Mokykla be narkotikų

Narkotikų prevencijos ugdymas yra daugiau nei informacija apie narkotikus. Jauniems žmonėms reikia teisingos informacijos apie narkotikus. Apie narkotikus skleidžiama labai daug neteisingos informacijos, o moksleivių švietimas narkotikų tema mokykloje gali ištaisyti šią padėtį. Informacija, kurią moksleiviai gauna mokykloje, gali išsklaidyti mitus bei teisingai informuoti apie narkotikus, jų keliamą pavojų ir poveikį. Tačiau narkotikų vartojimo prevencija siekia daugiau nei informuoti moksleivius apie narkotikus. Iš tiesų, informacija paprasčiausiai suteikia moksleiviams žinių ir skatina domėtis narkotikais, jų poveikiu. Informavimas turi būti susijęs su įgūdžių ugdymu, pavyzdžiui, mokėjimu atsisakyti siūlymo vartoti narkotikus.

Priklausomų nuo alkoholio ar kitų narkotikų asmenų gydymas reikalauja daug pastangų ir nevisada yra sėkmingas. Kur kas efektyviau yra apsaugoti moksleivius nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Prevencija - tai išankstinis kelio užkirtimas, užbėgimas už akių. Narkotikų vartojimo prevencijos ugdymas mokykloje - tai moksleivių psichologinės-socialinės kompetencijos formavimas, gyvenimo įgūdžių, kurie padėtų sveikai gyventi, kurti, sąmoningai rinktis, atsakyti už savo veiksmus ir suprasti savo poelgių padarinius, ugdymas.

Svarbiausias Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999 - 2003 metų programos tikslas - atsižvelgiant į narkomanijos problemos aktualumą Lietuvoje, numatyti valstybės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikos uždavinius ir jų sprendimo būdus. Tam būtina:

vykdyti aiškią ir plačiai integruotą valstybės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką, suderintą su šiuos klausimus reglamentuojančiomis Jungtinių Tautų konvencijomis, Europos Tarybos rekomendacijomis bei Europos Sąjungos teisės derinimo dokumentais;
tobulinti visos Lietuvos mastu visuomenės švietimą ir narkomanijos prevenciją, ypač rūpintis vaikų ir jaunimo švietimu, taip pat geriau kontroliuoti narkotinių medžiagų, prekursorių bei psichotropinių vaistų apyvartą, atsižvelgiant į valstybės ekonominės ir socialinės plėtros perspektyvas ir išteklius perėjimo į rinkos ekonomiką sąlygomis;
formuoti veiksmingesnę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką (tiek nacionalinę, tiek savivaldos lygmens), geriau ją įgyvendinti, vykdyti jos priežiūrą (monitoringą) ir administravimą, bendradarbiauti šioje srityje su nevyriausybinėmis organizacijomis, privačiu sektoriumi bei tarptautinėmis organizacijomis.

1998 metais priimtas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichtropinių medžiagų kontrolės įstatymas, kuris nustato narkotinių ir psichotropinių medžiagų klasifikavimo pagrindus, teisėtos apyvartos tvarką ir kontrolę pagal tarptautinių susitarimų reikalavimus, kai jos yra vartojamos sveikatos priežiūros, veterinarijos bei mokslo tikslams. Šiuo įstatymu Lietuvoje uždrausta auginti narkotines žaliavas - aguonas ir kanapes. Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kurios 33 straipsnis įpareigoja apginti vaikus nuo neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ir neleisti panaudoti vaikų neteisėtai gaminant tokias medžiagas ir jas pardavinėjant.

Šalies ekonomikos, socialinės sferos ir žmonių gyvenimo permainos keičia visuomenės požiūrį į kai kuriuos reiškinius, taip pat požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą. Alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas plinta, taip pat ir tarpe moksleivių, nes jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Didėja narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla, atsiranda narkotikų poreikis. Dėl savo amžiaus ypatumų - nebijojimo rizikuoti ir smalsumo, jaunimas pradeda bandyti, o vėliau ir vartoti narkotikus ar net jais prekiauti. Lietuvoje atlikti 15-16 metų amžiaus moksleivių tyrimai (ESPAD99) rodo, kad šalyje plinta tiek rūkymas, tiek alkoholinių gėrimų vartojimas ir svarbiausia - nelegalių narkotikų vartojimas.