Elgesys

Šiais laikais psichologo profesija tapo itin paklausi, o turėti savo asmeninį „minčių gydytoją“ tapo kone madinga. Apie tai, koks iš tiesų yra šis darbas kalbamės su Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriaus psichologu Narimantu Markausku. Narimantas Markauskas psichologo kėdėje sėdi jau daugiau kaip 30 metų, o Kėdainiuose darbuojasi nuo 1994 -ųjų. Psichologijos studijas Narimantas baigė Vilniaus universitete. „Rinkausi psichologiją tarsi kokį iššūkį. Tais laikais tai buvo naujovė ir geros ateities šiai profesijai niekas neprognozavo. Mus ruošė labai įvairiapusiškai ir būdavo akimirkų, kai neišeidavome iš laboratorijų. Dabar daugelis šią specialybę be galo idealizuoja. Ką gi, pradirbęs tiek metų galiu patvirtinti vieną – tai sunkus darbas, o jį nuolat lydi pastovi įtampa. Kiekvienas žingsnis čia turi būti pamatuotas“, – įsitikinęs psichologas. – Narimantai, ar šiandien džiaugiatės būdamas psichologu? – Ko gero, kad taip. Tik skubu pridurti – daugelis žmonių psichologo amatu žavisi paviršutiniškai. Kai kuriems atrodo, kad yra labai smagu žinoti svetimų žmonių bėdas bei jų gyvenimo peripetijas. Tad štai todėl neretai vengiu pokalbių darbo temomis – pasakoti ir aptarinėti pacientų bėdas su kitais žmonėmis mums draudžia darbo etika. – Iš kur psichologai žino ir mato žmonių problemų sprendimus? – Daugeliu atveju, tas mūsų žinojimas – tai ne tik įgytų mokslo žinių bagažas, bet ir visa patirtis. Pirmaisiais darbo metais įvairiose situacijose man buvo labai daug kas aišku.

Pozityvių frazių, tokių kaip „Aš esu mėgstamas žmogus“ ar „Man pasiseks“, kartojimas gali priversti jaustis dar prasčiau, užuot pakėlusios žmogaus savivertę. „Mažų mažiausiai nuo 1952-ųjų, kai pasirodė Normano Vincento Peale`o „Pozityvaus mąstymo jėga“ (The Power of Positive Thinking) žiniasklaidoje nuolat patariama save pagirti, pasakyti sau pozityvių dalykų“, – rašoma Kanados psichologų studijoje, kurią publikuoja „Psychological Science“. Joje cituojamas populiarus savipagalbos žurnalas, kuriame skaitytojams patariama: „Pabandytkite keliskart pakartoti: „Aš esu galingas, aš stiprus ir niekas šiame pasaulyje negali manęs sustabdyti“. Tačiau tyrėjai teigia, kad praktiškai tokie patarimai veikia ne visiems. Pozityvios kalbos apie save žmones, kurie jau nepasitiki savimi, priverčia jausti dar prasčiau, o ne geriau, tvirtina psichologų Joanne Wood, Elain Perunovic ir Johno Lee atlikta studija. Atlidami tyrimą jie tiek prastai, tiek gerai save vertinančių žmonių prašė kartoti frazę „Aš esu mėgstamas žmogus“, o tada analizavo dalyvių nuotaikas ir jausmus sau. Aptikta, kad žmonės, kurie iš pat pradžių save vertino prastai, ėmė jaustis dar prasčiau. „Manau, jog nutinka taip, kad kai prastai save vertinantys asmenys pakartoja pozityvius sakinius, jiems, matyt, kyla priešingų minčių“, – naujienų agentūrai AFP aiškino J. Wood.

Ką reiškia kognityvinė terapija? Gyvenimas – nesibaigianti mokykla. Nesvarbu, kiek žmogus turėtų metų, jis gali išmokti dar šio bei to. Būtent tokiu paprastu, tačiau itin efektyviu principu ir pagrįsta kognityvinė elgesio terapija. Žmogus, kuris kreipiasi į terapeutą pagalbos, nori kažką pakeisti savo gyvenime: gal savo jausmus, gal elgesį, o gal kitų žmonių elgesį su juo. Kognityvinė elgesio terapija efektyvi padedant tiek sergantiems žmonėms, tiek linkusiems tobulėti dvasine prasme ar siekiantiems pagerinti savo gyvenimą. Ką mes galime pakeisti? Ne visada galima įtakoti išorinius įvykius. Tačiau kognityvinė elgesio terapija remiasi prielaida, jog žmogus gali išmokti reaguoti į gyvenimo įvykius ir prie jų prisitaikyti nejausdamas vidinio diskomforto ir neatsirandant fizinių ar psichinių sutrikimų. Labai daug kas priklauso nuo mąstymo. Skirtingai nei gyvūnai, kurie į viską reaguoja instinktu ir refleksu, mes dar galime pasitelkti mintis ir tą patį gyvenimo faktą skirtingai interpretuoti. Prieš 2000 metų filosofas Epiktetas išmintingai pasakė: “žmones įskaudina ne tai, kas atsitinka, bet jų reakciją į šį įvykį”. Kaip kyla “juodos” mintys? Kiekvienas asmuo turi tarsi minčių “rinkinį”, kuris ir lemia konkrečią reakciją tam tikro streso ar situacijos metu. Jeigu šie minčių “rinkiniai” tokie, jog juose vyrauja neigiamos nuostatos apie save, žmogui gali kilti psichikos sutrikimai, tokie kaip nerimas ar depresija.

Jūs galite savo smegenis išvalyti taip, kaip kiti valo savo kūną. Norėdami atsikratyti blogų minčių, prisiminkite „Laimės taisykles“: konkrečiu metu galite galvoti tik apie vieną dalyką – jūsų mintys turi būti arba pesimistinės, arba optimistinės. Viskas priklauso tik nuo jūsų. Pesimistai dėmesį sutelkia į niūrius apmąstymus, kaip jie suklups ir nepajėgs atsikelti. Jie visada laukia, kad atsitiks blogiausia. Optimistai laukia geriausio. Taigi išvalykite savo galvą. Kilus problemai, iškart bandykite ją spręsti. Nevykėliai ima skųstis, lyderiai – sprendžia. Jus apniko neigiamos mintys, gadinančios nuotaiką? Yra paprastas būdas tapti linksmu optimistu. Suskaičiuokite teigiamų minčių variantus. Visai nesunku tapti liūdnų minčių perjungimo į džiugesnes meistru ir kontroliuoti mintis bei jausmus. Viskas, ką jums reikia padaryti, – suskaičiuoti ir nuo liūdnų minčių pereiti prie tų, kurios kelia nuotaiką. Kaskart, kai į galvą ateina liūdni apmąstymai, juos nukreipkite į teigiamus dalykus arba imkitės spręsti savo bėdas. Visada užsirašykite, kaip pavyko persijungti. Turite mažinti persijungimų skaičių. Pavyzdžiui, iš pradžių gali prireikti 50, vėliau 30, 20 ar 10 kartų per dieną. Jeigu dažnai sielojatės, naudodami šią techniką, tapsite nuolatiniu pozityviu mąstytoju. Laimingi ir energingi žmonės vaikšto greitai, dideliais žingsniais, jie atrodo aukštesni. Tarsi spinduliuoja begalinę energiją. Pesimistai, priešingai, velka kojas, vaikšto smulkiais žingsneliais – lėtai ir liūdnai.