Kodėl vaikai blogai elgiasi?

Kodėl vaikai blogai elgiasi?

Paprastai kiekvienoje šeimoje yra nusistovėję hierarchiniai santykiai: joje yra pagrindiniai žmonės ir yra priklausomi žmonės. Žinoma, šios pozicijos nėra nuosprendis visam gyvenimui, jos gali keistis, bet kiekvienu šeimos gyvavimo momentu joje egzistuoja tam tikra hierarchija. Kartais būna taip, kad vaikas nėra patenkintas savo svoriu ir padėtimi visuomenėje ir bando ją pakeisti. Taip atsitinka tais atvejais, kai vaikas nėra įsitikinęs savo reikalingumu. O, savo reikalingumu jis suabejoja dėl įvairių tarp vaiko ir tėvų iškilusių bendravimo barjerų. Kaip vaikas gali suprasti, kad yra reikalingas šeimos narys? Ogi visiškai taip pat, kaip ir bet kuris kitas žmogus. Viskas yra matuojama dėmesio kiekiu. Daugelis žmonių šią priklausomybę išlaiko netgi brandžiame amžiuje. Kaip kad Pelenės pamotė Švarco pjesėje. Pamenate, ši dama turėjo knygelę, kurioje užsirašydavo visų karališkosios šeimos asmenų dėmesio ženklus. Perskaitai ir iš karto supranti, koks esi reikšmingas ir svarbus. Taigi, kuo daugiau kiti žmonės šeimoje rodo Jums dėmesio ženklų - klausosi Jūsų, nepertraukinėja, domisi Jūsų nuomone, Jūsų savijauta, nori su Jumis bendrauti - tuo Jums yra aiškiau, kad nesate paskutinis žmogus šiuose namuose, ar ne? Jei dėmesio ženklų nepakanka - juos, deja, nori nenori reikia išsikovoti. Yra įvairių specialių metodų, kaip atkreipti į save dėmesį.

Gerumas…

Gerumas…

Esu girdėjęs posakį, kad galingiausias ginklas prieš kurį niekas negali atsilaikyti yra gerumas. Senovės Rytų išmintis teigia, kad didžiausias kerštas blogam žmogui yra padėka jam už tai, esą net ir blogą žmogų pradeda graužti sąžinė. Taip, tam tikrose kultūrose ir dabar turbūt yra vietos gerumui, bet ne pas mus. Atrasti tikrai gerą ir nuoširdų žmogų nėra taip paprasta. Maža to būti geru žmogumi vos ne tolygu būti angelu, o angelų nėra. Esu ne kartą girdėjęs būtent tokį komentarą šia tema. "Kodėl mes mylim tuos, kurie tolimi?". Šie žodžiai iš Alano dainos Mėnulio tango man iki šiol yra įstrigę. Gal tai ne klausimas? Gal tai paaiškinimas, kodėl šiais laikais taip sunku surasti sau antrą pusę. Paklauskim savęs ką mes renkamės kruopščiau, naują kompiuterį, automobilį ar gyvenimo draugą? Kam atiduodame savo visas jėgas ir meile? Darbui ar artimui? Fromm'o psichologijoje vienareikšmiškai teigiama, kad meilė yra labai retas reiškinys ir vis retėja. Mes tuokiamės, skiriamės, tuokiamės ir vėl skiriamės ne dėl meilės, o dėl nepakeliamo vienišumo. Mes tiesiog paniškai bijome likti vieni šiame beprotiškame ir nesaugiame pasaulyje, tad sulaukus tam tikro amžiaus netgi susigalvojame tokį event'ą kaip "ieškau merginos/vaikino". Ką po galais tai reiškia? Kaip ieškoti? Gal ir man savo organaizeryje pasižymėti, kad penktadienį vakarop keliausiu ieškoti panos... Bet kad net nežinau kaip tai daryti... Kaip ieškoti? Galėčiau gal nueit į klubą, bet mano šokio įgudžiai panas tik atstumtų.

Minčių etiudai - Gerumas

Minčių etiudai - Gerumas

O koks didelis ir stiprus gali būti pažintas gerumas! Kiek daug jame gali būti gyvybės ir vilties, kiek daug stebuklingų galių gali nešti savyje! Ir visai nesvarbu, kaip gerumas atrodys. Gal tai tik švelnus pavasarinis drugelio prisilietimas. Nebūtiniai gerumas turi būti toks didelis, kaip koks basakojis milžinas, kurio viena koja stovi ant auksinės ražienos, o kita - ant kieto, perdžiūvusio, tiesiog plytomis virtusio grumstuoto dirvono. Taip, gali atrodyti, kad tavo sutiktas gerumas rankomis gainioja debesis, o akimis kalbasi su saule. Gal dėl to, kad gerume gali matyti šviesą ir nubanguojančius tolius, paslaptingus kraštus bei pajusti net iš kažkur atklydusio nepažinto vėjo gaivumą arba palaimingą ramybę. Gera, kai žinai, kad pavargus tave pakels stiprios arba švelnios gerumo rankos, kad ryškiau už vaivorykštę veide uždegs šypseną. Gali būti, kad gerumo rankos bus užimtos šimtais kitų reikalų. Gal jos bus reikalingos gėlei pamerkti, baltai staltiesei ant stalo užtiesti, mažai mergaitei kasytes supinti, o gal gintariniam alui įpilti, senolės galvai prie savęs priglausti, saldžiam rojaus obuoliui nuraškyti ir dar, ir dar. Juk jo rankų reikia ir pačiam didžiausiam švelnumui prie plakančios širdies prisiliesti, tad gali pagalvoti: kur jau man, gyvenimo pavargėliui, jų šilumos laukti. Gal tik pačiame saulėlydyje lyg atpildą už gerus darbus, už kantrų bei saldų laukimą prie jo kiekvienam iš mūsų bus galima priglausti savo veidą. Manau, kad ir tokia mintis bus gera.

Ar egzistuoja gerumas?

Ar egzistuoja gerumas?

Tikriausiai pastebėjote, kad kai kurie žmonės visada stengiasi padėti kitiems. Anksčiau galvojau, jog jie tiesiog yra išmintingi ir supranta, kad pagalba kitiems - pagrindinė mūsų išlikimo sąlyga. Žmonės nėra pakankamai stiprūs, kad patys sugebėtų įveikti visas jų kelyje pasitaikančias kliūtis, o didesnė tikimybė sulaukti pagalbos yra tada, kai pats padedi kitiems. Tai nebūtinai reiškia, kad tau padės tas pats žmogus, kuriam tu padėjai, bet tavo pagalba gali sukelti grandininę reakciją, kuri galiausiai paveiks ir tave (tiesiog žmogus, kuriam tu padėjai, supras šio poelgio svarbą, paseks tavo pavyzdžiu ir padės kažkam kitam, o tas kitas dar kitam, ir t.t., kol kažkieno pagalba pasieks ir tave). Tačiau kai pagalba siūloma netgi tada, kai jos visai nereikia, tada ir susimąstai, jog kažkas čia ne taip. Iš tikrųjų šie padėti mėgstantys žmonės dažnai nėra nei išmintingi, nei mąstantys apie visuomenės išlikimą ir gerovę. Jie tiesiog siekia patenkinti savo poreikį būti įvertintiems (juk smagu išgirsti apie save vieną kitą gerą žodį), nori pasijusti reikalingi (argi ne gera jausti, kad esi nepakeičiamas, o dėl to ir svarbus kitiems) arba tiesiog įsitvirtinti pagalba pasinaudojusių tarpe (juk žmogus, be kurio neįmanoma išsiversti, turi tam tikrą autoritetą). Bet dabar kyla klausimas - ar tokią pagalbą kitiems galima pavadinti gerumu? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taip - juk šitaip kažkam padėjome, palengvinome gyvenimą, o tai - geras darbas, ko daugiau galima norėti.

Kun. Robertas Grigas: Gerumas mus vienija

Kun. Robertas Grigas: Gerumas mus vienija

Akciją Gerumas mus vienija rengiame nuo 1998 metų. Tuomet Lietuvos Caritas tarybos, kurią sudaro mūsų centro ir visų Vyskupijų Caritas vadovai, posėdyje kilo mintis adventinį laukimą išreikšti labiau akcentuojant ne vien pasninką, rimtį, bet ir gailestingumo darbus. Konkreti parama, dėmesys greta mūsų esantiems, įvairaus skurdo varginamiems žmonėms yra tiek mūsų maldų nuoširdumo, tiek asmeninio ir bendruomeninio atsinaujinimo matas. Kaip ir Caritas apskritai, ši akcija siekia atkreipti vietos bendruomenių, parapijų dėmesį į krikščionių pareigą nešioti vieni kitų naštas (plg. Gal 6,2), suteikti impulsą ir galimybę piniginėmis aukomis ar daiktais padėti stokojantiems. Džiaugiamės, kad per praėjusius 7 metus Gerumas mus vienija su kasmet kitokiais plakatais, kukliais, bet mielais suvenyrais aukotojams, žmonių sąmonėje įsitvirtino kaip graži Advento tradicija. Dalyvauja tikinčioji liaudis kaimiškose ir miestų parapijose, socialiai jautresnis jaunimas bei inteligentai, paremia firmos bei įmonės. Esame dėkingi vyskupams ir klebonams, kurie, artėjant Adventui, paskatina geros valios žmones atsiliepti į prasmingą Caritas iniciatyvą. Tokie paraginimai tikrai nelieka be atgarsio, be to, jie viešai liudija Bažnyčios neabejingumą visuomenės bėdoms. Taip skelbiama mylinčio Dievo Evangelija, tiesiogiai net ir neminint Jo vardo. Tam tikra paaukotų lėšų dalis skiriama bendrajai Vyskupijos Caritas veiklai, susijusiai su vargstančiųjų šalpa, vykdyti.

Kaip būti gera motina?

Kaip būti gera motina?

Būti gera motina kūdikiui gali būti sunki užduotis. Buvimas gera motina prasideda ne tada, kai kūdikis gimsta, bet tada, kai jis planuojamas. Jei jūs norite rūpintis savo kūdikiu, tai pirmiausia jūs turite rūpintis savimi. Jei jūs norite būti gera motina savo kūdikiui, jūs turite būti gera pati sau. Rūpinimasis savimi nereiškia vandens procedūrų ar vaikščiojimo po parduotuves, nors nei vienas iš išvardintų dalykų nėra blogi, jei jūs sau tai galite leisti. Rūpintis savimi jūs turite pradėti atsikratydama tų blogų įpročių, kurie kenkia jūsų kūnui, tokie kaip rūkymas, gėrimas. Šitie dalykai kenkia jūsų kūnui, todėl kenkia ir kūdikiui, augančiam viduje. Kai tik kūdikis gimsta, rūkymas ir gėrimas turi dingti iš jūsų gyvenimo, juk jūs nenorėtumėte, kad jūsų kūdikis matytų tokius dalykus. Jei jūs maitinsite krūtimi, tai žinokite, jog viskas, kas patenka į jūsų kūną, gera ar bloga, pateks ir į kūdikio kūną, rašo babymed.com. Maistas ir pratimai taip pat yra labai svarbūs faktoriai būnant gera motina augančiam kūdikiui. Jei jūs savo kūną aprūpinsite geru maistu ir deramais pratimais, tuomet jūs galėsite būti tikra, kad jūsų kūdikis sėkmingai augs. Kai tik kūdikis gimsta, prasideda tikrasis darbas. Buvimas gera motina yra būtinas kūdikio sėkmei ir laimei. Buvimas gera motina nereiškia kūdikio neignoravimo ir esminių dalykų suteikimo, bet kūdikio gyvenimo praturtinimą malonumu ir stimuliavimu.

Motiniškas pavydas

Sunku nubrėžti motiniškos meilės ribas - nejaugi jos gali būti per daug? Tik ar pavydas kitai moteriai, nugvelbusiai mylimą sūnų, iš tiesų yra meilės išraiška? Nėra graudesnio vaizdo už žydintį trisdešimtmetį, įsikibusį į mamytės sijoną. Įprasta manyti, kad tokiai daliai savo vaikus pasmerkia itin valdingos motinos, tačiau iš tiesų didesnį ar mažesnį pavydą naujajai sūnaus širdies užkariautojai jaučia beveik kiekviena moteris. Irena, žavi ir veikli 55 metų muzikė, nė neįtarė, kad kada nors gali būti priskirta blogų anytų kategorijai: "Mano sūnus nebuvo vienturtėlis - auginau ir porą metų vyresnę dukterį. Turiu mylintį vyrą ir mėgstamą darbą, tad niekada nebuvau įsikibusi į sūnų kaip erkė. Mudu puikiai sutarėm, išklausydavau jo meilės istorijas ir maloniai bendravau su jo draugėmis. Problemos prasidėjo, kai jis įsimylėjo Jovitą. Kasdien tik ir girdėdavau: "O Jovita mano taip", "o ji pasakė anaip". Mamos nuomonė jam neberūpėjo, nors mano patirtis dvigubai didesnė nei Jovitos. Kai ėmiau švelniai šaipytis iš jo susižavėjimo, sūnus užsisklendė. Įtampos burbulas sprogo per mano gimtadienį. Iki jo likus porai dienų, sūnus atėjo su puokšte gėlių manęs pasveikinti ir prasitarė negalėsiąs dalyvauti šeimos šventėje, nes su Jovita ir draugais suplanavęs išvyką prie Molėtų ežerų. Pasijutau įskaudinta - nejaugi pasisėdėjimas prie laužo su vos kelias savaites pažįstama mergina jam svarbesnis už šeimos tradicijas, už jį užauginusią motiną ir jos jausmus?!

Pažinties būdas - meilės laiškas telefonu

Pažinties būdas - meilės laiškas telefonu

Susirašinėti trumposiomis žinutėmis - tai vienas banaliausių būdų užmegzti pažintį. Šis būdas ne tik banalus, bet ir rizikingas: gali pakliūti į šeimos lizdą jau susukusių, vienos nakties nuotykių ieškančių ar net maniakiškų polinkių turinčių žmonių tinklus. Nusprendėme patikrinti, ko iš tiesų vertos pažintys telefonu. Eksperimento rezultatai: bandant susipažinti sugaištos dvi savaitės, turėta dvidešimt ilgų, kartais keistų pokalbių su vaikinais ir nuvykta į penkis susitikimus (sprukti iš jų nereikėjo nė karto). Beje, vienas susitikimas buvo lemtingas. „Ieškau panelės vienai nakčiai." „Simpatiškas vaikinas nori surasti gyvenimo meilę." „Vedęs vyras norėtų susipažinti su seksualia panele, gali paremti materialiai." Tokias trumpąsias žinutes skaitė vienos radijo laidos vedėja. SMS žinutės liejosi kaip iš kibiro ir kaskart darėsi vis skambesnės: panelės ir vaikinai žadėjo daug malonumų, vienas kitas - ir pinigų, prisiekinėjo meilę ir amžiną ištikimybę. Su drauge Aiste (vienai merginai, pripažinkime, šiek tiek nejauku) nusprendėme nesnausti ir parašyti keliems pasiskelbusiems vaikinams. Tiesa, vengėme vedusių vyrų ir vienos nakties nuotykių ieškotojų. Į mūsų akiratį pateko žadantys nuversti kalnus, padovanoti žvaigždžių, garantuojantys begalinę meilę ir švelnumą, savimi pasitikintys jaunuoliai. Taktika buvo paprasta: užsirašėme draugystę siūlančiųjų telefonų numerių ir išsiuntinėjome visiems vienodo turinio žinutes, kad nesusipainiotume, ką kam rašėme. Ilgai laukti neteko.

Moliniai drambliai laimės neatnešė

Moliniai drambliai laimės neatnešė

Pasak Dž.A.Pirso, bendravimas - tai ne tik vienintelis žmogaus gyvenimo tikslas, bet ir paties gyvenimo prasmė. Šiandien jaunimo gyvenime vis labiau ima dominuoti internetinis bendravimas. Deja, žiūrėdami į ekraną ir maigydami klaviatūrą nematome žmogaus, su kuriuo bendraujame, akių spindesio, nejaučiame jo reiškiamų emocijų. Žmogus nėra daiktas. Praradęs gebėjimą bendrauti žvelgiant pašnekovui į akis, dalytis jausmais, pajusti šalia esančios asmenybės pulsavimą žmogus tampa nieku. Daugumai jaunų žmonių jau įprasta, tik grįžus namo, viską mesti į šalį, įsijungti kompiuterį, pokalbių programas ar pažinčių portalus. Internetiniuose laiškuose gausybė "judančių" paveikslėlių, grimasas keičiančių veidų, kurie linksmina, patraukia. Prasideda susirašinėjimas. Dar prisideda papildomi skambučiai per "Skype" programą, užsimezga pokalbiai ir taip bėga minutės, valandos ir ištisos dienos prie interneto. Šiuolaikinio gyvenimo būdas diktuoja prie kompiuterio atsinešti maisto, atlikti namų darbus, neva taip taupant laiką, nejaučiant, kad jį žudo internetas, pokalbiai, virtualios pažintys. Po kelių mėnesių ant kompiuterinio stalo jau stovi papildomi atributai: vaizdo kamera, ausinės, mikrofonas, kurie "pagreitina" bendravimą ir "pagerina" jo kokybę. Ilgainiui mums nebereikia realaus pasaulio, nes taip susirasti draugų lengviau ir paprasčiau, virtualioje erdvėje galime būti kuo tik norime, o vėliau ir patikime, kad esame savo pačių herojai.

Pasaulio vienišius kaitina virtualios aistros

Pasaulio vienišius kaitina virtualios aistros

Internete ieškome filmų, koncertų, knygų. Mainų programose ar už nedidelį mokestį. Atsirado nauji terminai: "podcast" - skaitmeninis įrašas iš interneto, "phishing" (užuomina į žuvavimą ) - internetinio piratavimo rūšis. Na, o pažinčių tarnybos, klubai yra pakankamai konservatyvūs, jų tikslas nesikeičia - padėti vienišiams atrasti savo partnerius. Tai populiarus, pelningas verslas visame pasaulyje. Lietuviai šioje srityje - taip pat aktyvūs. 2001 metais šalį sudrebino skandalas, kai "Ieškok.lt" pavogė iš "Draugas.lt" dalį duomenų bazės. Šiuo metu svetainės priklauso jau kitiems savininkams, konkurencinė kova vyksta gerbiant įstatymus. Naujam pažinčių klubui pasirinktas jaunimo pamėgtas žargoninis pavadinimas "Chebra", rodantis, jog viskas sukurta taip, kad svetainės lankytojas pasijustų artimoje aplinkoje. www.chebra.takas.lt. nesunku pasirinkti partnerę ar partnerį iš savo miesto, savo amžiaus grupės. Nusiuntus pageidavimus, pagal kriterijus tinklalapis naujam nariui kas savaitę atsiunčia apie dvi dešimtis savo poros ieškančiųjų fotografijų su vardais ir telefono numeriais. Jaunatviškumas - ne vien amžiaus požymis. Būdamas septyniasdešimties rašytojas Žanas Polis Sartras lankėsi Paryžiaus diskotekose. "Chebros" 24 000 vienišių kataloge radau linksmų keturiasdešimtmečių fotonuotraukų, nors šiaip čia vyrauja karštos ir karšti trisdešimtmečiai. Įdomu, kad panelės dažnai įdeda liūdnų veidų nuotraukas, matyt, taip pabrėždamos savo vienišumą.

Neturiu draugo

Neturiu draugo

Atostogos. Jos visus nuteikia melancholiškai ir labai jau romantiškai - susikibusių porelių pilna Laisvės alėja, paplūdimiai, paežerės... Viskas atgyja ne tik išorėje (pastebiu vis daugiau sijonuotų merginų, o ir vaikinai ne ką prasčiau "madas demonstruoja"), bet ir viduje... Aš tai jaučiu... Ypatingai ryškus tas pavydo bei ilgesio jausmas - juk aš neturiu poros, neturiu to artimo ir mylimo žmogaus - nėra kam į parankę įsikibti, nėra su kuo ir į pasimatymą skubėti, nėra prieš ką ir gražintis. Šiuo metu man vis dažniau liūdna ir graudu darosi žiūrint į laimingas ir taip meiliai besiglaustančias poreles... Jau gana ilgą laiką ilgiuosi meilės savo širdyje. Jau, rodos, ir nesėdžiu sukryžiavusi rankas, ir nelaukiu, kol šaunus vaikinukas pasibels į mano buto duris. Vaikštau ir į kavines, ir į barus, lankausi vakarėliuose ir teatruose, kur stengiuosi užmegzti naujų pažinčių, bet... viskas veltui... Kaip ir keletą praėjusių metų, taip ir šių metų atostogas leidžiu vienui viena. Žinoma, nesakau, jog per visus tuos metus nebuvo nė vieno vaikino, kuriam patikčiau. Tačiau dažniausiai tos pažintys būdavo tokios: susipažįstam, pasikalbam (labiausiai juk kreipiu dėmesį į žmogaus vidų, bendravimą su juo) ir tada pamatau, kad jis ne mano žmogus, ne tas, kurio vis ieškau. Būna ir kitaip: susipažįstam, pakalbam - man lyg ir patinka, susitinkam dar keletą kartų, rodos, lyg viskas ir puiku, bet vėliau jis, teisindamasis viena ar kita kvailoka priežastimi, vis bando išvengti tolesnio bendravimo.

Nepageidaujami pokalbiai internete

Nepageidaujami pokalbiai internete

Internete įvairiai pramogauja ne tik moksleiviai ar studentai. Pokalbių, žaidimų svetainėse užsibūna ar valandų valandas naršo po internetą ir vyresnis. Dažnai tam naudojamas darbo laikas, todėl kai kurie darbdaviai yra užblokavę priėjimą, ne tik prie pornografinių, bet ir prie pokalbių svetainių. Bendrovių "Websence" ir "Harris Interactive" atlikti tyrimai JAV parodė, jog populiariausi darbuotojų lankomi tinklapiai yra interneto parduotuvės, naujienų puslapiai, pornografija, interneto kazino ir aukcionai. Nustatyta, kad vidutiniškai vienas statistinis darbuotojas internete praleidžia veltui 1 darbo dieną per savaitę. Lietuvoje interneto prieigą turi nemažai firmų, tačiau šalyje tokie tyrimai atlikti nebuvo. Spėjama, kad vienas populiariausių užsiėmimų internete - pažintys pokalbių svetainėse ar žaidimai. Atsivertus atitinkamą svetainę reikia užsiregistruoti. dažniausiai įvedant savo elektroninio pašto adresą ir slapyvardį. Galima šnekėtis bendroje erdvėje arba, pasirinkus norimą pašnekovą, akis į akį. Šios pramogos - nemokamos. "Mano darbo kompiuteryje yra ir pokalbių programa ICQ. Taip pigiau aptarti darbo reikalus nei telefonu", - sakė prekyba užsiimantis verslininkas Tadas Andrėnas. Jis prisipažino, kad kartais "nenaudingiems" pokalbiams su draugais jis sugaišta daug laiko, tačiau pinigus gauna už atlikto darbo kiekį, o ne už valandas. Kaip rodo minėto tyrimo rezultatai, tik 8 proc. bendrovių kovoja su neribotu interneto naršymu.