Vaikas pareina namo girtas ar apsvaigęs nuo narkotikų. Dalis tėvų puola į paniką. Kiti net nemato, nes nesirūpina vaiku arba patys apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų. Priemonių padėti suaugusiam žmogui gydytis nuo priklausomybių yra ganėtinai. Pagalbos vaikams situacija sudėtingesnė. Kas atsakingas? Kai vaikas pradeda vartoti svaiginančias medžiagas, pirmiausia keliamas klausimas – kodėl. Klaipėdos priklausomybės ligų ... Skaityti toliau
Tai ką mes atrandame patys turi prasmę, nes išlieka mumyse. Aktyvaus mokymosi ir netradiciniai darbo metodai dažniausiai orientuojami į moksleivių kritinį mąstymą, problemų sprendimą, žinių atradimą patiems. Šie metodai mokymą keičia į mokymąsi. Mokymo/si metodus svarbu derinti su moksleivių pasirengimo lygiu: kuo jis aukštesnis, tuo mokymo/si metodai mažiau struktūrizuoti, o mokytojo vaidmuo tampa stebėtojo ar bendradarbio. Labai svarbu padėti moksleiviams suprasti rūkymo, alkoholio vartojimo, inhaliantų uostymo ar kitų narkotinių medžiagų vartojimo vidinius socialinio spaudimo veiksnius, tokius kaip priklausymas kokiai tai grupei bei išorinius spaudimus, tokius kaip spauda, reklama. Renkantis darbo formas, mokomąją medžiagą, būtina pasitelkti pačius ugdytinius.
Ant kartono lakštų ryškėjo dažais purškiami šūkiai "narkotikams ne!", taip pat užbrauktų adatų ir nykstančių kūnų kontūrai. Vilniečiai grafiti meistrai buvo vienodos nuomonės apie narkotikus ir jų žalą. "Narkomanija - didelė problema ir mums į ją nenusispjaut",-teigė ir Lietuvos moksleivių parlamento nariai. Praėjusį trečiadienį jie su jaunaisiais centristais ir Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės pedagogikos katedros darbuotojais surengė konferenciją "Moksleiviai prieš baltąjį marą" ir akcija "Grafiti prieš narkotikus". "Konferencija patrauks "didžiųjų vyrų" dėmesį, o grafiti įdomu moksleiviams" ,- svarstė moksleivių parlamento narė Giedrė Šopaitė.
Narkotikų prevencijoje naudojamus ugdymo metodus lemia ugdymo tikslai, uždaviniai, ugdymo turinys, asmenybiniai lūkesčiai bei sociokultūrinė aplinka. Mokytojas, atsižvelgdamas į moksleivių poreikius ir galimybes, pasirenka tinkamiausius ugdymo metodus, pats susidaro jų derinius ir autentiškai kuria darbo stilių. Tinkamai ugdymo procese naudojami metodai kelia moksleivių motyvaciją, ugdo moksleivių norą savo bei kitų vertybinių nuostatų tyrinėjimui, o tai turi įtakos jų elgesio formavimuisi. Ugdymo metodai turi tarnauti ne tik reikiamos informacijos suteikimui (akademiniam lavinimui), bet tuo pačiu jie turėtų ugdyti gyvenimo įgūdžius bei formuoti vertybines nuostatas. Tai iš mokytojo pareikalauja visiškai kitokių įgūdžių, lakstumo, sugebėjimų vesti diskusijas, kontroliuoti klasę, ko dažniausiai neprireikia įprastinėje pamokoje, kada paprasčiausiai moksleiviams perduodamos žinios.
Paaugliai įsitikinę, jog tik "badymasis" gali blogai baigtis, o kvaišalų rūkymas ar tablečių vartojimas - tėra tik nekenksmingas pasilinksminimas. Būtent taip naujas aukas vilioja narkotikų prekeiviai. Tačiau jie nutyli tai, kad sukeldami trumpalaikį pasitenkinimo jausmą – euforiją - narkotikai sutrikdo natūralią proto ir jausmų pusiausvyrą. Grafike matyti, kaip pirmųjų narkotiko dozių sukelta euforija silpnėja, nors narkotiko dozės ir didinamos. Žmogus pamažu įgyja priklausomybę. Atsiranda abstinencijos būklė - negaunant narkotiko sutrinka organizmo funkcijos, viską skauda, laužo ir suka kaulus, nėra ramybės nei dieną, nei naktį, elgesys tampa neprognozuojamas, dažnos savižudybės, širdies ritmo sutrikimai, netgi mirtis.
Atminkite, nėra nepavojingų narkotikų. Visos narkotinės medžiagos pavojingos sveikatai ir gyvybei. Reguliariai vartojantys narkotikus išgyvena nuo 4 iki 7 metų, iš kurių paskutiniuosius – labai ligoti, psichiškai atsilikę, morališkai žlugę.
Marihuana. Išvaizda: sudžiovintos kanapės (Cannabis sativa) dalys (žiedynai, viršūnės, kamienas), primena prieskonius. THC (tetrahidrokanabinoido) - medžiagos, sukeliančios apsvaigimą, yra 1-30 proc. Vartojimas: daromos cigaretės arba rūkoma specialiomis pypkėmis. Hašišas. Išvaizda: sakai, kuriuos išskiria kanapės žiedas, presuojami į plyteles, grumstelius, yra rudos ar juodos spalvos. Jame THC yra 5-30 proc. Vartojimas: daromos cigaretės arba rūkoma specialiomis pypkėmis. Hašišo aliejus. Išvaizda: tirštas, nuo šviesiai rudos iki beveik juodos spalvos skystis. THC yra 30-40 proc. Vartojimas: grynas nenaudojamas, maišomas su maistu, gėrimais, dedamas į cigaretes, mirkomas cigarečių popierius. Pakitimai organizme, vartojant kanapes: THC tirpsta riebaluose, jį pasisavina riebaliniai audiniai. Jo skaidymo eiga ilgesnė, nei alkoholio.
Narkotikai sukelia klaidingą palaimos jausmą.
Narkotikai trukdo galvoti pačiam.
Narkotikų vartojimas yra daugelio nelaimingų atsitikimų priežastis.
Narkotikai išardo draugystę.
Narkotikai daro žmogų silpną ir bevalį.
Narkotikai priverčia žmogų imtis vagysčių ir smurto.
Narkotikai yra daugelio susirgimų priežastis.
Narkotikai ardo šeimas.
Narkotikai sukelia vaikų išsigimimus.
Narkotikai trukdo žmogui dvasiškai tobulėti.
Mokyklos ugdymo programa supažindina vaikus ir jaunuolius su tais žmonių gyvensenos, žinių ir kultūros aspektais, kurie, visuomenės nuomone, yra svarbūs. Vienas iš mokyklos lavinimo tikslų yra rengti moksleivius tolesniam gyvenimui suaugusiųjų pasaulyje. Tam būtinos žinios, tačiau ne mažiau svarbūs yra įgūdžiai ir nuostatos. Dėl tam tikrų mokyklos ugdymo programos sričių yra ginčijamasi, pavyzdžiui, nesutariama, ko turėtų būti mokoma per tikybos pamokas. Šio dalyko faktinė medžiaga yra diskutuojama, nes skirtingi žmonės tiki skirtingais, nors ir nuoširdžiai įtikėtais, dalykais. Nesutariama dėl "tikybos įgūdžių" ir koks požiūris yra teisingas.
Konferencija sulaukė tikrai nemažo dėmesio. Joje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narė Janė Narvilienė, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktorius Andrejus Piliaviecas, Vaiko raidos centro direktorius Linas Slušnys, ŠMM Socialinės politikos departamento Socialinių problemų sektoriaus vyriausiasis specialistas Algis Šimaitis, Lietuvos AIDS centro ambulatorinės priežiūros skyriaus vedėja Julija Rakickienė, Lietuvos viešosios policijos biuro Prevencijos tarnybos vyresnysis komisaras Remigijus Kalašnykas, Nevyriausybinės organizacijos “Vilties žingsniai” direktorė Janina Daukšienė. Visagino miestui atstovavo ir pranešimus skaitė Šeimos krizių centro ir Priklausomybių prevencijos tarybos vadovė Laima Paulauskienė, Psichikos sveikatos centro darbuotojas, vaikų ir paauglių psichiatras Ramūnas Likas, Savivaldybių policijos vyr.inspektorius Jonas Karpickas, prevencinį darbą ugdymo įstaigose kuruojanti Švietimo ir kultūros skyriaus vyr. specialistė Žana Širokina, Visagino miesto skautų draugovės pirmininkė Liudmila Vojevodina.
Žinios. Mokyklos taisyklės dėl medikamentų, alkoholinių gėrimų, tabako, tirpiklių, nelegalių narkotikų ir atsako į incidentus, susijusius su narkotikais. Informacija apie legalius narkotikus (taip pat vaistus, parduodamus pagal receptus ir vaistus, esančius ant vaistinės lentynų) ir nelegalius narkotikus, jų poveikį ir grėsmę sveikatai. Mokslinė terminologija, apimanti ir šiuos žodžius: vartojimas, vartojimas ne pagal paskirtį, piktnaudžiavimas, priklausomybė, pripratimas, perdozavimas, abstinencijos sindromas, narkotinių medžiagų maišymas.
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu “Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo” (Žin., 1998, Nr. 64-1842) patvirtintą Lietuvos sveikatos programą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 91 “Dėl narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1998-2000 metų priemonių ir Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos” (Žin., 1998, Nr.10-252), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programą (pridedama).
2. Pritarti tam, kad ministerijos ir kitos institucijos, atsakingos už 1 punkte nurodytos programos vykdymą, kasmet rengdamos biudžeto projektą, numatytų, kiek lėšų reikia šiai programai finansuoti.
3. Pavesti Vyriausybinei narkotikų kontrolės komisijai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 282 “Dėl Vyriausybinės narkotikų kontrolės komisijos ir jos nuostatų patvirtinimo” (Žin., 1995, Nr. 20-461; 1999, Nr. 42-1336), koordinuoti 1 punkte nurodytos programos vykdymą ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl jos tobulinimo.
Narkotikų prevencijos ugdymas yra daugiau nei informacija apie narkotikus. Jauniems žmonėms reikia teisingos informacijos apie narkotikus. Apie narkotikus skleidžiama labai daug neteisingos informacijos, o moksleivių švietimas narkotikų tema mokykloje gali ištaisyti šią padėtį. Informacija, kurią moksleiviai gauna mokykloje, gali išsklaidyti mitus bei teisingai informuoti apie narkotikus, jų keliamą pavojų ir poveikį. Tačiau narkotikų vartojimo prevencija siekia daugiau nei informuoti moksleivius apie narkotikus. Iš tiesų, informacija paprasčiausiai suteikia moksleiviams žinių ir skatina domėtis narkotikais, jų poveikiu. Informavimas turi būti susijęs su įgūdžių ugdymu, pavyzdžiui, mokėjimu atsisakyti siūlymo vartoti narkotikus.
