Tėvynės Gynėjų Sąjūdis

Antanas Andziulis TĖVYNĖS GYNĖJŲ SĄJŪDIS Tekstas, kurį perskaičiau Stasio Lozoraičio paminėjime Siunčiu tekstą, kurį perskaičiau Stasio Lozoraičio paminėjimo pabaigoje, dalyvaujant Vytautui Landsbergiui.nuotrauka iš Juozo Kazlausko nuotraukų parodos, skirta ambasadoriui S. Lozoraičiui jaunesniajam Gerbiamas Susirinkime, Organizatorių paprašiau galimybės pasisakyti tema: „Stasys Lozoraitis ir Lietuvos praeitis, dabartis, ateitis.“ Klausiausi Lozoraičių muziejaus vadovės kalbos stovėdamas štai prie tų ... Skaityti toliau

Lietuviai - Doros, Skaistos ir Esos Kultūros Žmonės

Esõs arba Doros, vidinė Kultūra. Tokios Kultūros neturi didingų pastatų, rūmų, piramidžių, šventyklų, ir kitų formos dalykų – tai vadinamosios pagrindo, pamato Kultūros. Dorinis pamatas ir sąlygojo mūsų išlikimą. Tai pati Kalba liudija. Atsiverskit mūsų Didįjį Žodyną, suraskit žodžius su šaknimi skaist- – jų ten yra virš šimto! Akivaizdu, kad skaistumo sąvoka buvo gana reikšminga. ... Skaityti toliau

Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti

Istorija yra politikos tarnaitė ta prasme, kad jeigu sugebi žmonėms ją perduoti, įteigti ir žmonės tuo patiki, tai ji tampa tautos istorine baze. Aš pats esu istorinis asmuo ir matau, ką apie mane rašo. Kartais visai viskas buvo ne taip. Istorija iš principo yra neobjektyvi, ji objektyvi būti ir negali. Kaip Antrasis pasaulinis karas atspindimas šiandien mokyklų vadovėliuose Ispanijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, Rusijoje, Jungtinėse Valstijose? Perskaitę patys pamatytumėt. Atrodo, kad kalbama apie skirtingus įvykius – ir dabar, mūsų dienomis, kai dar gyvi karo veteranai.

Blynai – archaiškiausias ir sakrališkiausias Lietuvių valgis

Baltai žinojo, kad blynams kepti pirmiausia reikia pasigaminti iš miltų blendinį. „Blendinys“ – ko gero yra pats seniausias indoeuropiečių kulinarinis terminas. Vieni tik Lietuviai, kaip seniausia indoeuropiečių Tauta, tebemoka blendinį gamintis ir vis dar tebenaudoja šį terminą tiesiogiai, t. y. blynų kepimui. Kitos indoeuropiečių Tautos, ypač žymiai jaunesnės už Baltus, pav., anglai taip pat naudoja ... Skaityti toliau

Tautinės valstybės išlikimo pamatas

Pasaulis, kuriame mes gyvename, yra valdomas įvairiausių dėsnių. Vienus žinome, kitų – ne, kiti mums nepatinka. Ir vienas iš tų dėsnių yra toks – žmogus tampa žmogumi tik gyvendamas tarp kitų žmonių ir norėdamas tapti Aš iš didžiosios raidės, būtinai turi gyventi tarp Mes iš didžiosios raidės. O štai tuos Mes vadiname tai sociumu, tai ... Skaityti toliau

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (IV)

Lietuvių amžiaus ir kilties vietos paieškas apsunkina senojo pagoniškojo kalendoriaus panaikinimas. Senojo kalendoriaus atgaivinimas turėtų būti vienu iš pagrindinių uždavinių, išsaugant savo, lietuviškąjį tautiškąjį tapatumą pasaulinės globalizacijos metu. Juk kalendoriuje metai skaičiuojami nuo kažkokios visuotinai svarbios datos. Dabar visame pasaulyje vartojamą kalendorių įvedė Romos Imperija. Pagal šį kalendorių laikas prasideda nuo Jėzaus gimimo. Tikėtina, kad ... Skaityti toliau

Papročių ir tradicijų svarba

Herodotas savo veikale „Istorija“ rašė: „Jei kas nors leistų Žmonėms iš visų papročių išsirinkti geriausius ir gražiausius, tai kiekvienas, susipažinęs su jais, pasirinktų savuosius“. Žmogaus Gyvenimas yra tampriai susiję su aplinka, kurioje jis gyvena: supanti Gamta, klimatas stipriai įtakoja Žmogaus elgseną ir ją formuoja. Kiekvieno Žmogaus Gyvenimas turi ritmą, kurį apsprendžia Gamtos ritmas: susipynę Gamtos ... Skaityti toliau

Mokslininkė: senovėje vaikui duodamas vardas reiškė ir svarbų linkėjimą

Neuro dizainas: paprastumo principas

Duodami vardą, žmonės galvojo apie vaiko kelią ir tuo vardu jam ko nors linkėjo, sako viena vardyno „Rinkis vardą lietuvišką“ sudarytojų profesorė Dalia Pakalniškienė. Taip atsirado Sakalas, Eglė, Liepa arba Mindaugas, Vytautas, Visvaldas. „Vėliau vardai buvo kuriami tiesiog dėliojant šaknis, ir kartais nebegali pasakyti, kokia jų reikšmė“, – pastebi ji.

J.Vaiškūnas. Gintaras Beresnevičius – baltų religinių vaizdinių atkūrėjas (I)

2006 m. rugpjūčio 6 d. tragiškomis ir iki šiol iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis Lietuva neteko garsaus religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto Gintaro Beresnevičiaus. Šiandien jam būtų sukakę 50 metų. Gintaras Beresnevičius gimė 1961 liepos 7 d. Kaune, čia prabėgo jo vaikystė ir gražiausios jaunystės dienos, čia jis pragyveno ir pusę savo trumpo intensyvaus ir stebėtinai kūrybingo ... Skaityti toliau

Viskas apie Rasas: Skaistos, t.y. lietuviškumo Šventę

Tą naktį - iš birželio 23 d. į 24 d., vasarovidyje, kada stojasi trumpiausia metų naktis ir ilgiausia diena - visoje Europoje ant kalnų ir kalnelių užsiliepsnodavo laužai, o jų atšvaitai atsispindėdavo tamsiame Vandens paviršiuje. Šitos Šventės - esminės indoeuropiečių Giminės Šventės patrauklumas buvo toks stiprus, kad jos įtaka siekė ir už indoeuropiečių Žemių ribų: ... Skaityti toliau

Protėvių palikimas – Sodnai (Sodai)

Aukštą protėvių Suvokimą ir dvasines Galias parodo lietuviškų Sodnų (sodų) kūrimo tradicija. Be abejonės, tai sakralią prasmę turintis mūsų Protėvių palikimas, kuris šiandien dar nėra pakankamai įvertintas, ištirtas ir žinomas. Sodnai yra nuostabus senovės Žmonių gilios dvasinės Pasaulio pajautos įrodymas, o taip pat – jų abstraktaus mąstymo demonstracija. Šios sakralios geometrinės formos (tradicinis Sodnas yra ... Skaityti toliau

Senovės lietuviai vaikui bet kokio vardo nerinkdavo

Per praėjusius metus Šiaulių civilinės metrikacijos skyriuje užregistruoti 1364 kūdikiai: 677 mergaitės ir 687 berniukai. Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Vilma Melenienė pažymėjo, jog šiauliečiai rinkdami vardus vadovaujasi tų pačių populiariausių vardų sąrašu. Gabijos, Emilijos, Matai, Lukai populiariausiųjų vardų viršūnėje laikosi dešimtmetį, lyg būtų nepakeičiami…