Naujosios eros santuoka: draugystė vietoj meilės

Kas gali išsaugoti san­tyk­ius, kurią baigia sunaik­in­ti juos pris­lė­gusi kas­di­eny­bės rūpesčių naš­ta? Šeimos san­tyk­ių psi­cholo­gas Borisas Her­cber­gas paaiški­no, kur reikėtų ieškoti išsigel­bėji­mo ir kas yra svar­biau­sia šiuo­laikinei san­tuokai, kad ji išsi­laikytų.

Sprendžiant iš to, ką paste­biu tarp 33–42 metų amži­aus žmonių, klasik­inės san­tuokos kon­cep­ci­ja jau atgyveno. Dau­gu­ma pir­mųjų san­tuokų (ypač sudary­tų ankstyvo­je jaun­ys­tė­je) baigiasi skyry­bomis. Pir­mo­ji san­tuo­ka apskri­tai tam­pa kažkok­iu eksper­i­men­tu, vyk­stančiu pagal vieną sce­nar­i­jų: iš pradžių viskas gerai ir mes kaip ant sparnų, o paskui buitis, vaikai, mes nebeži­nome, ką dary­ti vien­am su kitu ir su tuo, kas aplinkui, ir san­tyki­ai užgęs­ta. Daž­nai su abi­pusėmis pre­ten­z­i­jomis ir stipriu nep­a­sitenk­in­imu dėl part­ne­r­io vaid­mens savo gyven­ime.

Poros, kurios sug­e­ba drau­gau­ti

Labai daug žmonių pir­mo­je san­tuoko­je, taip ir neišsikap­stę iš po ruti­nos krūvio, neturi nor­mal­ių (net nekalbu apie gerus) lytinių san­tyk­ių. Pris­lėg­tas ruti­nos sek­sas nun­yk­s­ta pir­mas, nes abu part­ne­r­i­ai praran­da atsi­palai­davi­mo jaus­mą ir spar­n­uotą savo galios pojūtį. Ben­drau­jant atsir­an­da vis dau­giau susve­timėji­mo, o kon­tak­tą pakeičia apmau­das ir abiejų part­ner­ių jaus­mas, kad vel­tui švais­to savo gyven­imą. Bet reikia ken­tėti, nes yra šeima, buitis, vaikai.

Išgyve­na tos poros, kurios moka drau­gau­ti. Būtent drau­gau­ti, o ne mylėti.

Drau­gys­tės fone gal­i­ma kalbėtis apie viską. Be to, drau­gys­tė sukuria iš vienos pusės labai artimą ir intymią erd­vę, iš kitos – saugią erd­vę. Kuo dau­giau prob­lemų turi pora (papras­tai bui­tinių), tuo dau­giau atviru­mo jas aptari­ant reikia iš abiejų pusių. Ir tai yra aukš­ta­sis pilotažas, kuris reikalau­ja akty­vaus klausy­mo ir sug­e­bėji­mo suprasti ir pri­imti tai, kas tau gal­būt nemalonu.

Poros įgau­na nau­jo sąmoningu­mo, kurio neb­u­vo anksči­au, kai „meilės laivas išplaukė į begal­inį plaukio­jimą po van­denyną, vad­i­namą gyven­imu“. Atsir­a­do suvoki­mas, kad egzis­tuo­ja san­tyki­ai su galio­ji­mo laiku. Galite susi­tik­ti ir pagyven­ti su žmogu­mi kurį laiką, gal net ir nemažą, tači­au kažkuri­ame net ir tvirči­au­sios poros gyven­i­mo etape gali įvyk­ti krachas, kuris vainiku­os san­tyk­ių pabaigą.

Taip pat atsir­an­da gana nau­jas suvoki­mas, kad san­tyki­ai būna įvair­ių tipų ir gal­i­ma surasti tok­ių, kurie tiks būtent jums. Kar­tais tai būna labai drą­sus žings­nis, kurio kiti nesupran­ta. Tači­au drąsa suprasti save ir savo por­eik­ius reikalin­ga visur, net ir meilės reikalu­ose.

Ką dary­ti tokio pes­imiz­mo fone?

1. Suprasti, kad san­tuo­ka ir ilgalaiki­ai san­tyki­ai – nepa­pras­tai sunkus dalykas. Ir jums, ir jūsų part­ner­iui. Nesėdėkite part­ner­iui ant spran­do ir neleiskite užsisėsti jam. Var­i­juokite tarp asmeninės erd­vės ir būsenos „mes kar­tu“.

2. Drau­gaukite. Tai yra svar­biau už meilę.

3. Klausykite vien­as kito. Klaus­inėkite ir tik­slinkitės, ką antro­ji pusė norėjo pasakyti. Jeigu nesupr­a­site, ko reikia kitam žmogui, jis tols nuo jūsų vis labi­au. Jeigu man­ote, kad, neiš­girdę antro­sios pusės, jūs esate saugūs, klystate.

4. Pak­lauskite savęs, ko jums trūk­s­ta dabar­tini­u­ose san­tyk­i­u­ose ir kaip jūs norė­tumėte juos mod­i­fikuoti. Aptarkite tai su savo antrą­ja puse. Tegul jis (ar ji) papasakos jums apie savo lūkesčius. Aptarkite tai kar­tu. Ir prisiminkite, kad turite vien­as kito klausytis, o ne įžei­d­inėti ir priekaiš­tau­ti, kitaip atvi­ro pokalbio neb­us.

5. Nepamirškite sek­so. Surask­ite tokį laiką, kad norė­tumėte ir galė­tumėte abu. Kar­tais sek­su­alini­ame gyven­ime įvyk­s­ta rimtų pokyčių. Būkite lankstūs, mokyk­itės ir vystyk­itės.

6. Mylėkite vien­as kitą!

Šal­ti­nis: Econet.ru, psi­cholo­gas Borisas Her­cber­gas

Parengė Graži­na Vasil­i­auskienė | Alfa.lt