Tantra – kelias į sąmonės nušvitimą

Per 5 tūkst. metų gyvuo­jan­tis tantros moky­mas, pas­taruo­ju metu vėl atran­damas iš nau­jo. Gyven­i­mo pil­natvės des­per­atiškai ieškan­tis šių laikų žmo­gus paleng­va apsipran­ta su minti­mi, kad taip trokš­ta­mos laimės šal­ti­nis trykš­ta ne kur kitur, o jame pači­ame. Tantros moky­to­ja Danutė Vil­ionytė neabejo­ja, kad šis senas, be galo mįs­lin­gas moky­mas yra vien­as graži­ausių kelių atskleisti mumyse pul­suo­jančią begaly­bę. Ar įmanoma abejoti tantros išminti­mi ir jėga, jeigu ji ištvėrė dešimčių amžių išbandymą? Bet kadan­gi buvo puoselė­ja­mas itin slap­tai, mod­ernių tech­nologi­jų pasaulio žmonės apie šį seną ir sub­tilų mokymą žino dau­giau mitų ir anek­dotų nei tiesos. Ir pas mus nere­tas „žino”, kad tantros sekėjų susi­būri­mai – tikros „pasilei­dėlių ganyk­los”…

„Tantra visų pir­ma yra kelias, – prade­da Danutė. – Kelias į savęs radimą, į sąmonės nušvitimą. Į tą patį tik­slą, kurio link atkak­li­ai iri­asi bud­is­tai, jogai, sufi­jai, visi besi­il­gin­tieji dva­sios šviesos… Ir visi jie, mėgi­nantieji tramdyti kūną tam, kad galėtų visa jėga išsiskleisti dva­sia, susiduria su didži­ule kliū­ti­mi – sek­su­a­line energi­ja. Be galo galin­ga, persmelkiančia visą gyvastį. Įsi­vaiz­duokime, kad aš noriu med­i­tuoti, atsidėti dva­sios tyrinėjimui, tik… Kur padėti gam­tos įskiepytą sek­su­alumą? Ką ši energi­ja su man­i­mi išdar­inės? Ko gero, siųs man visokias viz­i­jas, gundys ero­tinių vaiz­dinių kupinomis hal­i­uci­naci­jomis… Gražuolių deivių, nim­fų ir fėjų skli­di­ni mitai, kaip tik ir pal­i­udi­ja, kad žmogui labai sunku eiti tob­ulëji­mo keliu, kuri­ame pri­valu paneigti, atmesti kūną su visa jo biologine teisybe. Tantra yra kelias, kuris nereikalau­ja sek­su­al­inę energi­ją iš savo prigimties išrauti, atkirsti, sunaik­in­ti. Tantra sako: „Panau­dokime ją”. Panau­dokime sek­su­al­inę energi­ją, kaip ir dau­gy­bę kitų, iš pažiūros sunkių, nepatogių, baug­i­nančių dalykų. Ak, jūsų kely­je riog­so nepa­ju­d­i­na­mas akmuo? Ką gi, užlip­kite ant jo, galėsite toli­au pamatyti! Deja. Keli­ai papras­tai vingiuo­ja. Aplink tantrą tų vingių irgi prisir­aitė. Kadan­gi šis moky­mas nekvi­etė žudyti sek­su­alu­mo, juo kaip pato­gia lan­da suskubo pasin­au­doti žmonės, kurie jautėsi prispausti dėl jų sek­su­alin­ių iškryp­imų. Jie įsigu­dri­no rengti orgi­jas ir… pavadi­no tai Tantra”. Kelias kny­gas apie tantrą lietu­viškai išlei­dusi moteris sako, jog tikro­ji Tantra yra toks sub­tilus dalykas, kad apie jį net pra­bilti nedrą­su, nes žodži­ai atro­do per grubūs, nelankstūs, lėkšti… Tači­au jos pačios pažįs­tamieji yra pasako­ję apie Rusi­jo­je, konkreči­ai Maskvo­je, ren­gia­mas šiurpias sek­so orgi­jas, kuriose niekingai išnau­do­jamos moterys, ir visa tai pris­tatoma po išk­a­ba „Tantra”.

Ieškančiųjų tyko teoriniai brūzgynai

Dėl to, kad tantra susidomėju­si­am žmogui būna sunku susi­gaudyti, kas ir kaip, „kaltas” ir moky­mo senu­mas. Per daugelį tūk­stant­mečių susi­for­ma­vo kelios šios slap­tos dis­ci­plinos tėk­mės. Tači­au religi­ja ji neb­u­vo tapusi nieka­da. Mat toks moky­mas tiesiog negali gyvuoti kaip orga­nizuo­ta tikėji­mo sis­tema. Iki mūsų dienų išliko ir gyvy­bin­gos yra dvi tantros tėk­mės – pažin­ti ir real­izuoti visą savo žmogiškųjų gal­imy­bių spek­trą šios prak­tikos moko pasitelku­sios mir­ties ir sek­so med­itaci­jas. Žino­ma, kiekvienos šalies tantri­nis moky­mas neišven­gia­mai įga­vo tam kraš­tui bei jo kultūrai būd­ingų bruožų. Tarkime, Kini­jo­je daois­tai tantrą laiko veiksmin­gu meto­du palaikyti puiki­ai sveikatai ir siek­ti ilgaamžišku­mo. Jie tiki, kad tantros prak­tikų sužad­in­ta ir apvaldy­ta energi­ja palanki­ai veikia orga­nizmą, skati­na či tekėjimą, pade­da sąmonei pasiek­ti aukštes­niąsias būse­nas. Tibete tantros moky­mas visa­da buvo glaudži­ai susi­jęs su mir­ties filosofi­ja. Tantros pasekė­jai med­i­tuo­ja kap­inėse, kitose atgra­siose vietose. Daro tai many­da­mi, kad tokia med­itaci­ja lei­džia peržengti kūnišku­mo – tai­gi sek­so ir atgim­i­mo – ribas. Mir­ties med­itaci­jos tik­slas – ištrūk­ti iš gim­i­mo ir mir­ties rato, išsiveržti iš fizinio mat­mens. Indi­jo­je gyvuo­ja Šyvos tantra, sakan­ti „taip” meilei ir sek­sui, tači­au gre­ta prak­tikuo­ja­ma ir asketiškesnė tantros atša­ka, neat­metan­ti sek­so, bet rag­i­nan­ti saugo­tis meilės. Jos meis­trai moko, kad įžen­gu­si­a­jam į Tantros kelią ned­era emo­ciškai susir­išti su savo part­ner­iu. Tai kietas, „vyriškas” kelias, kuri­uo einantieji įsi­tik­inę, jog sek­su ver­ta pasin­au­doti kaip pirminiu stim­u­lu, padedančiu augti sąmonės jėgai. Šios tradi­ci­jos atsto­vai nuo­lat pri­me­na, kad meilei atvi­ras žmo­gus rizikuo­ja įklimp­ti emo­ci­jų liūne ir prarasti tran­scen­dentinę sav­it­vardą. Prieš tai pam­inė­ta Šivaistinė tantra „moter­iškesnė”. Jos prak­tikų tik­slas – patir­ti dieviškumą savy­je bei viso­je mus supančio­je aplinko­je. Šios tantros atsto­vai kūną suvokia kaip mikrokos­mosą, kuri­ame pro jaus­mų duris vaikšči­oti pri­valu su skaidri­au­sia sąmonę ir budru­mu.

Kuri spalva gadina vaivorykštė?

O šiaip jau, tantros moky­mo esmę puiki­ai išreiškia pats pava­din­i­mas: san­skri­to žodis „tantra” gali būti išver­stas kaip „trans­for­ma­ci­ja” (kar­tais jis trak­tuo­ja­mas kaip „kelias”, „meto­das”, „gebėji­mas peržengti ribas”). Kas ir į ką trans­for­muo­jasi? Žino­ma, kalba­ma apie žmo­gaus asmeny­bę. Kadan­gi kiekvien­as žmo­gus yra mini­atiūri­nis milžiniško kos­moso atspindys, tai ir išto­b­u­lin­tos jo gal­imy­bės yra dieviškos. Iš tantros moky­to­jos lūpų smagu išgirsti, kad pasuk­ti savęs tob­u­lin­i­mo keliu įmanoma bet kuri­am iš mūsų, nes­var­bu kurios spalvos energi­ja šiuo metu mus persmelkia. „Žmogų gal­ime matyti kaip didži­ulę vaivorykštę. Tiesa, tok­ių, kurių visos čakros spin­duli­uo­ja vien­odai galin­gai, sutinkame ne per daž­nai. Užtat kiekvien­as gali panorėti toks būti ir to siek­ti, – tvirti­na Danutė. – Tantros moky­mas yra toks senas ir turtin­gas priemonių, kad tikrai ras ką pasiū­lyti žmogui, kurio gyven­imą val­do raudona – pir­mo­sios čakros – energi­ja. Žino­ma, jo – kieto, sunkaus, aštraus, lėto – ir med­itaci­jos, ir kvė­pavi­mo pra­ti­mai, ir rit­u­alai bus kitok­ie nei pul­suo­jančio­jo oranžinės energi­jos ban­gomis, kuris linkęs meil­i­ai glaustytis, nuo­lat lytėti, vis­us išve­da iš kantry­bės savo nekantru­mu, smal­sumu, nege­bėjimu nustygti vieto­je… Tantra nepaniek­ina ir neat­meta nieko ir nė vieno. Ji įduo­da mums meto­dus, su kuri­ais gal­ime dirbti, eksper­i­men­tuoti, kiekvien­as atras­damas savąsias tiesas, atras­damas save – kaip kūną, su jo pojūčių begalybe, ir sielą, su jos patir­ti­mi ir žino­jimu”.

Stipri kaip mirtis

Beje, pači­ai Danutei teko patir­ti mir­ties med­itaci­jos jėgą. Per­nai kelis mėne­sius viešė­dama Indi­jo­je ji išgyveno be galo keistą patyrimą. „Tai dabar aš jau žin­au, kad med­itaci­jos mirusiųjų degin­i­mo vietose, kur mir­ties dvelki­mas tiesiog apči­uopia­mas, įeina į tantros meistrų „moky­mo priemonių” arse­nalą, – Danutės balse tebeskam­ba nuosta­ba. – Tači­au per­nai viską dari­au visiškai intu­ityvi­ai, pak­lus­dama stipri­am vidini­am impul­sui. Įsi­vaiz­duo­ju, kaip tai turėjo atrodyti aplink­ini­ams, ypač indams, kurie kai tik vakaras – ir sutin­ka prie upės traukiančią bal­taodę keis­tuolę. Eidavau ten med­i­tuoti, nes paju­tau, kad tokios niūrios vietos energi­ja persmelkia ypatin­gais pojūči­ais. Žmo­gus įsi­gyveni į kūno degin­i­mo rit­u­alą ir jau­ti, kaip sude­ga kūno dalys, organai, ambi­ci­jos, Ego… Bet sude­ga juk ne viskas. Lieka ne tik pele­nai. Lieka dar kažkas. Aš lieku. Tad, kas tas aš?..” Danutė prisi­me­na epi­zodą iš savo „mir­ties med­itaci­jų” laiko­tar­pio, kuris išsklaidė jos ner­imą, kad mir­ties artu­mas taip stipri­ai (nenor­mali­ai?) veikia ją vieną. Eil­inį vakarą traukė ji į upės pakran­tę, kur degi­na­mi mirusiųjų palaikai. Netikė­tai prie jos prisiarti­no drau­gas, skubė­damas išsakyti, kas jam nutikę, kaip jis jauči­asi sukrės­tas ir sutrikęs… Tači­au vidini­am dar­bui susikau­pusi Danutė per­traukė jį: „Ne dabar”. Moteris pakvi­etė draugą prisi­jungti prie jos med­itaci­jos. Jie sėdėjo prie kūną naik­i­nančio laužo, ste­bėjo tą vaizdą, stengėsi įsisą­mon­in­ti, kokį dar­bą atlieka liep­snos… „Kai viskas pasi­baigė, atsi­gręži­au į draugą, pasiren­gusi išk­lausyti apie jo rūpesčius. O jis prisi­paži­no, suvokęs, kad jų jau neturi”.

Sąmoningas lytėjimas – saldžiausias ryšys

Kita, stipri kaip mir­tis jėga yra meilė. Būtų nesupran­ta­ma, jeigu nieko neat­metan­ti tantra atmestų meilę ir mylėjimąsi, kaip sub­til­i­ausią būdą ją išreikšti. Tai­gi meilės med­itaci­jos iš tikrųjų yra vien­as iš tantros prak­tikos ele­men­tų. Šio­je med­itaci­jo­je part­ne­r­i­ai eina vien­as prie kito, kaip prie šven­tyk­los. Prie šven­tyk­los, kurią be galo gera dėmesin­gai, jau­tri­ai, su meile ir atsi­davimu parengti švenči­au­sioms apeigoms. „Kas yra sąmoningas mylėji­ma­sis? – Danutė sten­giasi rasti kuo tikres­nius žodžius. – Tai kai du žmonės susitin­ka kaip dvi Būtys, o ne tik kaip dvi biologinės būty­bės. Susi­tikę gilio­je med­itaci­jos būseno­je mes gal­ime patir­ti visiškos vien­ovės, visiškos pil­natvės pojūtį. Gal­ime išgyven­ti tai, ko mes visi sąmoningai ir nesą­moningai visoki­ais būdais ieškome”. O dabar min­utėlę susikaup­kite, ir ištieskite ranką į jums brangų žmogų žin­oda­mi, kad pajusite ne kaip trink­telėjimą į netoliese esan­tį paviršių, o kiekvieno pirš­to pagalvėle sug­er­site nuo to žmo­gaus sklin­dančią šilumą, jautrumą, gelmę, gal ner­imą, gal…

Dai­va Karpavičiūtė
Meilė kelias

Artimi­ausi tantros sem­i­narai čia »