Kiek tu sumoki už meilę?

Ne čia nėra klausi­mas apie tai, kiek pinigų kain­uo­ja sužavėti ar išlaikyti part­nerį. Ne apie pini­gus ir ne apie finan­sus šitie pamąsty­mai. Čia klau­sia­ma apie tai, kiek reikia paaukoti savęs, atsisakyti savo pomėgių, interesų, draugų, šeimos, kar­jeros, sva­jonių…, stengtis ar auko­tis dėl kito žmo­gaus, kad jis mus mylėtų. Ar kada pagalvo­jai, kiek tu sumo­ki už JO meilę, už tai, kad jis tave mylėtų, už tai, kad būtų su tavi­mi?

Klienčių, kurios linku­sios auko­tis dėl san­tyk­ių ir dėl to jauči­asi blo­gai, aš klau­siu: „Kiek savęs tu atsisakai dėl šitų san­tyk­ių, t.y. jei į savęs atsisakymą pažiūrė­tum kaip į savo kūno dal­ių atsisakymą, kiek savo kūno esi atsisak­iusi, paauko­jusi? Kiek tavęs dabar čia yra? Pusė, treč­dalis? Ar nėra tik pirš­tukų ar jau nėra rankų ir kojų?“. Mums kar­tais taip reikia, kad mus mylėtų, neat­s­tumtų, kad mes pasiren­gu­sios dėl tos meilės atid­uoti per daug. Tik to per daug kitam daž­nai net nereikia. Kaip suprasti, kad atid­uo­di jau per daug ir per bran­giai sumo­ki už meilę?

• Prisiderin­i­mas ar auko­ji­ma­sis. Ta riba tarp nor­malaus prisiderin­i­mo prie antro­sios pusės ir jau savęs auko­ji­mo yra gana nematoma. Nuo prisiderin­i­mo prie jau auko­ji­mosi yra pere­ina­ma palaip­sniui, san­tyk­ių pradžio­je niekas Jums nepasakys, kad lais­valaikis bus pagal mane, buitis bus tvarko­ma pagal mane ir viskas bus pagal mane… Savęs atsisako­ma yra žings­nis po žingsnio, dėl to suvoki­mas, kad manęs nebėra, o yra tik kažkieno antro­ji pusė, ateina po kurio laiko. Daž­nai taip nutin­ka įvykus skyry­boms, kai moteris apsidairo ir suvokia, kad artimų draugių nebe­turi, yra ati­to­lusi nuo savo šeimos, aplei­dusi savo kar­jerą ir pan., nes visą savo laiką ir energi­ją skir­da­vo san­tyki­ams puoselėti. Pabandykite pasi­matuoti, kiek Jūsų gyven­ime egzis­tuo­ja kitos svar­bios gyven­i­mo sri­tys, ne tik roman­tini­ai san­tyki­ai. Nusip­ieškite aštuonko­jį, tada ant kiekvienos aštuonko­jo kojos užrašykite po Jums svar­bią gyven­i­mo sritį (pvz.: kar­jera, dar­bas, mok­slai, hobis, drau­gai, grožis, sveika­ta…). Tada paanal­izuokite, kiek laiko ir pas­tangų skiri­ate kiekvien­ai gyven­i­mo sriči­ai. Įvertinkite, kiek sta­bil­i­ai Jūsų aštuonko­jis stovi ant žemės, kiek tvir­ta yra kiekviena jo koja, nes jei save real­izuo­jate tik per san­tyk­ius su antrą­ja puse, tai labai rizikuo­jate sušlubavus šiai kojai parkristi ir neturėti atraminių kojų atsis­toti. Ir atsiminkite, aukų nemyli, aukas tik išnau­do­ja.

• Ribos. Labai naudin­ga apgalvoti san­tyk­i­u­ose su antrą­ja puse ribas. Rekomen­duo­ju turėti tri­jų lygių ribas: dėl ko nieka­da nesiderėsite su vyru ir nenusileisite, tai ko nieka­da netoleru­osite (pvz.: neištikimy­bės, smur­to, perdė­tos kon­trolės…), dėl ko bus gal­i­ma pasiderėti ir eiti į kom­pro­mis­us (pvz.: kas ir kaip tvarko buitį, ką val­gyti vakarienei…) ir į ką nekreip­site dėme­sio, kur leisite sprendimus pri­imti part­ner­iui (tarkim kur atosto­gau­ti). Jei neturėsite ribų, galite tiesiog ištirp­ti part­ne­r­io gyven­ime. Per­imti jo hobius, jo drau­gus, jo ver­tybes, jo tik­slus ir prarasti savo asmeny­bę. Sėk­minges­nės ir laiminges­nės tos poros, kurios ne visiškai susilie­ja vien­as su kitu, bet išlaiko ir savo asmenybes.

• Pas­tan­gos. Kiek Jūs dedate pas­tangų, energi­jos ir laiko san­tyki­ams puoselėti ir kiek jų įde­da vyras? Ar san­tyki­ai laikosi tik dėl to, kad Jums labai reikia san­tyk­ių ar būtent šito vyro ar ir iš vyro sulauki­ate grįž­ta­mo­jo ryšio. Pabandykite atlik­ti tokį pra­timą: ant lapo popieri­aus surašykite Jūsų porai svar­bias san­tyk­ių sri­tis, pvz.: buities tvarky­mas, lais­valaikio planav­i­mas, finan­sų tvarky­mas, inty­mus gyven­i­mas ir pan. Tada skalė­je nuo 0 iki 10 įvertinkite, kiek Jūs įde­date pas­tangų tai sriči­ai palaikyti ir kur­ti, bei kiek dar­bo ide­da Jūsų part­ner­is. Gal pamatėte tok­ių vietų, už kurias dau­giau atsakomy­bės galė­tumėte per­leisti vyrui ir pažiūrėti kas iš to išeis? Jeigu Jūs neatid­u­osite, kitas žmo­gus negalės paimti. Ir tik pabandžius atid­uoti, pamatysite ar antra pusė nori prisi­imti dau­giau atsakomy­bės ar tik būna san­tyk­i­u­ose, nes yra patogu.

Tai kiek sumo­ki už meile? Ar ta kaina nėra per didelė? Jei mokė­tum maži­au, kam skir­tum savo laiką ir jėgas? Jeigu Jūs turite milžinišką meilės por­eikį, pagal­vokite kaip ir kur galite gau­ti meilės arba kaip dau­giau meilės skir­ti sau.

Jei turite daug jėgų ir noro rūpin­tis kitu žmogu­mi, pagal­vokite kur ne roman­ti­ni­u­ose san­tyk­i­u­ose galė­tumėte real­izuoti savo jėgas, pvz.: savano­ri­au­ti, rūpin­tis beglo­bi­ais gyvū­nais, dau­giau ben­drauti su vienišais gim­i­naiči­ais.

Psi­chologė-psi­choter­apeutė Gin­tarė Jurke­vičienė | psichologijoscentras.lt