Sveikata

1998 metais priimtas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichtropinių medžiagų kontrolės įstatymas, kuris nustato narkotinių ir psichotropinių medžiagų klasifikavimo pagrindus, teisėtos apyvartos tvarką ir kontrolę pagal tarptautinių susitarimų reikalavimus, kai jos yra vartojamos sveikatos priežiūros, veterinarijos bei mokslo tikslams. Šiuo įstatymu Lietuvoje uždrausta auginti narkotines žaliavas - aguonas ir kanapes. Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kurios 33 straipsnis įpareigoja apginti vaikus nuo neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ir neleisti panaudoti vaikų neteisėtai gaminant tokias medžiagas ir jas pardavinėjant.

Šalies ekonomikos, socialinės sferos ir žmonių gyvenimo permainos keičia visuomenės požiūrį į kai kuriuos reiškinius, taip pat požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą. Alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas plinta, taip pat ir tarpe moksleivių, nes jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Didėja narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla, atsiranda narkotikų poreikis. Dėl savo amžiaus ypatumų - nebijojimo rizikuoti ir smalsumo, jaunimas pradeda bandyti, o vėliau ir vartoti narkotikus ar net jais prekiauti. Lietuvoje atlikti 15-16 metų amžiaus moksleivių tyrimai (ESPAD99) rodo, kad šalyje plinta tiek rūkymas, tiek alkoholinių gėrimų vartojimas ir svarbiausia - nelegalių narkotikų vartojimas.

Su šia knyga mokytojui "Mokykla be narkotikų" dirbo 20 - ties Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai iš: Druskininkų Atgimimo, Varėnos Matuizų, Raseinių Šaltinio, Raseinių rajono Viduklės S. Stanevičiaus, Utenos Vyturių ir Dauniškių, Kauno M. Šalčiaus ir Vyturių, Klaipėdos Saulėtekio ir Smeltės, Šiaulių Saulėtekio, Panevėžio Žemynos, Vilniaus Fabijoniškių, Mindaugo ir J. Basanavičiaus, Vilniaus rajono Maišiagalos LDK Algirdo vidurinių mokyklų, Šiaulių Didždvario, Panevėžio J. Balčikonio, Radviliškio Lizdeikos gimnazijų, Radviliškio rajono Pakalniškių pagrindinės mokyklos. Mokytojų pateikti komentarai ir praktiniai pasiūlymai labai padėjo autoriams tobulinant šią knygą.

Abstinencijos sindromui būdingas nenugalimas potraukis pavartoti narkotikų. Išsivysto vegetaciniai-somatiniai, neuropsichiniai sutrikimai, kurie trunka nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Ligonis yra dirglus, sutrinka širdies ritmas, pasireiškia skausmo priepuoliai, pakyla temperatūra. Skauda galvą, ji svaigsta, pykina, ligonis vemia, sutrinka tuštinimasis, pila prakaitas, teka seilės, kamuoja nemiga, košmarai, krečia drebulys, skauda raumenis, sąnarius. Nuo sunkaus abstinencijos sindromo sutrinka sąmonė, būna traukulių, haliucinacijų, apima nerimas, mirties baimė. Kartais ligonis būna agresyvus, susižaloja, mėgina nusižudyti. Pavartojus narkotiką šie reiškiniai dingsta.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, o ypač kaimyninėse šalyse plinta rūkymas, alkoholinių ir kitų - nelegalių narkotikų vartojimas bei piktnaudžiavimas jais. Psichiką veikiančių (alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų svaiginamųjų) medžiagų vartojimas trikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichologinę bei fizinę priklausomybę, kurios gydymas yra sunkus ir ne visada efektyvus. Labai svarbu apsaugoti moksleivius nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Vienintelis efektyvus pirminės prevencijos būdas - suformuoti reikiamas nuostatas ir išugdyti sveiko gyvenimo įgūdžius, kurie padėtų paaugliui, jaunuoliui teisingai apsispręsti ir suvokti, kad geriau nepradėti, nes vėliau sunku tą priklausomybę gydyti.

Analizuojant narkomanijos priežastis, neįmanoma išskirti kurios nors vienos ją nulėmusios priežasties. Jei taip būtų - šią ligą galima būtų kontroliuoti. Narkomaniją sukelia daugybė įvairių susijusių priežasčių - biologinės, psichologinės ir socialinės. Kiekvienu konkrečiu atveju jų poveikis yra nevienodas, tačiau daugeliu atvejų galima daryti tam tikrus apibendrinimus, kurie įrodo, kad narkomanija yra sudėtinė liga. Paminėtos priežastys nebūtinai sąlygoja narkomaniją, tačiau turintys šiuos rizikos veiksnius, turi didesnį polinkį į narkomaniją, nors narkomanu gali tapti asmuo, neturintis nei vieno išvardyto faktoriaus.

Gamtoje yra daug medžiagų, turinčių įtakos žmogaus psichikai, veikiančių narkotizuojančiai. Plačiausiai iš jų žinomi legalūs narkotikai - etilo spiritas, gaminamas iš įvairių maisto produktų ir nikotinas, esantis tabako stiebuose, lapuose. Narkotinių medžiagų yra daržinėje aguonoje, indiškoje kanapėje, kaktusuose, kokamedžio lapuose, kai kuriuose grybuose. Dabartiniu metu daug narkotinių medžiagų gaminama ir dirbtiniu būdu. Narkotinės medžiagos (narkotikai) - organinės ir neorganinės kilmės medžiagos, veikiančios psichiką ir keičiančios organizmo būseną (nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius ir kt.) bei sukeliančios psichinę ir fizinę priklausomybę.

Narkotikų vartojimo prevencijos priemonių ugdymo institucijose sėkmė didele dalimi priklauso nuo tėvų. Todėl organizuojant bet kokias prevencines priemones mokyklose būtina į tai įtraukti ir moksleivių tėvus. Pirmas ir būtinas žingsnis šia linkme - tėvų informavimas. Informavimas apie tai, kokia yra švietimo sistemos politika narkotikų vartojimo klausimais ir kaip mokykla atlieka pirminę prevenciją. Tėvai ir mokytojai turi glaudžiai bendradarbiauti spręsdami įvairias su narkotikų vartojimu susijusias problemas.

Narkotikų vartojimo prevencija mokykloje gali būti vykdoma labai įvairiai. Kiekviena mokykla prieš pradėdama vykdyti prevencinę veiklą turi labai gerai išanalizuoti savo situaciją: kokia tai mokykla (miesto ar kaimo, didelė ar maža)?, kaip dirba (viena ar dviem pamainomis)?, kokia pedagogų sudėtis (kvalifikuoti specialistai, ar daug antraeilininkų)?, kokioje socialinėje terpėje mokykla veikia (privačių namų ar bendrabučių rajone)?, kokių šeimų vaikai lanko mokyklą (pasiturinčių ar asocialių)? ir kt. Pedagogų kolektyvas, gerai žinodamas situaciją ir bendruomenės problemas bei atsižvelgdamas į moksleivių, tėvų ir pedagogų siūlymus, turėtų ieškoti optimalaus veikimo modelio. Mokykla gali pasirinkti vieną veikimo modelį ar susidaryti įvairias jų kombinacijas (du ar kelis modelius įvairiais varijantais jungti kartu). Kolektyvas analizuoja, kuris veikimo būdas labiausiai tinka jų mokyklai ir gali duoti geriausią rezultatą, o po to pasirinkti jiems priimtiniausią modelį ar modelių kombinaciją.