Mokykla be narkotikų

Su šia knyga mokytojui "Mokykla be narkotikų" dirbo 20 - ties Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai iš: Druskininkų Atgimimo, Varėnos Matuizų, Raseinių Šaltinio, Raseinių rajono Viduklės S. Stanevičiaus, Utenos Vyturių ir Dauniškių, Kauno M. Šalčiaus ir Vyturių, Klaipėdos Saulėtekio ir Smeltės, Šiaulių Saulėtekio, Panevėžio Žemynos, Vilniaus Fabijoniškių, Mindaugo ir J. Basanavičiaus, Vilniaus rajono Maišiagalos LDK Algirdo vidurinių mokyklų, Šiaulių Didždvario, Panevėžio J. Balčikonio, Radviliškio Lizdeikos gimnazijų, Radviliškio rajono Pakalniškių pagrindinės mokyklos. Mokytojų pateikti komentarai ir praktiniai pasiūlymai labai padėjo autoriams tobulinant šią knygą.

Abstinencijos sindromui būdingas nenugalimas potraukis pavartoti narkotikų. Išsivysto vegetaciniai-somatiniai, neuropsichiniai sutrikimai, kurie trunka nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Ligonis yra dirglus, sutrinka širdies ritmas, pasireiškia skausmo priepuoliai, pakyla temperatūra. Skauda galvą, ji svaigsta, pykina, ligonis vemia, sutrinka tuštinimasis, pila prakaitas, teka seilės, kamuoja nemiga, košmarai, krečia drebulys, skauda raumenis, sąnarius. Nuo sunkaus abstinencijos sindromo sutrinka sąmonė, būna traukulių, haliucinacijų, apima nerimas, mirties baimė. Kartais ligonis būna agresyvus, susižaloja, mėgina nusižudyti. Pavartojus narkotiką šie reiškiniai dingsta.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, o ypač kaimyninėse šalyse plinta rūkymas, alkoholinių ir kitų - nelegalių narkotikų vartojimas bei piktnaudžiavimas jais. Psichiką veikiančių (alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų svaiginamųjų) medžiagų vartojimas trikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichologinę bei fizinę priklausomybę, kurios gydymas yra sunkus ir ne visada efektyvus. Labai svarbu apsaugoti moksleivius nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Vienintelis efektyvus pirminės prevencijos būdas - suformuoti reikiamas nuostatas ir išugdyti sveiko gyvenimo įgūdžius, kurie padėtų paaugliui, jaunuoliui teisingai apsispręsti ir suvokti, kad geriau nepradėti, nes vėliau sunku tą priklausomybę gydyti.

Analizuojant narkomanijos priežastis, neįmanoma išskirti kurios nors vienos ją nulėmusios priežasties. Jei taip būtų - šią ligą galima būtų kontroliuoti. Narkomaniją sukelia daugybė įvairių susijusių priežasčių - biologinės, psichologinės ir socialinės. Kiekvienu konkrečiu atveju jų poveikis yra nevienodas, tačiau daugeliu atvejų galima daryti tam tikrus apibendrinimus, kurie įrodo, kad narkomanija yra sudėtinė liga. Paminėtos priežastys nebūtinai sąlygoja narkomaniją, tačiau turintys šiuos rizikos veiksnius, turi didesnį polinkį į narkomaniją, nors narkomanu gali tapti asmuo, neturintis nei vieno išvardyto faktoriaus.

Gamtoje yra daug medžiagų, turinčių įtakos žmogaus psichikai, veikiančių narkotizuojančiai. Plačiausiai iš jų žinomi legalūs narkotikai - etilo spiritas, gaminamas iš įvairių maisto produktų ir nikotinas, esantis tabako stiebuose, lapuose. Narkotinių medžiagų yra daržinėje aguonoje, indiškoje kanapėje, kaktusuose, kokamedžio lapuose, kai kuriuose grybuose. Dabartiniu metu daug narkotinių medžiagų gaminama ir dirbtiniu būdu. Narkotinės medžiagos (narkotikai) - organinės ir neorganinės kilmės medžiagos, veikiančios psichiką ir keičiančios organizmo būseną (nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius ir kt.) bei sukeliančios psichinę ir fizinę priklausomybę.

Narkotikų vartojimo prevencijos priemonių ugdymo institucijose sėkmė didele dalimi priklauso nuo tėvų. Todėl organizuojant bet kokias prevencines priemones mokyklose būtina į tai įtraukti ir moksleivių tėvus. Pirmas ir būtinas žingsnis šia linkme - tėvų informavimas. Informavimas apie tai, kokia yra švietimo sistemos politika narkotikų vartojimo klausimais ir kaip mokykla atlieka pirminę prevenciją. Tėvai ir mokytojai turi glaudžiai bendradarbiauti spręsdami įvairias su narkotikų vartojimu susijusias problemas.

Narkotikų vartojimo prevencija mokykloje gali būti vykdoma labai įvairiai. Kiekviena mokykla prieš pradėdama vykdyti prevencinę veiklą turi labai gerai išanalizuoti savo situaciją: kokia tai mokykla (miesto ar kaimo, didelė ar maža)?, kaip dirba (viena ar dviem pamainomis)?, kokia pedagogų sudėtis (kvalifikuoti specialistai, ar daug antraeilininkų)?, kokioje socialinėje terpėje mokykla veikia (privačių namų ar bendrabučių rajone)?, kokių šeimų vaikai lanko mokyklą (pasiturinčių ar asocialių)? ir kt. Pedagogų kolektyvas, gerai žinodamas situaciją ir bendruomenės problemas bei atsižvelgdamas į moksleivių, tėvų ir pedagogų siūlymus, turėtų ieškoti optimalaus veikimo modelio. Mokykla gali pasirinkti vieną veikimo modelį ar susidaryti įvairias jų kombinacijas (du ar kelis modelius įvairiais varijantais jungti kartu). Kolektyvas analizuoja, kuris veikimo būdas labiausiai tinka jų mokyklai ir gali duoti geriausią rezultatą, o po to pasirinkti jiems priimtiniausią modelį ar modelių kombinaciją.

Tai ką mes atrandame patys turi prasmę, nes išlieka mumyse. Aktyvaus mokymosi ir netradiciniai darbo metodai dažniausiai orientuojami į moksleivių kritinį mąstymą, problemų sprendimą, žinių atradimą patiems. Šie metodai mokymą keičia į mokymąsi. Mokymo/si metodus svarbu derinti su moksleivių pasirengimo lygiu: kuo jis aukštesnis, tuo mokymo/si metodai mažiau struktūrizuoti, o mokytojo vaidmuo tampa stebėtojo ar bendradarbio. Labai svarbu padėti moksleiviams suprasti rūkymo, alkoholio vartojimo, inhaliantų uostymo ar kitų narkotinių medžiagų vartojimo vidinius socialinio spaudimo veiksnius, tokius kaip priklausymas kokiai tai grupei bei išorinius spaudimus, tokius kaip spauda, reklama. Renkantis darbo formas, mokomąją medžiagą, būtina pasitelkti pačius ugdytinius.

Narkotikų prevencijoje naudojamus ugdymo metodus lemia ugdymo tikslai, uždaviniai, ugdymo turinys, asmenybiniai lūkesčiai bei sociokultūrinė aplinka. Mokytojas, atsižvelgdamas į moksleivių poreikius ir galimybes, pasirenka tinkamiausius ugdymo metodus, pats susidaro jų derinius ir autentiškai kuria darbo stilių. Tinkamai ugdymo procese naudojami metodai kelia moksleivių motyvaciją, ugdo moksleivių norą savo bei kitų vertybinių nuostatų tyrinėjimui, o tai turi įtakos jų elgesio formavimuisi. Ugdymo metodai turi tarnauti ne tik reikiamos informacijos suteikimui (akademiniam lavinimui), bet tuo pačiu jie turėtų ugdyti gyvenimo įgūdžius bei formuoti vertybines nuostatas. Tai iš mokytojo pareikalauja visiškai kitokių įgūdžių, lakstumo, sugebėjimų vesti diskusijas, kontroliuoti klasę, ko dažniausiai neprireikia įprastinėje pamokoje, kada paprasčiausiai moksleiviams perduodamos žinios.

Marihuana. Išvaizda: sudžiovintos kanapės (Cannabis sativa) dalys (žiedynai, viršūnės, kamienas), primena prieskonius. THC (tetrahidrokanabinoido) - medžiagos, sukeliančios apsvaigimą, yra 1-30 proc. Vartojimas: daromos cigaretės arba rūkoma specialiomis pypkėmis. Hašišas. Išvaizda: sakai, kuriuos išskiria kanapės žiedas, presuojami į plyteles, grumstelius, yra rudos ar juodos spalvos. Jame THC yra 5-30 proc. Vartojimas: daromos cigaretės arba rūkoma specialiomis pypkėmis. Hašišo aliejus. Išvaizda: tirštas, nuo šviesiai rudos iki beveik juodos spalvos skystis. THC yra 30-40 proc. Vartojimas: grynas nenaudojamas, maišomas su maistu, gėrimais, dedamas į cigaretes, mirkomas cigarečių popierius. Pakitimai organizme, vartojant kanapes: THC tirpsta riebaluose, jį pasisavina riebaliniai audiniai. Jo skaidymo eiga ilgesnė, nei alkoholio.

Mokyklos ugdymo programa supažindina vaikus ir jaunuolius su tais žmonių gyvensenos, žinių ir kultūros aspektais, kurie, visuomenės nuomone, yra svarbūs. Vienas iš mokyklos lavinimo tikslų yra rengti moksleivius tolesniam gyvenimui suaugusiųjų pasaulyje. Tam būtinos žinios, tačiau ne mažiau svarbūs yra įgūdžiai ir nuostatos. Dėl tam tikrų mokyklos ugdymo programos sričių yra ginčijamasi, pavyzdžiui, nesutariama, ko turėtų būti mokoma per tikybos pamokas. Šio dalyko faktinė medžiaga yra diskutuojama, nes skirtingi žmonės tiki skirtingais, nors ir nuoširdžiai įtikėtais, dalykais. Nesutariama dėl "tikybos įgūdžių" ir koks požiūris yra teisingas.

Žinios. Mokyklos taisyklės dėl medikamentų, alkoholinių gėrimų, tabako, tirpiklių, nelegalių narkotikų ir atsako į incidentus, susijusius su narkotikais. Informacija apie legalius narkotikus (taip pat vaistus, parduodamus pagal receptus ir vaistus, esančius ant vaistinės lentynų) ir nelegalius narkotikus, jų poveikį ir grėsmę sveikatai. Mokslinė terminologija, apimanti ir šiuos žodžius: vartojimas, vartojimas ne pagal paskirtį, piktnaudžiavimas, priklausomybė, pripratimas, perdozavimas, abstinencijos sindromas, narkotinių medžiagų maišymas.