K. Juraitis. Geležinių kurpaičių kaina

Suverenitetas – visiškas politinis, teisinis ir kitoks valstybės savarankiškumas, nepriklausomybė, – rašoma Wikipedijoje. Akivaizdu, kad pagal šį apibrėžimą didžiąją dalį savo suvereniteto mes jau savanoriškai esame praradę – tiek politiškai, tiek teisiškai jau visiškai priklausome nuo Europos Sąjungos. Kita vertus, absoliučios nepriklausomybės pasaulyje nėra ir būti negali. Visais laikais didesnės valstybės norėjo užvaldyti arba įtakoti mažesnes, ... Skaityti toliau

Baltiški etnoniminiai vardai ir jų paplitimas

Vieni iš mūsų vardyno asmenvardžių yra etnoniminiai vardai. Etnonimai – tautų, genčių ar kitų etninių grupių pavadinimai, dažniausiai atsiradę iš kraštovardžių. Etnonimams pradžią davę kraštovardžiai baltų kalbose dažnai yra hidroniminės kilmės. Etnonimai, nors tai ir specifinė leksikos dalis, kilme susijusi su tikriniais žodžiais, yra bendriniai žodžiai. Todėl iš etnonimų atsiradusius asmenvardžius galima laikyti tam tikru apeliatyvinių vardų pogrupiu.

Renkame vardą: senoviniai Lietuvos kunigaikščių vardai

Renkate būsimam kūdikėliui vardą? Perskaitykite Lietuvos istorinių asmenybių vardus ir gal kažkas itin patiks. Pateikiame vardus ir Lietuvos kunigaikštytės, ir po Liublino unijos bendrų su Lenkija karalių vardus. Vieni - populiarūs iki šiol, o kiti - visai užmiršti. Kodėl taip yra? Ką manote? Taip pat surašėme ir jų žmonas bei vaikus. Nežiūrėkite į tai kaip į istorinį dokumentą, o tik kaip į vardyną.

Pasaulio Medžio provaizdis Baltų Kultūroje

Medis kaip augalas yra paplitęs visame Pasaulyje, tad nenuostabu, kad daugelyje Tautų jis tampa universaliu simboliu paaiškinančiu universalių dalykų (pavyzdžiui, Pasaulio) struktūrą. Pasak Dundulienės (2008), Pasaulio (arba Gyvybės) Medžio įvaizdis susiformavo žalvario amžiuje (2100-500 m. pr. m. e.) ir „buvo svarbiausias veiksnys mitologinei [horizontalios ir vertikalios] erdvės sampratai formuotis“ (p. 15). Deja tikslių baltiškosios mitologijos ... Skaityti toliau

Mykolas Oginskis. Priesakai Sūnui

Vaikeli mano, tu palieki Tėvo Namus ir nuo šio pirmojo žingsnio prasideda naujas tavo Gyvenimo etapas, nuo šio momento tu gali pasakyti: „aš pradedu Gyvenimą“. Labai atidžiai įsiklausyk į žodį „Gyvenimas“ – tai ne tik Gyvenimo Darbas, kas yra visų gyvųjų priedermė, bet ir Gyvenimo menas – todėl reikia susimąstyti apie esminius jo tikslus ir ... Skaityti toliau

Ajerai Kuršių maisto gaminimo tradicijose

Botanikai tikina, kad ajeras nėra reliktinis Lietuvos augalas; jį, greičiausiai, į Lietuvą bus atvežę Lietuvos, Krymo arba Artimųjų Rytų pirkliai. Pirmą kartą apie ajerą Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose užsimenama Vilniaus Domininkonų vienuolyno inventorinėse Knygose. 1514 m. inventorinėje Knygoje užrašyta, kad kovo mėnesį iš totoriaus pirklio buvo pirkti du maišai ajero šaknų. Ajero šakniastiebiai Lietuvos vienuolynuose buvo ... Skaityti toliau

Aleksandras Žarskus apie Kultūros, religijos ar civilizacijos pirminį pamatą

Kodėl Lietuvių valstiečių Vaikai iš karto nuo žagrės tapdavo inteligentais, šviesuoliais, eruditais, tuo tarpu kai Prancūzijoje tokį lygį pasiekdavo tik per tris kartas? Vėlgi atsakymas tas pats – dėka sudrausmintos ir perkeistos gyvybinės energijos. Tai ką jau pamiršome, pa­ste­bė­jo ki­ta­tau­čiai. Pamoks­li­nin­kas iš Ber­ly­no D. Je­ni­šas (1799 m.) K. G. Mil­kaus žo­dy­no pra­tar­mė­je ra­šė, kad Lie­tu­vių ... Skaityti toliau

Jonas Trinkūnas apie Baltų Švenčių sąsajas su Gamta

Man atrodo, jog praeityje tokia Gamtos, klimato įvairovė Lietuviams darė gerą poveikį, nes ir pasaulėžiūrą, Pasaulio supratimą padėjo glaudžiai sieti su Gamta. Juk, pavyzdžiui, nepaprastai malonu išvysti, kaip, visa, kas žiemą atrodė numirę, sušalę, pavasarį prisikelia. Ir toliau tie stebuklai nesibaigia, o plėtojasi: Gamta sužaliuoja, suklesti. Tas klestėjimas viršūnę pasiekia birželio pabaigoje. O Mūsų kalendorinės ... Skaityti toliau

Kazys Bradūnas Karaliui Gediminui apie Taiką (iš poezijos rinkinio "Pokalbiai su Karalium")

Palauk, Valdove, neskubėki – Pirmiau Taika su savimi ir su savais, Pirmiau su Saule, su Žeme kalbėki, Su debesiu, su plaukiančiais javais, Su savo širdimi, su Mūsų menkumu – Ir jauski, kaip ramu... Pažvelk – Žvaigždynais dengiasi Dangaus pašlaitės, Ir tulpių taurės sklidinos rasų... Kas ten kalnely? Negi Donelaitis Pakilęs klausosi pavasario garsų?.. Tai ta ... Skaityti toliau

Nužudyk savyje liberalą

Kodėl taip griežtai? Nes esu įsitikinęs, kad tai viena iš didžiausių dabartinės Lietuvos rykščių. Liberalizmas ir jo nuolatinis savojo „AŠ“ iškėlimas tapo naująja mūsų tautos religija. Nepatikėsite, bet ne vien tarp jaunimo ar save liberalais laikančių, ne, tas vėžys išplitęs visur, net tarp save tautiškais ir/arba kairiaisiais įsivardinančių žmonių. Kaip kitaip, jeigu ne liberalais galima ... Skaityti toliau

Renginys „Laisvės Lietuva: istorija, sauganti valstybingumą“

Jaunimo sambūris „Pro Patria“ kviečia kartu paminėti Kovo 11-ąją renginyje „Laisvės Lietuva: istorija, sauganti valstybingumą“. Minėjimas vyks Lietuvos nacionaliniame muziejuje kovo 11 dieną, 11 valandą. Jo metu ne tik diskutuosime apie laisvės, valstybės ir istorijos svarbą šiandieninėje Lietuvoje, ne tik klausysimės Jokūbas Giedraitis dainų, bet ir apdovanosime kasmetinio moksleivių rašinių konkurso nugalėtojus. Šių metų konkursas ... Skaityti toliau

Lietuvos Nepriklausomybei – 20. Ar stipri Lietuvos dvasia?

Kiekvienas drąsiai galėtų pasakyti, jog kova tarp katės ir pelės būtinai baigiasi didesniosios pergale. Lietuva, būdama tik mažytė valstybė priešais galiūnę Tarybų Sajungą, įrodė, jog ne visada svarbiausia dydis. Prieš dvidešimt metų mano gimtinė stojo priešais plėšrūnę ir tapo pirmąja pele, sėkmingai išlindusia iš po katės letenų. Neįmanoma tapo įmanoma. Savo stipria dvasia mes tapome ... Skaityti toliau