“Kaip įsimylėti” 3 žingsnių programa

Hehe, pavadinimas intriguojantis net man

O iš tiesų tai pabandysiu parodyti, kaip sukurti bet kokia norima emocija. Tik kaip pavyzdį naudosiu būtent kaip save užmanipuliuot, kad galvotum esąs “įsimilėjęs” Beje, už pasekmes neatsakau, nes kai pats prisižaidžiau kokią savaitę blūdijau po to

Tai gi receptas:

1. Paimam situaciją, kuri kažkada sukėlė norimą emocija, mūsų pavyzdžiui labai tiktu kažkas tokio: susipažinai su patrauklia/u mergaite/berniuku ir pabendravęs pastebėjei, kad jis/ji tave intriguoja ir gana malonu būt šalia ( O pvz tokioms nelabai malonioms emocijoms kaip pvz nerimas užtenka pagalvot “kiek daug darbų reik ryt padaryt”, arba įsivaizduot kita nemalonią situaciją, kuri galbūt tavęs laukia ateity).

2. Kai jau turit išsirinkę situaciją – sąmoningai prisiminkit/įsivaizduokit ją. Ir taip kiekvieną sceną. Iš pradžių gali būt, kad prisiminsit tik pačius svarbiausius momentus, bet kiekvieną kart apie tai galvojant prisiminsit/įsivaizduosit vis naujų detalių. Idomu tai, kad net jei sąmoningai būsit dalį veiksmo užmiršę, smegenys pačios užpildys skyles pagal tai, kokiam kontekste įsivaizduosit situaciją (nesvarbu, kad galbūt viskas vyko ne taip, jūs 100% būsit tikri, kad viskas vyko taip ), tam, kad “įsimylėt” yra visai patogu galvot maždaug tokiam kontekste “wow, kaip tada fainai buvo..”.

3. Kad pagreitint rezultatus, patogu karts nuo karto pagalvot “idomu, o ką jis/ji veikia dabar..” (beje, jei jūsų “meilės objektas”, dar karts nuo karto pasakys kanors, kas turėtu kelt pavydą, patekot į rimtą bėda ir atsiprogramuot gali užtrukt laiko..) Galiausiai sąmoningai bandom nebegalvot apie tą žmogų (čia žavi detalė tuo, kad smegenims reikia susikoncentruot ties ta mintim, kurią norim “blokuoti” ir taip besipriešindami mes tik dar labiau didinam to žmogaus įtaką mums)

Na va, štai ir padarėm sąmoningai viską, ko reikia “meilei” Jūs patys to nežinodami panaudojot NLP (neurolingvistino programavimo) techniką “anchorinimą”. Pradžioj jūs paimėt silpną emociją (t.y. pradinės situacijos sukeltą jausmą, kuris galbūt net išblėsęs buvo) ir ją sąmoningai stiprinot (bandėt prismint įvairias situacijos detales ir pan), stiprėdama emocija užima vis daugiau jūsų koncentracijos, todėl įgauną pagreitį stiprėjimo, o jūsų smegenys, pagal konteksta viską dar taip nušlifuoja, kad pradeda atrodyt “va, mano pasakų princas/princesė” Viso šito rezultatas – jūs susiejat tas mielas emocijas su konkrečiu žmogumi ir kiekvieną kartą apie jį pagalvojus gaunate dozę su ta emocija susijusių chemikalų į smegenis, todėl jūsų racionalizija yra “ech.. įsimylėjau..”. Trečiasis žingsnis yra daugiau formalumas, kuris leidžia pagreitint ir sustiprint visą progresą (taip jam suteikt ilgaamžiškumo), kadangi nesamoningai koncentruojames į tą žmogų ir smegenis pastoviai jaučia norimą emociją.