Mokslas – objektyvių žinių apie gamtą ir visuomenę gavimas (objektyvaus žinojimo plėtimas, paneiginėjant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenės modelius arba plečiant, papildant turimas objektyvias, t. y. teoriškai ir empiriškai įrodytas žinias), tiriant tikrovę.
Automobilistas Ross Cheaney dalyvavo 2022 m. Nascar Cup lenktynių serijos pusfinalyje Fenikse. Artėjo paskutinis posūkis, o Rossas važiavo devintas. Lenktynininkas suprato, kad jei nepasieks finišo tarp pirmųjų, nepateks į finalą. Kad neiškristų iš lenktynių, jam reikėjo aplenkti penkis automobilius per paskutinį posūkį. Šios užduoties neįmanoma atlikti tradiciniu būdu. Todėl Chestein kreipėsi į nestandartines lenktynes. Jis ... Skaityti toliau
Ar gali įsivaizduoti telefoną, kuris neturi ekrano, kraunasi automatiškai kambaryje ir supranta tavo mintis? Nors tai skamba kaip mokslinė fantastika, tokie pokyčiai jau beldžiasi į mūsų kasdienybę. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokie esminiai pokyčiai laukia telefonų per artimiausią dešimtmetį ir kaip tai pakeis mūsų ryšį su technologijomis. 1. Lankstūs, ištempiami ir net skaidrūs ekranai Gamintojai, tokie ... Skaityti toliau
2022 m. britų neurologai paskelbė 22 smegenų biologija pagrįstų sąmonės teorijų apžvalgą. 2024 m. amerikiečių mokslininkas, laikydamasis ne tokių griežtų kriterijų, suskaičiavo daugiau kaip 200 teorijų. Esant tokiai idėjų gausai, žurnalas „Nature“ paskelbė „Cogitate Consortium“ grupės „konkurencinio bendradarbiavimo“ rezultatus, kuriuose lyginamos dvi šiandien populiarios sąmonės prigimties teorijos – globalios darbo erdvės teorija ir integruotos informacijos ... Skaityti toliau
ALICE eksperimento metu Didžiajame hadronų greitintuve mokslininkai pirmą kartą eksperimentiškai užfiksavo aukso atomų gimimą iš švino. Efektas pasireiškė per sunkiųjų elementų branduolių susidūrimus jiems lekiant milžinišku greičiu. Rezultatai paskelbti žurnale „Physical Review Journals“. Eksperimento metu intensyvūs elektromagnetiniai laukai, esantys šalia šviesos greičiu judančių švino branduolių, išmušė iš jų protonus. Jei branduolys netekdavo trijų protonų, jis ... Skaityti toliau
Neseniai atliktas Kalgario universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad pelės skleidžia šviesos fotonus tol, kol miršta, ir šis švytėjimas nutrūksta, kai nutrūksta gyvybės procesai. Be to, jie nustatė, kad augalai taip pat skleidžia šviesą, kurios intensyvumas padidėja, kai jie pažeidžiami. Mokslininkai atliko eksperimentą – tamsoje nufotografavo keturias nejudančias peles prieš eutanaziją ir po jos. Kad būtų galima atmesti ... Skaityti toliau
Kvantinė mechanika apibūdina objektų elgesį mikroskopiniu mastu. Nepaisant to, kad matematinės lygtys, kurios yra jos pagrindas, atsirado maždaug prieš šimtą metų, mokslininkai iki šiol negali susitarti, kaip teisingiau apibūdinti fizikinę realybę, slypinčią už šių formulių. Didžiausias žurnalo „Nature“ atliktas tyrimas patvirtino fizikų nuomonių skirtumą. Apie 40% jų mano, kad kvantinis pasaulis yra realaus pasaulio dalis, ... Skaityti toliau
Atsiskyrusios protestantų bendruomenės atstovai – amišai – gyvena ilgiau ir sensta žymiai lėčiau dėka vieno geno mutacijos, pranešė amerikiečių mokslininkai, nutylėdami svarbiausią dalyką. Daugelis amišų bendruomenės narių – paprasto gyvenimo kaime šalininkų – turi genų mutaciją, kuri lėtina senėjimo procesą ir prailgina jų gyvenimą vidutiniškai 10 metų. Prie tokios išvados priėjo mokslininkai iš amerikiečių Šiaurės-Vakarų universiteto Ilinojaus ... Skaityti toliau
Materializmo filosofija dešimtmečius dominavo teorinėje fizikoje ir neurobiologijoje. Mokslininkas Aleksas Gomessas-Marinas, šių sričių specialistas, teigia, kad akademinėje bendruomenėje vyraujantis bet kokių alternatyvų materializmui atmetimas yra pavojingiausia pseudomokslo forma. Jis įsitikinęs, kad norint pasiekti mokslinę pažangą, būtina ištirti tai, ko nesuprantame šiuolaikinėse „ribinėse“ teorijose ir tyrimuose. Prieš pusę amžiaus žurnale „Nature“ buvo paskelbtas mokslinis straipsnis „Informacijos ... Skaityti toliau
Kinijos startuolis „AheadForm“ sukūrė robotizuotą galvą, kuri gali mirksėti ir valdyti žvilgsnį beveik kaip žmogus. Realistiškų mimikų paslaptis – savarankiškai valdomo dirbtinio intelekto ir bioninio pavaros su dideliu laisvės laipsniu derinys. Paskelbtame vaizdo įraše robotas žiūri į šalis, o jo veidas išreiškia lengvą smalsumą. Tokia mimika pasiekiama derinant savarankiškai valdomus dirbtinio intelekto algoritmus ir bioninį pavarą su ... Skaityti toliau
Atradimas, kuris gali turėti didelį poveikį senėjimo procesui, Pekino mokslininkai žengė mil=ini6k1 žingsnį link to, kas anksčiau atrodė neįmanoma: senų gyvūnų biologinio atjauninimo. Tyrimas buvo paskelbtas praėjusį mėnesį žurnale „Cell“. Sustiprinę žmogaus kamienines ląsteles genu, kuris seniai siejamas su ilgaamžiškumu, jie atjaunino senas beždžiones – pagerino atmintį, apsaugojo kaulus, nuramino uždegimus ir atkūrė jaunatvišką aktyvumą ... Skaityti toliau
Priešgimdyminio kalbos klausymosi savaitės daro įtaką kūdikio smegenų kalbos centrų veiklai.. Monrealio universiteto mokslininkai nustatė, kad naujagimio smegenys gali atskirti ir iš dalies įsisavinti užsienio kalbą, jei vaikas ją girdėjo dar prieš gimimą. Keletas savaičių priešgimdyminio periodo istorijų kita kalba klausymasis yra pakankamas, kad pakeistų neuroninių tinklų, atsakingų už kalbos suvokimą, aktyvumą. Eksperimente dalyvavo 60 prancūziškai ... Skaityti toliau
Buvau penktokė. Po choro repeticijos šniokštė liūtis. Pirmąkart gyvenime įšokau į autobusą be bilietuko. Kitoje stotelėje įlipo kontrolierė. Kaip ir dera gerai išauklėtai mergaitei, mane išmušė raudonis, širdis virpėjo ir jaučiau, kad tuoj pabirs ašaros. Staiga šalia stovėjusi jauna moteris, kuri, matyt, pastebėjo mano paniką, nė žodžio netarusi įdėjo man į delną bilietėlį ir nuėjo ... Skaityti toliau
