Būtinybė draugauti

Būtinybė draugauti

Pradėkime viską su šypsena, o dar geriau būtų pradėti žodžiais: mums sekasi vis geriau ir geriau. Statistikos duomenimis 1998 metais įsivysčiusiose pasaulio valstybėse jaunimas bendravimui su kitais žmonėmis skirdavo vidutiniškai 6 valandas per dieną. Šiuo metu pastebima, kad žmonės labiau linkia bendrauti internetu, o tiesioginiam bendravimui skiria tik apie 2 val. Kas atsitiko? Į šį klausimą geriauiausias atsakymas būtų prisiminti, kas iš viso yra draugystė! Draugystė - žmonių tarpusavio santykiai, kuriems būdinga bendra patirtis, panašios vertybės ir artimi tikslai. Draugystė paprastai vertinama todėl, jog draugas: turi tendenciją linkėti tau to, kas yra tau geriausia; jaučia tai kas tau labiausiai reikalinga; nebijo tave kritikuoti, pasakyti pastabas ir pan.; jūs gerai suprantate vienas kitą; draugai mielai būna kartu; jie nesiekia vienas kitam pakenkti; neretai dėl draugo interesų apriboja savuosius. Draugai taip pat padeda vienas kitam, pradedant gero linkinčiu patarimu ir baigiant bendrai įveikiamais rimtais sunkumais... drąsiai sakome ... ir t.t. Nors žinome ir suprantame, kad draugystė yra labai svarbi, vis tiek išeina taip, kad kai atliekame visus reikalingus darbus, draugams nebelieka laiko. Nors mes to ir nenorime, ilgainiui draugės išsibarsto. Draugystė istorijoje buvo laikoma vienu svariausių žmogaus patyrimų ir buvo laikoma šventa daugelyje religijų. Pastaruoju metu paprastai teigiama, jog šio reiškinio mastas visuomenėje mažėja.

Amžinai amžina meilė (draugystė)

Amžinai amžina meilė (draugystė)

Paklauskite bet kurio žmogaus, kas yra draugystė, ir kiekvienas jums atsakys skirtingai. Tačiau dažniausiai pasitaikantys žodžiai bus tokie: pasitikėjimas, dorumas, pagarba, įsipareigojimai, prieglobstis, dosnumas, lojalumas, supratingumas, priėmimas ir ilgai trunkanti. Iš pradžių atrodo, jog draugystėje svarbiausia pasitikėjimas. - Mes pasiryžę pasitikėti kitais ir norime, kad mumis pasitikėtų. Tikroji draugystė - dalytis su draugu viskuo, kas nutinka gyvenime bei padėti vienas kitam, išsikalbėti apie tai, kas tave slegia, ir suprasti, kad esi ne vienas. Mums pavyksta atvirai pasikalbėti apie tarpusavio santykius, tačiau prabilus apie sveikatą ir pokyčius organizme, tampame nebe tokie atviri. Reikia išdrįsti sulaužyti šiuos barjierus (tabu). O tai padaryti greičiausiai pavyktų draugų, žmonių, kuriais pasitikime, rate. Draugystės kelias ilgas ir vingiuotas. "Tikra draugyste yra ta, kurios neišardo nei viltis, nei baimė, nei savanaudiškumas, tokia draugystė, su kuria žmonės miršta ir dėl kurios miršta" - teigė Seneka. Turėti draugą yra didelis džiaugsmas, labai malonu kam nors pasiguosti, kai tave kas nors palaiko ir duoda patarimus. Draugas - tai vienintelis žmogus, galintis nurodyti tavo klaidas ir turintis pakankamai proto to nedaryti (R. Brown). Jei moki išklausyti kitą ir pats išsipasakoti, jei tau rūpi, ką kiti jaučia, ir gebi nieko nekritikuoti ir neįsakinėti kitiems, gali susirasti daug draugų. (Nuria Roca, Draugystė. Nuo senų draugų iki naujų draugų).

Trūksta sveikatos? - įsigyk draugų

Trūksta sveikatos? - įsigyk draugų

„Geriausi draugai tave girdi net jei tu nekalbi". Prieš draugą nėra prasmės kažką slėpti ar apsimetinėti kažkuo kitu, gali būti savimi. Su tikru draugu galima sėdėti ir paprasčiausiai tylėti - ta tyla nei vieno iš mūsų nežeidžia, nes draugai vienas kitą supranta ir be žodžių. Kalbant apie draugus, labai svarbi yra draugystės sąvoka. Draugų tarpusavio santykiai yra svarbūs kiekvienam, o bendravimas su bičiuliais užima didelę mūsų gyvenimo dalį. Vieni iš mūsų pykstasi su draugais ir nežino, kaip susitaikyti, kiti jaučiasi išduoti ar palikti savo draugų, treti nežino, kaip susidraugauti. Draugystei svarbus ir gyvenamosios vietos pakeitimas, kuris susijęs su įtampa ir nežinomybe. Reikia palikti mums įprastą tvarką, žinomas vietas, draugus, santykius, o išvažiuojant mokytis svetur - net ir savo šeimą. Naujoje vietoje visus santykius reikia pradėti kurti iš naujo. Geri draugai neatsiranda per akimirką, naujiems santykiams užmegzti, pasitikėjimui įgyti reikalingas laikas. Persikėlę į naują vietą galime jaustis liūdni, vieniši tuo laikotarpiu, kuriuo po truputį prisitaikome prie pasikeitusios aplinkos. Draugai suteikia mums džiaugsmo, pilnavertiškumo jausmą. Tai žmonės, kuriais mes galime pasitikėti, kuriems galime pasipasakoti kai mums sunku nebijodami, kad būsime nesuprasti. Juk negalime būti atviri kažkam, kuo nepasitikime. Draugystė prailgina gyvenimą, o draugų ryšiai yra pozityvesni nei giminių. Geri draugai gali padidinti numatomą gyvenimo trukmę iki 22 procentų.

Moteriška draugystė - mitas?

Moteriška draugystė - mitas?

Patirtis: „Su Viktorija buvome neišskiriamos nuo pat vaikų darželio laikų. Daugelis manė, kad esame tikros seserys - ir tai mums labai patiko. Abi ilgaplaukės brunetės, net rengėmės panašiai. Visur - net į pasimatymus - eidavome drauge. Vėliau aš sutikau savo būsimą vyrą. Šis kartą neatsargiai mestelėjo: " Jūs gi siamo dvynės! Jums nieko daugiau nereikia!" Tuomet pirmasyk suvokiau, kad baigiu ištirpti draugės bendrijoje. Mes ir dabar esame artimos, bet skiriame viena kitai gerokai mažiau laiko. Tiesa, draugė manęs pavyduliauja šeimai, nes pati kol kas neištekėjo...". Draugystės tipas: beveik ideali. Iš pirmo žvilgsnio teigiamai nepavojinga. Kaip taisyklė, prasideda ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą. Dvi draugės - du patys artimiausi pasaulyje žmonės. Ir varge, ir džiaugsme. Merginos išsiverkia viena kitai ant peties, nebijodamos, kad gandai apie krizę šeimoje pasieks viso miestelio ausis, nubanguodami fantazijų pagražintais ratilais kelis mėnesius į priekį. Šaukštas deguto: tokie santykiai padaro moterį visiškai nesavarankiška būtybe, nuolat bėgančia nuo asmeninių problemų. Pokalbiai su drauge tampa savotiška šeimos pakaitalu. Bendravimas su kuo nors trečiu, net jei tas trečias - tavo nuosavas teisėtas sutuoktinis - prilygsta išdavystei. Ką daryti? Užduok sau klausimą: ar ši draugystė tikra, ar tave valdo tik baimė ją prarasti?

Įrodyta: žmonija kilo iš vienos Afrikos genties

Įrodyta: žmonija kilo iš vienos Afrikos genties

Visa žmonių rasė už savo egzistenciją turėtų padėkoti maždaug 200 afrikiečių genčiai, prieš 70 tūkst. metų persikėlusiai per Raudonąją jūrą. Dabartinių žmonių iš Europos, Azijos, Australijos, Pietų ir Šiaurės Amerikų genetinė analizė atskleidė, kad visi esame kilę iš bendrų protėvių. Genetikai ir archeologai sugebėjo atsekti modernaus homo sapiens ištakas - vieną žmonių grupę, kuri iš Afrikos persikėlė į Arabiją, o iš ten pradėjo kolonizuoti likusį pasaulį. Archeologų radiniai įrodo, kad homo sapiens, arba pirmasis modernus žmogus, gimė Etiopijoje, netoli Omo upės, maždaug prieš 195 tūkst. metų. Taip pat manoma, kad per 40 tūkst. metų pirmieji žmonės išplito šiame žemyne - žmonių fosilijų rasta Gerosios vilties iškyšulyje Pietų Afrikoje. Seniausios homo sapiens fosilijos už Afrikos ribų rastos Izraelyje. Joms maždaug 100 tūkst. metų. Teigiama, kad žmonės perėjo Sacharos dykumą, kuri per trumpą klimato pasikeitimo periodą sužaliavo ir buvo pilna augmenijos. Tačiau šių žmonių grupelė, pasikeitus klimatui ir dykumai vėl išdžiūvus, nesugebėjo išgyventi. Dabartiniai moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės tik 70 tūkst. metų prieš Kristų sugebėjo persikelti per Raudonąją jūrą ir įsikurti kituose žemynuose. Teigiama, kad šių žmonių sėkmę kolonizuojant Žemę lėmė jų sugebėjimai prisitaikyti ir medžioklės įgūdžiai. Mokslininkas Stephenas Oppenheimeris iš Oksfordo universiteto sako, kad „visų ne afrikiečių DNR yra kilusi iš šios mažos Afrikos genties, persikėlusios per Raudonąją jūrą".

Galaktikos centre kvepia avietėmis

Galaktikos centre kvepia avietėmis

Ištyrus gigantišką dulkių debesį Paukščių tako viduryje, išsiaiškinta, kad jis gali būti aviečių kvapo, rašo „The Guardian".
Maxo Plancko radijo astronomijos instituto mokslininkai kosmoso erdvėje ieškojo amino rūgščių - pagrindinių cheminių elementų, iš kurių sudaryta gyvybė. Astrobiologams amino rūgščių atradimas reiškia galimybę, kad gyvybė galima ir kitose planetose. Ispanijoje įrengtu IRAM teleskopu astronomai ištyrė elektromagnetinį spinduliavimą, kurį skleidžia aukštos temperatūros ir didelio tankio Sagittarius B2 regionas, supantis naujai susiformavusią žvaigždę. Žvaigždės spinduliavimą sugeria aplink esančio dujų debesies molekulės, kurios vėliau vėl išspinduliuojamos kaip kita energija, priklausomai nuo molekulės tipo. Iš viso mokslininkams pavyko užregistruoti apie 4000 skirtingų tokių signalų, tačiau kol kas išanalizuota tik pusė. Nors mokslininkai dar neaptiko ieškotų amino rūgščių, tačiau jiems pavyko pastebėti etilo formiato bei nuodingojo propilo cianido - tai didžiausios kosminėje erdvėje iki šiol rastos molekulės. Rasta cheminė medžiaga etilformiatas suteikia kvapą avietėms. Beje, ta pati medžiaga suteikia kvapą ir romui. „Etilformiatas suteikia avietėms skonį, tačiau kad susiformuotų kosminės avietės, reikia daugybės kitų molekulių", - „The Guardian" cituoja astronomą Arnaudą Belloche.

Dinozaurai gyveno ir Arktyje

Dinozaurai gyveno ir Arktyje

Juk žinote šį scenarijų: prieš 65 mln. metų į Žemę rėžiasi meteoras, išjudina vulkanus, dulkės ir dūmai pripildo orą, dinozaurai žūva.
Viena teorijų tokia, kad dinozaurų žūtį lėmė dėl užtemdytos saulės užslinkęs šaltis, tačiau Pascalio Godefroito iš Belgijos Karališkojo gamtos mokslų instituto vadovaujama paleontologų komanda tvirtina kitaip, rašo Livescience.com. Anot jų, kai kurie dinozaurai (galimas dalykas, šiltakraujai) buvo netikėtai gerai prisitaikę ištverti kone stingdančias temperatūras. Komandos pastarieji radiniai - įvairios dinozaurų fosilijos, datuojamos tik keliais milijonais metų prieš meteoro smūgį, rastos upėje šiaurrytinėje Rusijos dalyje. Net atsižvelgus į kontinentų poslinkius, šie dinozaurai gyveno daugiau nei 70 laipsnių Šiaurės platumos, gerokai pasistūmėję už Šiaurės poliarinio rato. Ir jie nebuvo paklydę keliautojai. Tarp fosilijų yra kiaušinių lukštų - pirmųjų tokiose platumose - bei kitų sėslios, gausėjančios populiacijos įrodymų. Tiesa, kad Arktis tuomet buvo gerokai šiltesnė, bet toli gražu ne juokas. Tarp fosilijų aptiktų lapų dydis ir forma bei kaulai leido P. Godefroito komandai manyti, kad metinė temperatūra siekė 50 laipsnių pagal Farenheitą [10 laipsnių Celsijaus - lrt.lt], o žiemos buvo stingdančios. Tačiau galima į dinozaurų išnykimo teoriją pažvelgti ir kitaip. Po meteoro smūgio dulkės atmosferoje turėjo apriboti fotosintezės procesą ir suardyti maisto grandinę bei lemti badą, o šis ir sunaikino dinozaurus.

Susipykote? Nepamirškite susitaikyti

Susipykote? Nepamirškite susitaikyti

Kivirčo ir skyrybų priežastimi gali tapti bet kokia smulkmena. Žinoma, nėra namų be dūmų. Kartais reikalinga psichologinė iškrova ir reikia leisti sau išlieti emocijas, tame tarpe ir negatyvias. Psichologai pataria kartais išsakyti savo norus, jausmus ir emocijas balsu. Štai ir viskas. Patys baisiausi žodžiai išsakyti, pretenzijos priimtos ir, rodos, pyktis savaime išnyko. Ir vėl norisi normalių santykių... Tačiau juk reikia žengti pirmą žingsnį, o taip nesinori... Šios problemos sprendimui pirmiausia reikia nuspręsti, kas jūsų manymu teisus, o kas kaltas. Pažiūrėkite į šią situaciją iš šalies. Paimkite popieriaus lapą ir raštu suformuluokite jūsų konflikto priežastį. Visų pirma, neapgaudinėkite savęs. Kairėje lapo pusėje surašykite klaidas, kurias padarėte jūs, o dešinėje surašykite jūsų partnerio klaidas. Pas ką jų daugiau? Jūs vis dar norite susitaikyti? Jei taip, tai tolimesni patarimai jums. Taigi, prisipažinote esanti kalta, nutarėte žengti pirmą žingsnį ir susitaikyti. Nuo ko pradėti? Žinoma, galima jam paskambinti ir pasakyti banalųjį "Atleisk, buvau neteisi. Aš daugiau taip nedarysiu...". Tačiau taip neįdomu. O kaip įdomu? Nusiųskite SMS. Tik ne paprastą, o ypatingą. Geriausia eiliuotą, bet galima ir proza, svarbiausia, kad jį sujaudintų. Tai gali būti dainos, kuri jums kelia romantiškas asociacijas, žodžiai. Arba jūsų "topinė frazė", kurią ištarus abu nusišypsote. Tai gali būti bet kas, kas jus jungia. Jūsų užduotis yra, kad jis atsakytų.

Atleidimas, atsiprašymas, susitaikinimas

Atleidimas, atsiprašymas, susitaikinimas

Žmogus, Dievo kūrinys, yra apdovanotas laisve rinktis. Rinktis tarp gėrio ir blogio. Vadinasi, kiekvienas žmogus turi galią daryti blogį ir gėrį. Suprantama, ne be pasekmių. Žmogaus pasirinkimas visada yra atsakingas. Kai mes, pavyzdžiui, pažeidžiame eismo taisykles - nebūtinai įvyksta autoavarija, tačiau blogas įprotis nesiskaityti su tam tikromis normomis neišvengiamai mus prives prie nelaimės, už kurią reikės patiems atsakyti. Beprasmiška galvoti, kad, tobulėjant technikai, modernėjant pasauliui, ateis laikas, kai išnyks normos, kai galima bus nesilaikyti jokių važiavimo apribojimų, kai bus galima nesilaikyti jokių moralės, dorovės apibrėžtų taisyklių. Suprantama, tos normos keisis. Vienos išnyks, atsiras kitos. Tačiau vienokios ar kitokios bus visada. Vienas iš kriterijų, padedančių teisingai pasirinkti, yra mūsų turimas galutinis gyvenimo tikslas. Taip pat labai svarbus mūsų ryšys su Dievu maldoje, - mokėjimas pasinaudoti Kristaus pergale prieš blogį atleidžiant, atsiprašant, susitaikant, gyvenimas tiesoje. Atleidimas, atsiprašymas ir susitaikinimas - tai iš tikrųjų labai svarbūs dalykai. Tai pagrindinės Šventojo Rašto temos. Mes pažįstame Kristų tik todėl, kad Dievas norėjo per Jį duoti žmonėms atleidimą ir suteikti jiems progą su Juo susitaikyti bei galimybę mokytis iš Jo atleidimo ir susitaikinimo meno tarpusavyje. Atleisti - nereiškia neigti patirtą blogį, nereiškia ištrinti praeitį, veiksmą ar įžeidžiantį elgesį, tarsi nieko nebuvo atsitikę.

Kaip susitaikyti ir atsiprašyti?

Kaip susitaikyti ir atsiprašyti?

Taip jau yra, kad būnant dviese anksčiau ar vėliau susipykstama. Gal ir ne dėl globalinių dalykų - dėl paprasčiausių smulkmenų. Pirmąjį žingsnį susitaikymo link žengti labai sunku, nors atsiprašymo būdų gali būti tiek daug... Neperspektyvusis būdas. Labiausiai mėgstamas mergišių, kurie nuslydę į šoną ir pagauti už skverno niekuomet neprisipažins, kaltę stengsis suversti bet kam, tik ne sau. Toks vyras mieliau savaitę skambins telefonu ir lies graudžias ašaras prisiekinėdamas, jog tai paskutinis kartas (nors puikiai žino, kad paskutinis dar tik bus). Tokiais atvejais moteris atleidžia dažniausiai tik dėl to, jog pabodo ašaros ir įkyrus zyzimas, nuolatiniai telefono skambučiai ir nesibaigiantys klausimai „ar nebepyksti". Tik išgirdęs atleidimo žodžius, išpirkdamas kaltę ir dar kartą įrodydamas savo „prieraišumą", perka glėbius gėlių, vedasi į kavinę, pildo visas moters užgaidas, iki akys užklius už naujo sijono. Paprastai moteris vis tiek palieka tokį vyrą - nesmagu būti mulkinamai. Tik vienos kantresnės, kitos perdėm kategoriškos ir į jokius kompromisus nesileidžia: prisimena taisyklė - nuslydus vieną kartą, nesunku tai padaryti ir darsyk. Efektyvus - gudrusis būdas. Tokį atsiprašymo būdą naudoja dauguma vyrų, nes jis, kaip rodo praktika, pasiteisina net ir tuomet, kai mylimoji atsitveria tylos siena. Tuomet gudrutis pradeda lyg ir netyčia rėžti sparną apie jos geriausią draugę ar šiaip net ir gerokai vyresnę bičiulę.

Mokyklose plinta „technologinis smurtas"

Daugeliui žmonių smurtas mokykloje asocijuojasi su kitų mokinių patyčiomis, pravardžių klijavimu, fizinėmis bausmėmis ir kitais nemaloniais daugelyje mokyklų sutinkamais dalykais. Tačiau technologijos skatina net ir šio socialinio reiškinio evoliuciją. Pavyzdžiui, Japonijoje, kurioje ypač gajus mobiliųjų telefonų kultas, šie įrenginiai pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiami kaip smurto priemonė. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu apie 10 proc. Japonijos moksleivių yra patyrę psichologinį smurtą (grasinimus, patyčias ir t.t.) per šiuolaikines komunikacijos priemones: elektroninį paštą, mobiliuosius telefonus, interneto dienoraščius. Kibernetinis chuliganizmas sparčiai plinta visame pasaulyje. Tarp dažniausiai pasitaikančio mokyklinio psichologinio smurto metodų yra šie: kompromituojančių auką nuotraukų siuntinėjimas telefonu visiems klasės draugams (ypač dažnos nuotraukos slapčia darytos tualete), įžeidžiančių komentarų rašymas klasės tinklalapyje ir kt. Anot psichologų, technologijomis paremtas smurtas gali būti dar pavojingesnis nei fizinis, nes jį kur kas sunkiau pastebi suaugusieji - mokytojai, tėvai. Be to, anonimiškumas apsunkina kaltininkų suradimą. Japonijoje jau užfiksuotas ne vienas atvejis, kai technologinio smurto persekiojami paaugliai nusižudė ar kėsinosi atimti sau gyvybę. Šiemet ypač garsiai nuskambėjo atvejis, kai iš gyvenimo pasitraukė aštuoniolikmetis, kurio klasiokai paskelbė internete jo nuogo nuotraukas ir reikalavo pinigų.

Užklupus žaibui nepraraskite budrumo

Užklupus žaibui nepraraskite budrumo

Žaibas - natūrali gamtinė elektros iškrova, įvykstanti audros metu. Matomą žybsnį lydi trenksmas ir elektromagnetinis spinduliavimas. Žaibą sukelia debesų elektrinė poliarizacija, kurios metu apatinė debesies dalis įsielektrina neigiamai, o viršutinė - teigiamai. Formuojantis žaibui, iš debesies link žemės trenkia pirminė debesies iškrova, o jai priešpriešais - pirminė žemės iškrova. Dauguma (apie 95 %) žaibų yra vadinamieji neigiami žaibai, trenkiantys iš žemės atžvilgiu neigiamai įkrautos apatinės debesies dalies. Dauguma tokių žaibų trunka apie ketvirtį sekundės, įtampa juose siekia 100 megavoltų, elektros srovė - apie 60 - 170 kiloamperų. Statistika skelbia, jog žaibas tiesiai į žmogų trenkia palyginti retai - dažniausiai jo aukomis tampa stovėjusieji šalia medžio ar vandens telkinio. Dažnai ant žemės be sąmonės randamas žmogus būna smarkiai apdegęs. Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus. Dažniausiai žaibas į kūną patenka per liemenį ar kitą viršutinę kūno dalį, o išeina per kojas. Žaibo smūgis gali pažeisti vidaus organus, raumenis, gali lūžti kaulai, pažeidžiamas stuburas. Traumos metu raumenyse išsiskyrusios medžiagos gali staiga sutrikdyti inkstų veiklą. Žaibas pažeidžia smegenis, todėl jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, ir žmogus pradeda dusti. Dauguma nukentėjėlių praranda sąmonę arba ji pritemsta (atsigavus neatsimenama, kas įvyko).