisto atsakas Profesoriaus „Referendūmams“ (neiškarpyta versija)

„Lietuvos žiniose“ perskaitęs Vytauto Landsbergio komentarą dėl žemės pardavimo užsieniečiams negaliu tylėti. Kadangi daugiausiai esu praprusęs biologijos srityje, vertinu viską pirmiausiai tuo požiūriu. Tai padeda paprasčiau suvokti aplinką ir geriau joje orientuotis. Kadangi žmogus pirmiausiai gyvūnas, tai žemiški dėsniai jį ir veikia labiausiai, ir gyvena, ir miršta žemėje, o kitur dar neteko jo regėti...

Vardų kelionės (jų kilmė ir reikšmė)

Neuro dizainas: paprastumo principas

Vardai Vardų istorija. Reti istoriniai vardai. Vardo užrašymas, reikšmė. Kiekvieno vardo istorija yra unikali, individuali, susijusi su konkrečiais žmonėmis, šeimomis, giminėmis. Norint geriau pažinti save, savo šaknis, tikrai verta pasidomėti savo vardo istorija. Tėvai ar seneliai atsineša iš praeities gražias vardo suteikimo tradicijas. Dažnai vardą nulemia protėvio sėkmingas likimas, aukšti pasiekimai, charakterio savybės. Būna, kad ... Skaityti toliau

Vegetariškas maistas turi būti ir gardus, ir kvapnus

Palangoje jau yra, kur mėgautis gurmaniškais patiekalais ir vegetarams, ir damoms, kurioms ypač svarbu liekna talija, ir net vaikeliams, kuriems būtina sveika mityba. Palangoje jau yra, kur mėgautis gurmaniškais patiekalais ir vegetarams, ir damoms, kurioms ypač svarbu liekna talija, ir net vaikeliams, kuriems būtina sveika mityba. Dar nuo sovietinio „obščepito“ laikų buvo manoma, kad vegetariški ... Skaityti toliau

Dėl tautos ir valstybės atsisakymo

„Pasaulį apniko dvasinės kultūros dykuma…“ Popiežius Benediktas XVI Mes, pasipriešinimo okupacijai organizacijų dalyviai, betarpiškai patyrę moralinę ir fizinę sovietinės okupacijos prievartą, prisimename persekiotus, kankintus ir nužudytus mūsų artimus bičiulius, idealistus, kurių jau nėra gyvųjų tarpe ir kurie šiandien negali išsakyti savo nuomonės apie lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės ateitį. Istorinė kova už laisvę ir nepriklausomybę ... Skaityti toliau

Šių dienų valgymo kultūra Lietuvoje

Valgymo kultūrai kol kas Lietuvoje neskiriama jokio dėmesio. Tuo galite įsitikinti Lietuvos vyriausybės, Seimo valgyklose, stebėdami, kaip nelabai gražiai valgo valdžios žmonės. Bėda dar yra ir tame, kad jie patys nežino, jog taip yra. Ką tada kalbėti apie valgymo kultūrą, stalo etiketą, užstalės protokolą, gražias valgymo ir gėrimo manieras? Šių dalykų niekas nemokė ir nemoko, ... Skaityti toliau

2013-ųjų kovo 11-oji: revoliucija tęsiasi

Revoliucijos paprastai pašalina ar bent nušalina sukilusiųjų požiūriu priešišką, jų siekiams įvykdyti kliudančią visuomenės dalį. Mes į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Iniciatyvinę grupę išrinkom (tiesa, tarsi ir balsuodami) visus pasiūlytuosius netgi su visu Sąjūdžio įsikūrimui sukliudyti pasodintu prezidiumu. Išskyrus akademiką Vilką, kuris būti iniciatyvinės grupės nariu atsisakė iš principo, o iš salės atmetėm Aukštikalnienę, ekscentrikę, leidusią sau pernelyg tiesmukai reikalauti bausti kompartiją. Taip pradėjom Persitvarkymą, kuris tęsiasi iki šiol, tolydžio vis aiškiau, čia aš visiškai sutinku su profesoriumi Gediminu Merkiu, tapdamas ir ryškėdamas kaip naujoji okupacija. Tik kitos spalvos – nebe grynai raudonos.