Magnis - gyvybiškai svarbus žmogaus organizmo mikroelementas

Magnesium.jpg

Normaliam organizmo funkcionavimui būtina tiksli skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Svarbiausi organizmo mikroelementai yra kalis, natris, kalcis, magnis, fosforas. Iki pastarojo meto magnio reikšmei gyvybiniuose procesuose buvo skiriama kur kas mažiau dėmesio nei kalio ar kalcio. Tuo tarpu magnis yra labai paplitęs ir gyvybiškai svarbus organizmo mikroelementas. Visų pirma, magnis aktyvina per 300 fermentų veiklą, todėl be jo dalyvavimo negali vykti jokių metabolinių energijos tiekimo, kaupimo ar išsaugojimo reakcijų. Nuo pagamintos energijos kiekio priklauso žmogaus fizinės ir protinės veiklos intensyvumas. Be to, magniui būdingos ląstelių membranas stabilizuojamosios savybės, jis slopina kai kurių neurohormonų išsiskyrimą. Magnis veikia ir kaip fiziologinis kalcio antagonistas. Dėl paminėtų savybių magnis ypač svarbus širdies, kraujagyslių, kaulinio skeleto, raumenų ir nervų sistemos veiklai. Organizmas negali pats pasigaminti magnio ar jo junginių, todėl jie turi patekti su maistu, bet ne visada maiste yra pakankamas jo kiekis. Pagal PSO mitybos normas, suaugusiems asmenims vienos dienos magnio poreikis vidutiniškai yra 300-350 mg. Magnis pasisavinamas plonosiose žarnose, paprastai aktyvaus transporto reakcijų metu, didesni kiekiai - vykstant pasyviai jo difuzijai. Magnio atsargos organizme yra 24-28 g, 60 proc. jo yra kauluose, 40 proc. - raumenyse bei vidaus organuose ir tik 1 proc. - intersticiniame skystyje ir kraujo serume.

Baltymai, riebalai, angliavandeniai

Proteins 2.jpg

Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medžiagų turi savo funkcijas. Organizmas vartoja baltymus audiniams, pvz.: odai, raumenims, vidaus organams, plaukams ir nagams, auginti ir atstatyti. Baltymai sudaryti iš aminorūgščių. Aminorūgštys skirstomos į „nepakeičiamąsias“ – kurios nesintetinamos organizme ir turi būti gaunamos su maistu, ir „pakeičiamąsias“ – kurios gali būti sintetinamos, esant kitų su maistu gautų aminorūgščių pertekliui. Nepakeičiamos aminorūgštys yra leucinas, izoleucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas. Baltymai gaunami su gyvulinės ir augalinės kilmės maistu. Pagrindiniai pripažinti baltymų šaltiniai yra mėsa, pienas, kiaušiniai ir žuvis. Nemažai baltymų galima gauti su pupelėmis, riešutais, grūdiniais maisto produktais. Tačiau nepakeičiamųjų aminorūgščių daugiausia yra gyvūniniuose baltymuose. Suaugęs žmogus apie pusę reikiamo baltymų kiekio turėtų gauti su gyvūniniu maistu. Augaliniai baltymai virškinami sunkiau ir blogiau įsisavinami. Vidutiniam suaugusiam žmogui per dieną reikia nuo 45 g (moterims) iki 53 g (vyrams) baltymų. Tokį kiekį galima gauti su 160-185 g liesa, ant grotelių kepta mėsa, 180-210 g kieto sūrio, 7-8 kiaušiniais ar 17-20 riekių rupios duonos.

Renkatės lieknėjimo būdą? Neskubėkit. Patarimai.

Lose weight 5.jpg

Užsimanėte sulieknėti? Tačiau paieška išduoda begalę lieknėjimo būdų. Kurį išrinkti? Kuriuo tikėti? Kuris padės? Norite rasti atsakymus į šiuos klausimus? Tada šita informacija yra jums. Kokiais svorio metimo metodais tikėti? Dėl nenustojamo žmonių noro sulieknėti gimsta neapsakomai daug įvairiausių svorio metimo metodų. Vieni iš jų sulieknina mūsų pinigines vietoj pilvų, o kiti gali kelti pavojų mūsų sveikatai bei darbingumui. Beveik visi lieknėjimo receptai, kurie daug žada, bet nėra moksliškai pagrįsti, turi laikiną efektą. Į rezultatyvią svorio metimo programą įeina adekvati mityba, sumažinta raciono energetinė vertė, bei padidintas fiziškas aktyvumas. Ar verta pradėti vartoti mažiau angliavandenių? Viena iš populiariausių dietų yra vartoti mažiau angliavandenių. Tačiau tai yra tiesiog mažai kaloringa dieta. Svoris metamas dėl to, kad vartojamas mažai kaloringas maistas, o ne dėl visų kitų priežasčių, kurios dažnai aprašomos. Verta žinoti, tokia mityba sumažina glikogeno atsargas raumenyse ir inkstuose, sumažina gliukozės lygį kraujyje, kas blogai veikia sportininkų darbingumą. Mažai kaloringos dietos dar blogos tuo, kad neskatina žmonių planuoti savo racioną, išsirinkti tinkamus produktus, tyrinėti jų sudėtį ir gaminimo būdus. Baigdamas dietą, žmogus grįžta prie savo įprasto žalingo maitinimosi būdo, ir svoris vėl kyla. Tikrai ilgalaikė svorio kontrolė reikalauja fundamentalių gyvensenos pakeitimų.

Angliavandeniai

Carbs.jpg

Angliavandeniai yra svarbiausias žmogaus energijos šaltinis. Jie skirstomi į tris grupes: paprastuosius angliavandenius (cukrus), sudėtinius angliavandenius (polisacharidus) ir skaidulines maisto medžiagas. Paprastieji angliavandeniai yra monosacharidai (gliukozė, fruktozė, galaktozė) ir disacharidai (sacharozė, laktozė). Gliukozė – svarbiausia energinė medžiaga, dalyvaujanti daugelyje cheminių procesų, vykstančių žmogaus organizme. Ji būtina smegenų , nervų sistemos veiklai. Iš gliukozės pertekliaus kepenų ir raumenų ląstelės sintetina glikogeną, kuris naudojamas energijai gauti. Šis energijos šaltinis ypač svarbus fiziškai aktyviems žmonėms, sportininkams. Dalis gliukozės gali būti paversta riebalais. Šiek tiek gliukozės būna vaisiuose ir daržovėse, bet dažniausiai gliukozė su kitais monosacharidais sudaro disacharidus. Fruktozės gauname valgydami vaisius. Sacharozė, arba valgomasis cukrus, sudarytas iš gliukozės ir fruktozės. Juo saldoma arbata ir kava. Jis dedamas į uogienes, kompotus, vaisvandenius, kepinius. Daug ir dažnai vartojant cukraus skatinamas dantų ėduonies atsiradimas. Dažniausiai maisto produktai, kuriuose yra daug cukraus, turi mažai kitų vertingų maisto medžiagų, todėl cukrus turėtų sudaryti iki 10 proc. davinio energetinės vertės. Laktozė, arba pieno cukrus, sudarytas iš gliukozės ir galaktozės. Žmogaus organizme disacharidai paverčiami gliukoze.

Riebalai

Barbecue.jpg

Riebalai yra svarbus energijos šaltinis. Jų energetinė vertė yra didžiausia palygimus su kitomis maisto medžiagomis. Su riebalais žmogus gauna polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių organizmas pats negali pasigaminti, taip pat riebaluose tirpstančių vitaminų. Be to, riebalai gerina patiekalų skonines savybes. Riebalai – tai skirtingų triacilglicerolių mišinys. Triacilglicerolį sudaro trys riebalų rūgščių molekulės, susijungusios su gliceroliu. Riebalų rūgštys būna sočiosios (tarp anglies atomų neturinčios dvigubų jungčių), mononesočiosios (turinčios vieną dvigubą jungtį) ir polinesočiosios (turinčios dvi ar daugiau dvigubų jungčių). Nuo riebalų rūgščių sudėties priklauso jų savybės. Riebalai, turintys daug sočiųjų rūgščių, kambario temperatūros būna kieti (jautienos, kiaulienos riebalai, sviestas). Dauguma augalinių aliejų sudaryti iš nesočiųjų rūgščių, todėl yra skysti. Sočiosios riebalų rūgštys dalyvauja cholesterolio apykaitoje. Per daug vartojant sočiųjų riebalų rūgščių, didėja cholesterolio koncentracija kraujyje. Jis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse – vystosi aterosklerozė, kurios padarinys gali būti išeminė širdies liga, smegenų insultas, protarpinis šlubumas. Todėl sočiosios riebalų rūgštys turi sudaryti mažiau kaip 10 proc. paros maisto davinio energijos vertės. Daug sočiųjų riebalų rūgščių turi riebūs mėsos ir pieno produktai. Mononesočiosios riebalų rūgštys nedidina cholesterolio koncentracijos kraujyje.

Magneto - terapijos taikymas

Magneto - terapijos taikymas

Magneto-terapija – tai visų pirma natūrali terapija, nesusieta su jokiomis sudėtingomis procedūromis. Tai pati paprasčiausia, pati pigiausia, pati neskausmingiausia ir pati patikimiausia terapija iš visų žinomų. Naudojant magneto-terapiją nereikia gerti vaistų, leisti jų į organizmą švirkštais ir pan. Vienintelis naudojamas instrumentas yra magnetas. Magneto sudaromas laukas yra visiškai nepavojingas, jis laisvai ir neskausmingai pereina per odą, audinius ir kaulus. Magnetinė terapija yra ypač paprastai taikoma, bet tuo pat metu kur kas patikimesnė, nei daugelis kitų gydymo būdų. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad žmogaus kraujas ir raumenys reaguoja į magnetinį lauką ir tai teigiamai veikia medžiagų apykaitą ląstelėse, stimuliuoja žmogaus gyvybinę energiją. Įrodyta, jog elektromagnetai ir pastovūs magnetai ypač efektyvūs atstatant prarastą energiją ir stiprinant imuninę sistemą, kas savo ruožtu padeda išgydyti daugelį ligų ir panaikinti skausmą. Gydant kintančių magnetinių impulsų pagalba (KMI), kaip pažymi amerikiečių mokslininkai, naudojami magnetiniai impulsai, sukuriami pastovia elektros srove, skirtingai nei terapija, kintančios srovės pagrindu. Pastovios srovės impulsai pirmiausia padeda gydant kremzlių disfunkcijas ir todėl efektyvūs gydant degeneracinius sąnarių pokyčius. Greičiausiai, tokie impulsai yra kur kas artimesni natūraliems procesams, vykstantiems kremzlėse, nei kintamos srovės impulsai.

Magnetų poveikis žmogaus organizmui

Magnetų poveikis žmogaus organizmui

Iki šių laikų buvo manoma, kad žmogaus organizme nėra magnetinių receptorių, būdingų atskiroms gyvūnų rūšims. Bet prieš kelis metus Kalifornijos technologijos instituto mokslininkams pavyko aptikti mikroskopiško dydžio magnetines daleles žmogaus smegenyse, ypač smegenų žievėje. Jos tokios smulkios, kad ilgą laiką nepavyko jų surasti net sudėtingiausios aparatūros pagalba. Taip pat jau nustatyta, kad žmogaus kraujas ir raumenys irgi silpnai reaguoja į magnetinį lauką ir tai teigiamai veikia medžiagų apykaitą ląstelėse, stimuliuoja žmogaus gyvybinę energiją. Nustatyta, kad pagrindinis mus veikiantis magnetizmo šaltinis – Žemės magnetinis laukas - per paskutinius 500 metų susilpnėjo maždaug dvigubai ir toliau silpnėja vidutiniškai 5% kas šimtą metų. Tai skatina mūsų gyvenamoji aplinka: gelžbetoniniai daugiaaukščiai namai, kuriuose praleidžiame vis daugiau laiko izoliuoja mus nuo jau ir taip silpno Žemės magnetinio lauko. Pagal vieną iš teorijų, magnetizmo trūkumas gali sukelti visą aibę liguistumo požymių, varginančių vis daugiau žmonių. Daktaras Kioši Nakagava šį reiškinį pavadino magnetinio lauko deficito sindromu. Nustatyti sindromą ir tikslią diagnozę nėra paprasta, kadangi simptomai būdingi ir kitiems susirgimams: hipertonijai, diabetui arba ataksijai (judesių koordinacijos sutrikimas). Ligos sindromas ir diagnozė gali būti tiksliai nustatyti tik užfiksavus teigiamą reakciją į gydymą magnetų terapija.

Magneto terapija – jokio kenksmingo poveikio

Magneto terapija – jokio kenksmingo poveikio

Vienoje Olandijos tyrimų laboratorijų mokslininkai patalpino varlę į 160 000 Gausų stiprumo magnetinį lauką, kuriam veikiant ji beveik kybojo ore. Jų ataskaitoje teigiama, jog varlė kuo puikiausiai jautėsi ir pabaigus eksperimentą prisijungė prie likusiųjų biologinės laboratorijos gyventojų. Magnetinis laukas veikė varlės kūno atomus, kurie reagavo į šį poveikį sudarydami priešingos krypties jėgą. Šių jėgų sąveikos pasekoje varlė beveik „skraidė“. Tuo pat metu varlės kūne neįvyko jokių fizinių pokyčių, nes magnetinis laukas veikė jos kūno atomus, bet nepadarė jokių pakenkimų ląstelių struktūrai. Nuo 1978 metų Jungtinių Amerikos Valstijų Vaistų ir maisto produktų administracija (U.S Food and Drug Administration) rekomenduoja elektromagnetinių aparatų naudojimą, ypatingai kaulų lūžių atvejais, skausmo sumažinimui įvairių susirgimų atvejais ir pan. Kraujo apytakos pagerėjimas ir padidėjęs deguonies išsiskyrimas iš hemoglobino pastebimas tiek veikiant pastoviems, tiek kintamiems magnetiniams laukams. Pastovūs magnetai tiek pat efektyvūs, kaip elektromagnetai ir yra visiškai nekenksmingi. Japonijos sveikatos apsaugos ministerija rekomendavo terapeutiniam taikymui naudoti magnetinius aparatus, kurių galia ne mažesnė nei 500 Gausų. Klinikinių tyrimų rezultatai rodo, jog 500 Gausų – tas minimumas, kuris būtinas gydomojo efekto pasiekimui.

Pirmasis Europoje delfinų terapijos centras

Pirmasis Europoje delfinų terapijos centras

"Dešimčiai metų esame sudarę projektą, pagal kurį delfinų terapiją įdiegtume kaip vieną iš kompleksinių reabilitacijos metodų. Pirmiausia ši terapija būtų taikoma vaikams, turintiems rimtų sveikatos sutrikimų, kadangi Lietuvoje, skirtingai nei suaugusiesiems, reabilitacinio gydymo jiems nėra. Pasaulyje delfinų terapija yra taikoma JAV. Sevastopolyje (Ukraina) šios procedūros atliekamos Juodojoje jūroje. Klaipėdoje įkūrus delfinų terapijos centrą, Lietuva būtų vienintelė šalis Europoje, kurioje būtų taikomas šis neįprastas, tačiau itin efektyvus reabilitacijos metodas. Atvertume kelius Skandinavijos ir mus supančioms šalims. Tai būtų didžiulės investicijos, todėl savaime atpigtų ir paslaugos", - sakė Jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vadovė Nijolė Šostakienė. Delfinų terapija taikoma ne tik sergantiesiems cerebriniu paralyžiumi, turintiesiems psichikos sutrikimų, žmonėms, patyrusiems stuburo traumas. Ja gydomi ir narkomanai. Praėjusią savaitę "Vakarų ekspresas" rašė, kad Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus Aloyzo Každailio iniciatyva Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius ketina pateikti prašymą Lietuvos žemės ūkio ministerijai dėl Žuvininkystės departamentui priklausančios nenaudojamos žemės privatizavimo, perleidžiant ją Jūrų muziejui ir delfinariumui. Jei šis prašymas būtų patenkintas, Smiltynėje, t. y. šiauriniame kopgalyje, būtų padarytas ne tik pramogų ir poilsio parkas, bet ir įkurtas delfinų terapijos centras.

Mankšta, nuvejanti senatvę

5068920.jpeg

Įžen­gus į penk­tą de­šim­tį pra­si­de­da auk­so am­žius, ti­ki­na spe­cia­lis­tai. Žmo­gus jau pui­kiai pa­žįs­ta sa­vo kū­ną, su­pran­ta jo siun­čia­mus sig­na­lus ir ge­riau­siai mo­ka pa­si­rū­pin­ti sa­vo svei­ka­ta. De­ja, tik ne­dau­ge­lis tą iš tik­rų­jų da­ro. „La­bai ne­daug vy­res­nio am­žiaus žmo­nių Lie­tu­vo­je kas­dien mankš­ti­na­si ar spor­tuo­ja. Daž­niau­siai tai bū­na pro­fe­sio­na­lūs spor­ti­nin­kai ar šo­kė­jai. Jie ir bai­gę kar­je­rą no­ri pa­lai­ky­ti for­mą", - sa­kė spor­to klu­bo „Tik Jums" tre­ne­rė Iri­na Bu­to­ri­na. Daž­niau­sias pa­si­tei­si­ni­mas yra nu­ga­ros ar są­na­rių skaus­mai, ne­lei­džian­tys daug ju­dė­ti. Ta­čiau tin­ka­ma mankš­ta ne tik ne­ken­kia, bet ir pa­de­da kū­nui su­stip­rė­ti bei mal­ši­na skaus­mus. Už­ten­ka 20 mi­nu­čių kas­dien tru­pu­tį pa­si­mankš­tin­ti ir sa­vi­jau­ta grei­tai pa­ge­rė­ja. Du kar­tus per sa­vai­tę klu­be ap­si­lan­kan­ti vil­nie­tė Va­len­ti­na Gar­bul ti­ki­no, jog be spor­to jau ne­ga­li gy­ven­ti. „Nie­ka­da anks­čiau ne­spor­ta­vau. Bet da­bar, kai man suė­jo 50 me­tų, su­pra­tau, kad pa­lai­ky­ti for­mą rei­kės pa­pil­do­mų pa­stan­gų", - pa­sa­ko­jo Va­len­ti­na. Atė­ju­si į klu­bą šok­ti tan­go, ji grei­tai su­si­do­mė­jo mankš­tos pra­ti­mais, skir­tais žmo­nėms nuo 40 me­tų. Va­len­ti­na su­ti­ko pa­de­monst­ruo­ti ke­lis pa­pras­tus pra­ti­mus, ku­riuos ga­li­ma at­lik­ti ir na­mie. Ji įspė­jo, kad svar­biau­sia yra ne­sku­bė­ti ir ne­si­kan­kin­ti. „Jei skau­da ke­lio są­na­rį, ne­bū­ti­na steng­tis vi­siš­kai iš­ties­ti ko­ją. Už­ten­ka tiek, kiek kū­nas lei­džia", - per­spė­jo I.Bu­to­ri­na. Ji pri­mi­nė, kad vy­res­niems žmo­nėms rei­kė­tų veng­ti šuo­liu­kų ir pa­ta­rė prieš pra­de­dant spor­tuo­ti bū­ti­nai pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju ar pro­fe­sio­na­liu tre­ne­riu.

Celiulitas

Celiulitas

Celiulitas būdingas 85-98 proc. visų subrendusių moterų, nepriklausomai nuo rasės. Tai nėra patologinė būsena, o tik kosmetinė problema. Nepaisant to, per pastaruosius 30 metų, atlikta daug tyrimų siekiant išsiaiškinti celiulito fiziologiją. Nežiūrint tyrimų gausos, dar nenustatytos tikslios celiulito atsiradimo priežastys. Šiuo metu dominuoja keturios pagrindinės celiulito atsiradimo hipotezės: specifinė, nuo lyties priklausanti, odos architektūra (celiulitas būdingas daugumai moterų ir nedaugeliui vyrų), jungiamojo audinio pakitimai (tinklelio prilaikančio riebalines ląsteles), kraujagyslių pakitimai, uždegiminis faktorius. Gydymą taip pat galima suskirstyti į pagrindines keturias grupes: riebalinio audinio kiekį mažinantys metodai, fiziniai ir mechaniniai metodai, medikamentinės priemonės, lazeris. Visgi. reikia pažymėti, kad nėra išrasto tikrai veiksmingo celiulito gydymo būdo. Celiulitas apibūdinamas kaip į apelsino žievės paviršių panašios odos plotai, dažniausiai pastebimi ant šlaunų ir sėdmenų, tačiau gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Termino „celiulitas“ sinonimai yra dermopanikuliozė, lipodistrofija, adipozė. Celiulitas nėra patologinis procesas, nėra žinoma nė vieno mirtino atvejo, kurio priežąstis būtų celiulitas. Celiulitas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje kur yra riebalinio audinio sluoksnis.

Pasaulis suvokia, kad rūkyti – nemadinga

Pasaulis suvokia, kad rūkyti – nemadinga

Iki rugsėjo 21 d. visi Vilniaus gyventojai ir svečiai, apsilankę prekybos ir pramogų centre "Akropolis" (Ozo g. 25) turės puikią galimybę susipažinti su unikalia plakatų paroda "Ačiū, kad nerūkote", inicijuota Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK). Parodos atidaryme dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas, NTAKK prezidentas Aurelijus Veryga, kiti valstybinių institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai, neabejingi rūkymo keliamiems pavojams. Nuo 2007 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja draudimas rūkyti baruose, restoranuose, kavinėse, diskotekose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose. Atidarydamas plakatų prieš rūkymą parodą ir sveikindamas jos dalyvius, Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas pasidžiaugė, kad šis svarbus politinis sprendimas pasiektas aktyviai bendradarbiaujant įvairioms tarptautinėms ir nacionalinėms institucijoms bei organizacijoms. "Ši mūsų rūkymo prevencijos partnerių – Nacionalinės tabako ir alkoholio koalicijos – organizuota paroda yra ypač aktuali šiandien. XXI amžiaus pasaulis jau pradeda suvokti, kad rūkyti yra nemadinga. Mes siekiame, kad ir mūsų šalies gyventojai, o ypač – jaunimas, pasirinktų sveikatą. Mes dėkojame visiems tabako kontrolės politikos bendražygiams ir visiems, nepanorusiems tapti žalingo įpročio vergais, ir nuoširdžiai tariame: "Ačiū, kad nerūkote!"