Miegas ir žmogaus charakteris

Miegas ir žmogaus charakteris

Pozos, kokiomis miega žmonės, gali daug pasakyti apie konkretaus žmogaus asmenybę. Profesorius Krisas Idzikovskis, vienas garsiausių britų somnologijos ekspertų, tvirtina, jog aptiko tiesioginę priklausomybę tarp įprastų žmonių miegojimo pozų ir individualių jų charakterio savybių. K.Idzikovskis nustatė šešias padėtis - kiekviena jų gali daugiau papasakoti apie žmogaus charakterį negu pats žmogus. Populiariausia padėtis, ypač paplitusi tarp moterų, - "vaisius": 41 procentas visų respondentų ir 51 procentas apklaustų moterų pareiškė, kad jiems patogu miegoti ant šono, susirietus į kamuolį ir rankomis apkabinus pagalvę. Profesorius tvirtina, kad žmonės, miegodami tokia poza, gali tik atrodyti rūstūs, tačiau "iš tikrųjų yra jautrūs" ir drovūs. "Jūros žvaigždės" poza - žmogus miega ant nugaros, rankas atmetęs į šonus - būdinga tiems, kurie moka klausytis pašnekovo, lengvai užmezga pažintis, tačiau nemėgsta būti dėmesio centre ir linkę iniciatyvą atiduoti kitiems. Iš šešių mokslininkų nustatytų pozų žmonės rečiausiai miega "laisvojo skrydžio" padėtyje - ant pilvo. Tokia poza guli tik 6,5 procento žmonių. Tie, kurie mėgsta miegoti ant pilvo, iš pažiūros labai komunikabilūs ir netgi įžūlūs. Tačiau už pasitikinčios išvaizdos slypi nervingos natūros, negalinčios kritiškai vertinti savęs. "Kareivėlio" padėtis - žmogus miega ant nugaros, rankas prispaudęs prie šonų, - būdinga ramioms ir santūrioms asmenybėms, kurios sugeba sau kelti didelius reikalavimus.

Žmogaus charakteris pagal rašymo būdą

Žmogaus charakteris pagal rašymo būdą

1. Galva smarkiai palenkta prie popieriaus. Esate neryžtingas ir šiek tiek kitais nepasitikintis žmogus. Jūs užsidaręs ir nekomunikabilus, todėl viską regite sudėtingesnį ir niūresnių spalvų nei yra iš tikrųjų. Truputis atvirumo ir pasitikėjimo kitais leistų įgyti optimizmo. 2. Graužiate rašiklį. Esate turtingos vaizduotės, komunikabilus, optimistiško charakterio svajotojas. Lengvai susižavite gyvenimo naujovėmis, tačiau lygiai taip pat lengvai pamirštate savo planus ir visa galva pasineriate į kitą užsiėmimą. 3. Kūnas pasuktas į šoną. Esate sportiškas, dinamiškas, kupinas iniciatyvos ir apsukrumo. Jeigu jūs - moteris, dėl šios priežasties kai kada gali išryškėti vyriški charakterio bruožai. 4. Sėdite oriai ir solidžiai. Esate atsargus ir apdairus. Gyvenime viską vertinate skrupulingai ir rimtai, kruopščiai apsvarstote sprendimą, kurį ruošiatės priimti. Kiti žmonės vargiai galėtų jums daryti įtaką, įtikinti, kad imtumėtės to, kam nepritariate. Turite stiprią valią. 5. Rašydami kažką kramtote. Esate šiek tiek ekstravagantiškas ir netvarkingas. Jums nelengva susikaupti. Visą laiką vejatės mintį, kuri „paspruko" iš galvos. Akimirksniu pamirštate tai, apie ką galvojote prieš minutę, ir nesėkmingai bandote prisiminti. Laimė, esate kupinas fantazijų ir gyvybinių jėgų.

Kaip atpažinti kito žmogaus asmenybės tipą?

Kaip atpažinti kito žmogaus asmenybės tipą?

Šis įrašas bus skirtas tiems skaitytojams, kurie yra bandę ar norėtų pabandyti nustatyti kito žmogaus charakterio tipą. Pateiksiu supaprastintus visų keturių MBTI tipo raidžių paaiškinimus ir patarimus, kaip jas nustatyti - paeiliui atpažinti kiekvieną tipo raidę yra kur kas paprasčiau ir patikimiau, nei bandyti atspėti vieną iš šešiolikos charakterio tipų. Vis dėlto, turėkite omenyje, jog kai kuriais atvejais (tai ypač pastebima tarp vyresnio amžiaus žmonių) nustatyti tikslų charakterio tipą, remiantis vien tik stebėjimu, yra gana sudėtinga - visų tipų aprašymai yra orientuoti į „idealiuosius" tipus (kitaip tariant, jie visiškai teisingi turėtų būti tik tuo atveju, kai visos keturios MBTI savybės yra išvystytos itin stipriai), be to, dalis žmonių yra itin universalūs ar gerai įgudę prisitaikyti socialinėse situacijose. Tačiau pabandyti yra tikrai smagu. Sėkmės! Visų pirma, pradėkime nuo pirmosios priešpriešos - ekstraversijos (E) bei intraversijos (I). Iš dalies galima teigti, jog populiarusis stereotipas, teigiantis, jog ekstravertai yra populiarūs, lengvai bendraujantys, šnekūs žmonės, o intravertai - tylūs, uždari atsiskyrėliai, yra teisingas. Tačiau nereikėtų skubėti, bandant greitai nuspręsti, kuriam - E ar I - tipui priklauso žmogus. Ši priešingybė yra paremta toli gražu ne bendravimu, o energijos srautų kryptimi bei mąstymo skirtumais (kai kurie moksliniai tyrimai rodo, jog intravertų smegenys gaunamą informaciją fiziškai apdoroja kitaip, nei ekstravertų smegenys).

Instrukcija, kaip elgtis su intravertu

Instrukcija, kaip elgtis su intravertu

Ar pažįsti ką nors, kas kasdien mielai praleidžia po keletą valandų būdamas visiškai vienas? Kas mėgsta ramius pokalbius apie jausmus ar idėjas, gali pateikti neįtikėtiną pristatymą didelei auditorijai, tačiau nejaukiai jaučiasi žmonių grupėse ir yra itin nerangus lengvuose pokalbiuose „apie nieką"? Ar šį žmogų tenka tiesiog tempti į vakarėlius, po ko jam prireikia visos dienos, kad atsigautų? Ar jis niurzga, susiraukia ar gūžteli, kai kiti žmonės tiesiog stengiasi jį pralinksminti? Jei taip, ar tu šiam žmogui sakai, jog jis yra „per daug rimtas" ar klausi apie jo savijautą? Ar laikai jį abejingu, arogantišku ar netgi nemandagiu? Stengiesi skirti dar daugiau pastangų, kad ištrauktum jį iš jo kiauto? Jei atsakei „taip" į šiuos klausimus, labai tikėtina, jog bendrauji su intravertu - ir bendrauji su juo netinkamai. Pastaruoju metu mokslas rado atsakymų į daugelį klausimų apie intravertų įpročius ir poreikius. Netgi buvo išsiaiškinta, remiantis smegenų aktyvumo tyrimais, jog intravertai apdoroja informaciją kitaip nei ekstravertai. Ir ne, aš to neišgalvojau. Bet jei tu ką tik pajutai nieko nesuprantantis (-i), per daug nesistebėk - esi ne vienas (-a). Intravertai sudaro ženklią žmonijos dalį, tačiau jie yra viena klaidingiausiai suprantamų ir užgaunamų visuomenės grupių. Taip, žinau. Mano vardas Džonatanas ir aš esu intravertas. O, aš tai neigiau metų metus. Galų gale, aš juk turiu gerus bendravimo įgūdžius. Nesu niūrus ar mizantropiškas. Bent jau paprastai.

Kas yra socionika?

Kas yra socionika?

Nuo pat gimimo žmogus priverstas bendrauti su artimaisiais, o vėliau ir su kitais žmonėmis. Ir jau nuo vaikystės vieniems tai sekasi lengvai, kitiems - sunkiai. Vieniems tai - džiaugsmo šaltinis, kitiems - nesibaigiančios problemos. Bendravimu žmogų galima išgydyti, bet galima ir susargdinti, paversti neišgydomu ligoniu. Kiekvienam yra svarbus bendravimas - surasti bendrą kalbą su svetimais ar nepažįstamais žmonėmis, nes visi stengiamės pasiekti bendravimu tam tikrų rezultatų, bet kartais tai niekaip nepavyksta. Apie bendravimą parašyta daugybė knygų, ir jos neguli knygų lentynose. Šios knygelės tikslas toks pats - padėti žmonėms sėkmingai bendrauti, bet manau, kad daugeliui mano siūlomas raktas į sėkmę yra nežinomas ir dar negirdėtas. Tas raktas - socionikos mokslas. Jam pagrindus padėjo įžymieji XX a. mokslininkai psichoanalitikai Z. Froidas ir K. G. Jungas. Tai tipologiją teigianti, kad visi žmonės pagal savo psichikos struktūrą yra šešiolikos tipų, todėl jie skirtingai priima tą pačią informaciją skirtingai supranta išreikštą mintį, turi skirtingą socialinę paskirtį visuomenėje. Žmogaus psichologinis tipas nustatomas pagal keturias viena nuo kitos nepriklausančias požymių poras. Šį K. G. Jungo atradimą kaip pagrindą naudoja ir socionikos mokslas. Tačiau didžiojo mokslininko darbai buvo laikomi nepaprastai sudėtingais, sunkiai suprantamais ir pritaikomais.

16 asmenybes tipų

16 asmenybes tipų

Žmogus gimsta ir iš karto patenka į erdvę bei laiko srautą, todėl nuo pat pirmosios savo gyvenimo akimirkos, nuo savo pirmojo įkvėpimo ir ištarto garso jis priverstas orientuotis erdvėje, laike ir tarp žmonių. To dėka atsiranda ir išsivysto skirtingi žmonių gabumai bei sugebėjimai judėti ir bendrauti.Tai pastebėjo ir K.G.Jungas, kuris išskyrė orientacinėms savybėms nustatyti sekančius kriterijus. Tipas nustatomas pagal keturias savybes iš aštuonių. Reikia sužinoti, kas Jūs: ekstravertas ar introvertas, loginis ar etinis, sensorinis ar intuityvus, ir racionalus ar iracionalus. Sensorinis (S) ar intuityvusis (N)? Sensoriniai išorinį pasaulį suvokia pojūčiais, savo kūną - per skonį, spalvas, kvapus. Jie gerai žino savo fizinius poreikius. Intuityvieji nežino savo fizinių poreikiu. Pojūčiai labai abstraktūs. Blogai suvokia savo paties ir supančio pasaulio materialumą. Sensoriniai žino ko nori, retai abejoja. Intuityvieji abejoja, kai reikia apsispręsti. Sensorinio akys pastebi viską, kas vyksta aplinkui, kiekvieną detalę. Jis vaikšto drąsiai, pasitiki savimi, pastebi kliūtis, jas apeina arba įveikia. Intuityviojo akys žiūri kažkur į tolį pro objektą, lyg regėtų kažką nematomo. Jis vaikšto dažnai užsigalvojęs, atsipalaidavęs nuo kasdienybės rūpesčių. Jei toks žmogus gatvėje su Jumis nesisveikina, o apeina kaip kliūtį, neįsižeiskite - jis iš tikrųjų Jūsų nepastebėjo. Sensoriniai nuo intuityviųjų visų pirma skiriasi išvaizda.

Temperamento tipai. Sangvinikas. Cholerikas. Flegmatikas. Melancholikas

Sangvinikas. Jo pagrindą sudaro stiprus, pusiausviras, judrus nervų sistemos tipas. Sangvinikui būdingas žemas senzityvumas, aukštas reaktyvumas ir aktyvumas, elgesio pusiausvyra. Jis plastiškas, ekstravertiškas, jo reakcijų tempas greitas, o emocinis jautrumas padidintas. Ryškūs sangvinikai buvo rašytojas Petras Cvirka, Vincas Mickevičius-Krėvė. O štai septyniolikmetės Vidos L. ryškios sangvinikės, dešimtos klasės mokinės, charakteristika. Vida gyva, judri mergaitė. Ji nuolat juda pertraukos metu, prieidama čia prie vienos draugių ar draugų grupelės, čia prie kitos, ir iš karto įsijungia į pokalbį, bet neilgam. Pamokų metu suole taip pat nenusėdi, dairosi, kalbasi su suolo drauge ir sėdinčia už jos mokine, reaguodama į kiekvieną smulkmeną. Greitakalbe atsakinėjant pamokas, mokytojai dažnai prašo ją neskubėti. Pamokos medžiaga greitai susidomi, skuba atlikti užduotis, bet kartu nesiliauja domėtis ir aplink sėdinčiais mokiniais. Labiau susikaupusi literatūros, anglų kalbos pamokose, o per matematiką, fiziką išsiblaškiusi, netgi žiovauja. Jos jausmai, nuotaikos nepastovios. Gavusi nepatenkinamą pažymį, labai nusimena, vos neverkia, bet per pertrauką atgauna pusiausvyrą, pamiršta. Mokykloje ir už jos ribų turi daug draugų, pažįstamų, lengvai su jais bendrauja, yra mėgstama. Lengvai adaptuojasi naujojoje aplinkoje (9-oje klasėje keitė mokyklą). Mėgsta keliauti, ypač su draugais, patiria daug įspūdžių, kuriuos gyvai, vaizdžiai pasakoja.

Trumpai apie altruizmą

Trumpai apie altruizmą

Šiandieną parašysiu Jums apie altruizmą, kodėl tai išskirtinė savybė ir kokiu tikslu tai naudoti. Jeigu pagalvotumėte atidžiau apie altruizmą, suprastumėte, kad ši savybė yra labai paradoksali mūsų gamtoje. Dėdė Čarlzas Darvinas ar kiti, kalbėję apie evoliucijos teoriją, psichologiją, yra net parašę knygų, tokiais pavadinimais kaip pvz. „Savanaudis genas" („Selfish Gene"). Mūsų biologiniam kūnui savanaudiškumas yra lyg įprastas dalykas, mes visada turime rūpintis savo išgyvenimu, išlikimu ir pasisotinimu. O iš kur tada randasi altruizmas? Altruizmas - tai naudos ar pagalbos davimas be naudos sau. Jis prieštarauja mūsų šviesiųjų mokslininkų teorijoms, kad žmogus viską daro savanaudiškai. Motina Teresė, kuri visą gyvenimą paskyrė vargšų globai, buvo tobulas pavyzdys to, kad savanaudiškumo teorijos - ne visada yra tiesa. Sufijų pasakojimas mena istoriją apie medituojančią moterį ant Gango upės kranto, kuri gelbėjo skorpioną. Moteris, baigusi meditaciją, pamatė srovės atneštą skorpioną, kuris užstrigo tarp krante esančių šakų ir skendo. Pirmą, antrą, trečią jos bandymą jį imti rankomis ir išgelbėti lydėjo skaudūs skorpiono gėlimai. Ji rizikavo savo gyvybe. Žmogus, ėjęs pro šalį, šaukė moteriai: „Tu žūsi, gelbėdama tą bjaurybę!". Moteris jam atsakė: „Negi turėčiau jo negelbėti, tik todėl, kad jis gelia?" Kas tai per savybė, kas tai per drąsa?

Altruistė

Altruistė

Šįkart pakalbėsime apie tipą moterų, kurios dėl šeimos ir aplinkinių linkusios paaukoti labai daug savo laiko, jėgų, kartais - netgi nervų. Tai, kaip aprašėme tokias moteris, puikiausiai telpa kategorijos "altruistas" apibrėžimui. Altruistas - tai žmogus, kurio moralinių vertybių sistema skirta tarnauti aplinkiniams. Jis atsidavęs pildo kitų norus. Psichologai kaip geriausiai žinomą altruizmo pavyzdį pateikia moterį, žmoną, mamą, kuri savo pomėgius, karjerą nukelia į dešimtą vietą. O kaip kitaip? Tikra Moteris turi aukotis. Juo labiau jeigu stereotipas "tėveliui - geriausias kąsnis", įdiegtas nuo mažų dienų, giliai įaugęs pasąmonėje kaip nepajudinamas. Suaugusi moteris šį modelį perneša į savo šeimą. Tačiau, įspėja specialistai, gyvena ji juk pagal svetimą scenarijų! Jeigu šis scenarijus jai svetimas, seka ji juo tik pareigos jausmo vedama, vadinasi, nieko gero tai neduos. Jos tikslas vienas - tapti tokia, kokią ją nori matyti vyras. Psichologai tokias moteris vadina socialiniais chameleonais. Moters, kuri nemyli savęs, nemylės nė vienas vyras. Vienintelis idealas - tai mes patys. Ir tegu visi, kas mus myli, priima mus tokius, kokie esame. Jeigu vyras jaučia, kad moteris viduje laisva, savarankiška, jis ją tik labiau vertins. Tokia moteris vyrus traukia kaip magnetas. Gerbti ir mylėti save nereiškia neigti kitų interesus. Laimingi tie žmonės, kurie moka elgtis taip, kad aplinkiniai neužkrautų savo problemų.

Altruizmas būdingas ne tik žmonėms

Altruizmas būdingas ne tik žmonėms

JAV mokslininkų atlikti tyrimai patvirtina, kad altruizmas būdingas ne tik žmonėms, bet ir beždžionėms. Yerkeso nacionalinio primatų tyrimų centro (JAV) mokslininkams pavyko parodyti, kad kapucinų rūšies beždžionės, kaip ir žmonės, patiria malonumą dalydamosi su gentainiais, praneša sciencedaily.com. Manoma, kad empatija, malonus jausmas, apimantis matant kito individo pasisekimą, yra pagrindinis altruistinio elgesio stimulas. Atrodo, kad šis jausmas būdingas ir kitoms primatų rūšims. Tyrimų centro direktoriaus Franso de Waalio ir specialistės Kristi Leimgruber vadovaujama mokslininkų komanda tyrė aštuonias kapucinų pateles. Tyrimų metu beždžionės buvo grupuojamos su giminaite, su pažįstama beždžione iš savo grupės ir su nepažįstamąja iš kitos grupės. Tada kapucinams buvo siūloma rinktis - gauti maistą tik patiems (savanaudiškas pasirinkimas) ar gauti maistą sau ir šalia esančiai beždžionei (prosocialus pasirinkimas). Beveik visais atvejais, kada greta būdavo gentainės ar pažįstamos beždžionės, kapucinai rinkosi prosocialų variantą: maistą gaudavo drauge. Tačiau patekusios drauge su nepažįstama beždžione, jos dažniau rinkosi savanaudiškai. Tai, kad beždžionės dažniausia rinkosi altruistiškai, reiškia, kad joms malonu matyti kaip ir kita beždžionė gauna maisto jų dėka. Mes manome, kad tokį elgesį lemia empatijos jausmas. Kuo artimesni socialiniai santykiai, tuo stipresnis empatijos jausmas.

Skruzdėlių altruizmas stebina mokslininkus

Skruzdėlių altruizmas stebina mokslininkus

Brazilijoje gyvenančios skruzdėlės Forelius pusillus kiekvieną naktį demonstruoja pasiaukojimą, iki šiol nežinotą mokslui. Temstant šių skruzdėlių kolonija smėliu užlipdo visus įėjimus į lizdą, ir kelios skruzdėlės pasilieka lauke užbaigti darbo. Negalėdamos grįžti vidun, jos miršta iki kito ryto. Bendruomeninių vabzdžių aukojimasis kolonijos labui yra gerai žinomas: įgėlus bitei, vapsvai ar skruzdėlei, kartu su geluonimi pasilieka ir dalis vidaus organų. Tačiau iki šiol buvo manoma, kad savižudiškas misijas šie vabzdžiai surengia tik kilus realiam pavojui. Krokuvos Žemės ūkio universiteto elgesio ekologas Adamas Tofilskis su kolegomis kartą tyrinėjo, kaip F. Pusillus skruzdėlės paskleidžia smėlio grūdelius cukranendrių lauke Brazilijoje, ir pastebėjo, kad atėjus nakčiai keliolika vabzdžių liko šalia sandariai užkimštų lizdų. Šios skruzdėlės orientacijos praradusios nebuvo: jos apgalvotai padėjo įslaptinti įėjimus, beveik valandą nešiodamos ir grūsdamos smėlio grūdelius į skyles, kol jos tapdavo neatskiriamos nuo aplinkos. Atėjus rytui ir įėjimams į lizdą vėl atsivėrus, šių darbininkių niekur nesimatė. Kur jos dingo, mokslininkai išsiaiškino likusias skruzdėles sumetę į plastiko dubenį: tik 6 iš 23 vabzdžių išgyveno per naktį. Tai rodo, kad vakarinė pagalba kolonijai yra savižudiška. Daugiatūkstantinėje kolonijoje kas vakarą prarasti keletą darbininkių tam, kad būtų padidintas lizdo saugumas, yra racionalu natūraliosios atrankos požiūriu.

Esė apie altruizmą

Esė apie altruizmą

Pirmiausia turėčiau paminėti „altruizmo" reikšmę, tai - rūpinamasis kito gerove, nesiekiant naudos sau, žmogus, visiškai atsiduodantis kitiems. Tarsi Jėzus, kuris paaukojo savo gyvybę tam, kad atpirktų mūsų nuodėmes. Nors Kristus mirė prieš du tūkstančius metų (bent jau taip teigia Biblija), mūsų laikais taip pat galima sutikti „šiuolaikinių Kristų". Jei jau prakalbome apie religiją, norėčiau paminėti Tėvą Stanislovą - nuostabių minčių ir meilės visiems žmonėms kupiną vienuolį. Daugiau nei dvidešimt metų kukliai gyvenęs Paberžėje, visada priimdavo priklydėlius, nerandančius šviesos gyvenimo kelyje ar trokštančius patarimo, supratimo, išdalydavo viską aplinkiniams, išalkusiems, nors po to pačiam tekdavo kęsti alkį. Reikėtų nepamiršti, jog nugyvenęs ilgą gyvenimą, būties pabaigoje tapo tik dar labiau mylimu ir lankomu, na, o dabar prisiminimas apie jį išlikęs toks pat stiprus. Galbūt galėtume teigti, kad gerumas „gimdo" gerumą. Kita vertus, priverstinis ar apsimestinis gerumas į nieką dorą neišauga. Nežinau kodėl, bet, kalbėdama apie altruizmą, tegaliu akyse ir mintyse formuluoti piktus sakinius apie Lietuvos politikus: argi jie neturėtų būti altruistais? Juk dirba ir priima įstatymus, turinčius palengvinti mūsų visų gyvenimus. Tiesa, yra puikių politinių altruizmo pavyzdžių - kad ir sausio 13-osios įvykiai. Jauni žmonės aukojo savo gyvybes, stodami akis į akį su rusų tankais.