Žvejybos įranga ir reikmenys

Šie jaukai neatsirado vienu kartu. Daug metų buvo ieškoma tinkamų receptūrų, komponentų, ilgai tobulinamos proporcijos, jaukų priedai bei kvapnieji papildai. Visa tai buvo nuolat išmėginama Lietuvos upėse ir ežeruose bei tvenkiniuose. Šiuo metu, padedant sportinės žūklės klubo "Žvejo takas" sportininkams, visi jaukai yra bandomi ir tobulinami. "Žvejo tako" jaukai garsėja tuo, jog sportininkai su šiais jaukais ne vienose varžybose yra iškovoję prizines vietas, tapę Lietuvos čempionais. Tai ir klubo "Žvejo takas" komanda, ir visiems gerai žinomi "Meškerės broliai". Pristatome "Žvejo tako" jaukų asortimentą. Bazinis - tai pagrindinis maistinių medžiagų mišinys jaukams gaminti, kurį galima naudoti kaip jauką. Tačiau vienas bazinis jaukas nėra labai efektyvus. Todėl į jį visada dedama įvairiausių aromatinių ir skoningų priedų, sunkinančių ir klijuojančių medžiagų, arba maišomas su kitais jaukais. Universalus - šis jaukas puikaus skonio ir aromato subalansuotas visoms karpinėms žuvims vilioti, skirtas lėtai tekančiam ir stovinčiam vandeniui. Žvejojant srauniuose upėse, kanaluose patartina jauką pasunkinti smulkiu žvyru, taip pat įmaišyti specialių klijų jaukams klijuoti nuo 8% iki 15% / 1kg. jauko atsižvelgiant į srovės stiprumą. Žvejojant didelius karšius į jauką patartina įmaišyti papildo "kukurūzai skaldyti" 20%"biskvitas melasinis" 18% / 1kg. taip pat pagal galimybę uodo trūklio, musės lervos, smulkintų sliekų.

Kad žūklė būtų sėkminga, žuvys jaukinamos. Jaukas beriamas reguliariai kelias dienas (ar net savaitę) iki žūklės nustatytomis valandomis. Geriausia žuvis jaukinti rytą ar vakare, kai jos plaukia „medžioti”. Jaukui dažniausiai vartojami į tešlą ar molį įminkyti sliekų gabaliukai, uodo trūklio lervos, rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, duona, įvairios košės, bulvės, sėlenos, varškė, išspaudos, kombinuoti pašarai ir t.t. Jeigu meškerioti išvykstama tik šeštadieniais ar sekmadieniais, iš anksto žuvų prisijaukinti neįmanoma. Šiuo atveju jos jaukinamos 2 val. (gaudant kuojas, karpius — 30 min.) iki žūklės. Sukrešėjęs kraujas surišamas į marlę su akmeniu ir nuleidžiamas ant dugno. žuvis, pajutusi kraują, ieškodama jo ištakos vietos, plaukia prieš srovę, minta juo, bet negali pasisotinti. Upėse žuvys jaukinamos pabėralu. Jis gaminamas taip. Bet kokios kruopos ar grūdai verdama, iki pasidaro kieta košė. Ji gerai sugrūdama, sumaišoma su sėlenomis, miltais. Dėl aromato įlašinama sėmenų, anyžių, kamparo aliejaus ar valerijono. Masė sumaišoma su moliu ir gerai išminkoma. Jei upės srovė lėta, pabėralo kamuoliukai išbarstomi žūklės vietoje 10 m atstumu nuo laivelio neplačiu pusračiu. Skalaudamas molį, vanduo išplauna ir jauką, kurį godžiai griebia žuvys. Pirmiausia numetami 3—4 kamuoliukai, po kurio laiko kiek arčiau valties — dar keli ir pagaliau prie pat laivelio — paskutinis didelis kamuolys. Dabar jau metamas ir kabliukas su masalu.

Sąlyginai jaukus, skirtus didiesiems laukiniams karpiams jaukinti, galima suskirstyti į natūralius ir dirbtinius. Sąlyginai jaukus, skirtus didiesiems laukiniams karpiams jaukinti, galima suskirstyti į natūralius ir dirbtinius. Dirbtiniai jaukai: baltyminiai kukuliai, granuliuoti pašarai, birūs mišiniai, dešra, “krabų lazdelės” ir kiti. Natūralūs jaukai: Augalinės kilmės jaukai - grūdai kukurūzai, žirniai, kviečiai, perlinės kruopos, pupos, pupelės, bulvės prieš jaukinimą termiškai apdirbami, t.y. šutinami iki jaukinimui tinkamos kondicijos. Visus minėtus grūdus prieš šutinant reikia nuo kelių iki keliasdešimties valandų brinkyti šaltame vandenyje. Kukurūzai bei kviečiai šutinami tol, kol apie 60 procentų grūdų sutrukinėja luobelės. Sutrūkę grūdai geriau skleidžia kvapą vandenyje, tuo viliodami žuvis į jaukinamą vietą. Žirnius reikėtų naudoti neglūdintus su luobele, šutinti tol, kol taps lengvai suspaudžiami tarp pirštų. Labai svarbu žirnių neperšutinti, kad jie nesutrūkinėtų ir nepasidarytų košė (karpių jaukinimui, kitoms žuvims ruošiama kiek kitaip). Panašiai šutinamos pupos bei pupelės. Jų luobelė taip pat neturėtų sutrūkinėti šutinant. Tinkamai šutintus kukurūzus, žirnius, pupas bei kitus grūdus galima naudoti ir masalui tiek ant kabliuko, tiek ir ant “plauko”. Į išvirtus bei atvėsintus jaukui ruošiamus grūdus galima pridėti reikiamo kvapo arba atraktoriaus, geriausiai skysto.

Žiema smarkiai pakeičia žuvų mitybos įpročius. Todėl žiemą keičiasi žuvų jaukinimo taktika, taip pat patys žieminiai jaukai labai skiriasi nuo vasarinių. Pradėkime nuo pradžių. Jaukai žiemą, žvejojant karšius ar kuojas žūklės nesugadins tik tuo atveju jei rūpestingai parinksime jo sudėtį. Negalima žieminiuose jaukuose naudoti kruopų, ar grudų t.y. stambios frakcijos dalelių. Kaip jauko pagrindas geriausiai tinka džiūvėsėliai kadangi jie yra mažai maistingi. Tai pat galima pridėti šiek tiek kanapių išspaudų. Nemažai dedama į žieminį jauką gyvūninės kilmės masalo dažniausiai uodo trūklio lervų, taip pat galima įdėti truputi ir musės lervų. Į žieminį jauką būtina dėti druskos, kadangi po vasaros žuvys jaučia mineralų trūkumą. Patamsinti jauką galima juodžemiu, geriausiai tam tinka kurmeriausiai. Pasirinkta žvejybos vietą geriausia jaukinti vakare, jei žūklė truks kelias dienas tuomet tai kartokite kiekvieną vakarą. Stovinčio vandens telkiniuose šerti galima paprasta žiemine šėrykla, kurios pagalba pašarą išpilame ties pačiu dugnu. Į kiekvieną eketę reiktu suberti nuo 200 iki 500 gr. jauko. Norint, jog jaukas ilgiau išliktų ant dugno ir jo greit nesuėstų mailius, galima jį užšaldyti didesniais kubeliais, tiesa tuomet pašarą būtina pasunkinti žvyru, jog jis neplūduriuotu paviršiuje. Tokie pašaro kubeliai nuleisti ant dugno lėtai tirpsta, todėl ilgai vilioja žuvį. Ryte atėjus į žūklės vietą neskubėkite jaukinti, geriau pirmiau pamėginkite apgaudyti jaukintas eketes.

Kiekvienas plūdininkas žino, kad be šėrimo sunku pagauti baltą žuvį, bet ne visi gali įpirkti firminius pašarus, todėl norėčiau patarti kaip palyginus nebrangiai patiems pasigaminti pašaro, kuris tiks visai baltai žuviai, įskaitant ir karpius. Pradėti reikia nuo turgaus, kuriame nusipirkite vištų pašaro. Jį sudaro labai geri komponentai, pilnai tinkantys jaukinti žuvį. Po to dar būtų gerai nusipirkti saulėgrąžų išspaudų, smulkių kukurūzų, na, dar galima kokį maišelį sėlenų. Visi šie komponentai kainuoja maždaug po 1 Lt už kilogramą, tad manau, tai nėra brangu. Tuomet jau galima pradėti ruošti jauką, kurį aš jau ruošiu prie vandens telkinio, kuriame ketinu žvejoti. Pagrindinė jauko dalis yra vištų pašaras, į kurį pridedu kukurūzų kruopų, džiūvėsių (kad geriau sukibtų pašaras), ir be abejo kvapų. Kvapus galima dėti įvairius, priklausomai nuo žuvies, kurią ketinate žvejoti, bet aš esu pastebėjęs, kad baltai žuviai labiausiai tinka saldūs kvapai, kaip pavyzdžiui karamelės, vanilės ar panašiai. Man labai pasiteisino firmos „Traper“ kvapai. Vienu žodžiu kvapas pirmiausia turi patikti žvejui, tada ir žuviai patiks. Gaudydamas karšius dažnai į jauką pridedu kalendros ir saulėgrąžų išspaudų. Dar visada pridedu gerą saują konservuotų kukurūzų, o po to ir gaudau ant tokių kukurūzų, kuriuos prieš tai sumaišau su kvapais, kurių dėjau į pašarą. Dabar apie priedus jaukams.