Laimingos meilės formulė

Meilė gali tęstis amžinai

Psichologai meilėje atranda labai daug dėsningumų, pasikartojimų. Visos poros pereina tuos pačius etapus, nė viena neišvengia krizių. Visi panašiai klystame ir kenčiame dėl panašių dalykų net nežinodami, kad patys meilę ir žudome. O paskui šaukiame, kad nėra meilės. Tačiau psichologė-psichoterapeutė Rūta Bačiulytė sako, kad meilė gali tęstis ir visą gyvenimą.

Viskas priklauso nuo mūsų pačių

„Meilė tikrai gali tęstis visą gyvenimą, tačiau tai nereiškia, kad visą gyvenimą ji liepsnos ta pačia ugnimi ir išliks tokia, kokia buvo dviejų žmonių santykių pradžioje.

Meilė – gyvas, nuolat kintantis procesas, pereinantis ne vieną etapą. Tik nuo dviejų žmonių noro ir pastangų priklauso, kiek ji tęsis. Meilė gali tęsti iki gyvenimo pabaigos arba iki pirmos krizės, nesėkmės ar išbandymo.”

Pirmoji meilės krizė neišvengiama

„Meilė prasideda nuo susižavėjimo, o paskui – skraidymas ant sparnų, rožinės svajos. Tai pradinė meilės stadija, kurioje vienas kitą idealizuojame, matome tai, ką norime matyti. Tačiau tokia būsena negali tęstis visą gyvenimą. Ji ir nesitęsia.

Jeigu šitame etape pora susituokia, greitai į tarpusavio santykius įsimaišo buitis: rožiniai akiniai nukrinta, o tada aplanko nusivylimas – pirmoji krizė.

Pirmąją krizę neišvengiamai išgyvena ir nesusituokusios poros. Šitoje stadijoje poros dažnokai išsiskiria arba jų santykiai visiškai atšąla. Jeigu ir gyvena toliau kartu, tai gyvena jau tik iš įpročio, dažnai netgi kentėdamos.

Yra manančių, kad susižavėjimas, įsimylėjimas trunka maždaug trejus metus, tačiau dažnai tai baigiasi jau po metų, kartais ir dar greičiau. Dar kitiems atrodo, kad pasibaigė susižavėjimas, vadinasi, baigėsi ir meilė. Taigi nebėra ką toliau veikti: santykiai nutraukiami, ieškoma kito partnerio. Tačiau viskas kartojasi panašiai. Taigi telieka plasnoti toliau.”

Vidurio amžiaus krizė – rutinos vaisius

„Jeigu nukritus rožiniams akiniams žmonės vis dar nori būti kartu, jie išgyvena kitą – pažinimo, atradimo stadiją, kai partneris pamatomas „visoks”… Ir jeigu tuo metu nusprendžiama: „mes tinkame vienas kitam”, „mes gerai jaučiamės”, seka prisitaikymo etapas. Štai tada jau galima kalbėti ir apie tikrąją meilę, kai „man kitas žmogus yra brangus”, kai „aš noriu juo rūpintis”, kai „man gera būti su juo”, kai „aš grožiuosi jo raida”.

Tačiau būtent čia ir atsiranda dar vienas pavojus – pavojus „užstrigti”. Sutuoktiniams prisitaikius vienas prie kito atsiranda tam tikra rutina ir jeigu abu nebesistengia tobulinti savo asmenybės ir toliau pažinti vienas kito, (o žmogaus pažinimas yra beribis), po kažkurio laiko porą ištinka dar viena krizė. Ištikus antrajai krizei vienas iš partnerių paprastai ima dairytis į kitus ieškodamas įvairovės…

Ši krizė reiškia, kad abu žmonės nustojo „augti” arba „auga” tik vienas. Tas vienas rūpinasi savišvieta, saviugda, savo kūnu, savo sveikata, o kitam viskas gerai – dirba tą patį darbą, nesiekia jokios karjeros, po darbo nueina su draugais išgerti alaus ir taip diena iš dienos… Esant tokioms aplinkybėms, tam, kuris yra pasiekęs kitokį lygmenį, pasidaro gana sunku. Ir tada jis arba dairosi kito partnerio, arba ieško dar kitos išeities – bando savo partnerį „patempti už ausų”. Ir vis dėlto, jeigu yra abipusis noras, įveikiama ir šita krizė.”

Brandi meilė – brandžiame amžiuje

„Tik perėjus visus šiuos etapus pasiekiama brandi meilė. O tai reiškia, kad du žmonės supranta: „aš esu aš, o tu esi tu, bet tu man rūpi, tu man esi svarbus, tu vienintelis ir tu unikalus ir niekas kitas negali tavęs pakeisti.”

Tačiau vertinimai suprantami ir pajuntami sulaukus brandaus amžiaus. Kai matome senyvus žmones, kurie eina susikibę už rankučių ir jų veidai švyti, tai ir yra ne kas kita, o brandi meilė. Vyras rūpinasi jau ne jauna žmona, žmona – jau senyvu vyru, galbūt net ir nebepajėgiu. Jie brangina vienas kitą ir tai yra dviejų žmonių viso gyvenimo pastangų vaisius.”

Žurnalo „NUO… IKI…” numerio tema – Laimingos meilės formulė…

… pagal kunigą brolį Arūną Peškaitį

… pagal astrologus

… pagal vyriausiąją Lietuvos raganą, chiromantę Viliją Lobačiuvienę.