12 dalykų, kurių LABAI drovisi moterys

12 dalykų, kurių LABAI drovisi moterys

Pasaulyje yra daug dalykų, kurių drovisi kiekvienas iš mūsų. Bet, pasirodo, lengviausia sugėdinti dailiosios lyties atstoves, kurios turi daug daugiau dalykų, kurių drovisi. Be to, drovumo priežastys gali būti tokios menkos, į kurias, matyt, vyrai net neatkreips dėmesio. Bent jau dėl tos paprastos priežasties, jog jų kitokia fiziologinė sandara. Pristatome jums 12 dalykų, kurių labai drovisi moterys. Nepaisant to, kad dabar dauguma mergaičių žino viską apie mėnesines dar joms neprasidėjus, jos jų vis tiek bijo. Taip yra todėl, jog kraujas asocijuojasi su kūno sužeidimais, be to nedaug 12-mečių mergaičių ryžtasi iš karto pasakyti mamoms apie prasidėjusias mėnesines. Daugelis žmonių pergyvena dėl pirmojo bučinio arba pirmo seksualinio kontakto, dėl to, jog nežino, kaip viskas praeis ir ar nenusivils jų partneris. To labiausiai bijo moterys, dėl to, jog joms įdomu, kaip jos atrodo iš šono intymaus kontakto metu. Tuo tarpu vyrai apie tai pagalvoja gana retai. Matyt, planetoje neatsiras tokia moteris, kuriai patiks, kai kažkas kapstosi joje šaltais instrumentais... Daugelis drovisi ir to, jog joms teks nusirengti prieš nepažįstamą žmogų, tuo labiau, jei ginekologas – vyras. Naktinis košmaras daugeliui merginų, pasirodo, yra būti užtiktai tėvų su vyru lovoje, net jei mergina jau seniai pilnametė.

Kaip susigrąžinti gyvenimo spalvas?

Kaip susigrąžinti gyvenimo spalvas?

Kasdienė rutina stumia į depresiją ir abejingumą viskam, kas vyksta aplink. Kaip sugrąžinti gyvenimo džiaugsmą? Kartais ir į patį mėgstamiausią darbą nesinori eiti. O jeigu darbas neįdomus, monotoniškas? O namie – vėl kiekvieną dieną tas pats? Tuomet ima atrodyti, kad yra vienintelė išeitis – atsiriboti nuo nykios realybės ir tarsi įjungus autopilotą daryti viską, ką privalome. Daugelis mūsų taip egzistuoja metų metus. Taip mes tampame panašūs į zombius, kurie automatiškai atlieka kažkokius veiksmus, nesigilindami į jų esmę. O toks gyvenimas sukelia neigiamų emocijų, nuovargį ir apatiją. Taupydami dvasines jėgas, nebeatjaučiame artimųjų, nebedirbame su užsidegimu, be jokio susidomėjimo bendraujame su savo vaikais. Toks elgesys atima iš mūsų paprastą gyvenimo džiaugsmą, prarandame motyvus kažko siekti, įveikti sunkumus. Daug ką atlikdami automatiškai, tampame užuomaršos ir išsiblaškę. Vargiai prisimename, kur ryte pasidėjome akinius, ar apmokėjome sąskaitą už butą, ar nupirkome vaikui vaisių, užmirštame pasveikinti geriausią draugą su gimtadieniu. Blogiausia yra tai, kad kasdieniam gyvenimui abejingo žmogaus viduje ima kauptis nuoskaudų, pykčio ir agresijos neteisingai sutvarkytam pasauliui. Tai pasireiškia ne tik nerviniais priepuoliais ar užsitęsusia depresija, tačiau ir visai realiomis ligomis, tokiomis kaip padidėjęs kraujospūdis, galvos skausmai, nemiga, nusilpęs imunitetas, hormoniniai sutrikimai.

Laimė. Malonumas. Džiaugsmas

Laimė. Malonumas. Džiaugsmas

Malonumas ne visada suteikia laimę. Dažniausiai malonumas suteikia džiaugsmą. Džiaugsmą suteikia ir laimė. Žmonės siekia džiaugsmo. Todėl dažnai malonumus maišo su laime. Vakarų kultūra paremta malonumais. Vartotojų visuomenei įteigta mintis, kad daiktai gali suteikti laimę. Deja, jie gali suteikti tik laikiną malonumą. Paskui reikia kitų daiktų. Taip įsiveliama į lenktynes, kurių laimėti neįmanoma. Daiktai nesuteikia laimės. Laimė yra vidinė žmogaus būsena, statoma po truputį. Tai pasitenkinimas savo darbu, savo gyvenimu, o ne tam tikrų rezultatų pasiekimas. Visai kitokį džiaugsmą suteikia namuose bėgiojantis ir uodegą vizginintis šuniukas, nei naujausia videosistema. Sistema paprasta – daiktai tol vertingi, teikiantys malonumą, kol jie morališkai nėra pasenę. Vertę daiktams suteikia žmogus, pačiuose daiktuose vertės nėra. Tie daiktai, kurie mūsų tėvų laikais buvo vertingi, dabar - atgyvena. Didžioji dauguma daiktų(neskaitant meno dirbinių ar antikvarinių daiktų), kuriuos dabar turi, po 10 metų bus stipriai nuvertėję. Tai ir yra variklis. Greičiausiai beprasmis, bet gerai veikiantis. Taip žmonėms pateikiama, apie ką reikėtų svajoti, ko reikėtų trokšti - jiems pateikiamos “jų svajonės”. Žmonės nebemoka laisvai svajoti. Svajoja tuose rėmuose, kuriuos jiems pateikia. Svajoja pagal šablonus, pagal pavyzdžius. Tai jiems suteikia prasmę, troškimus. Net jei ji ir beprasmė, bet žmogui prasmę būtina turėti. Žmogui reikia kažko trokšti.

Džiaugsmas slypi paprastume

Džiaugsmas slypi paprastume

Pažvelk į šį mažą ir gležną, ką tik nuskintos gėlytės žiedelį, kurį aš tau dovanoju. Kokios mintys Tau kyla? Galbūt jokių… “Tai paprastas žiedas, kaip ir tūkstančiai kitų”, - pagalvosi. Bet man jis nepakartojamas ir vienintelis toks. Pabandyk ir tu išauginti tokią gėlytę. Iš pradžių pripildyk vazonėlį purios žemės, vėliau jose pasodink mažą sėkliukę (vėliau iš jos išaugs augalėlis). Kruopščiai prižiūrėk tą sėklą. Pastatyk vazonėlį tinkamoje vietoje, laistyk. Nejau nesidžiaugsi, kai išvysi mažą ir gležną daigelį? Ir ar nesidžiaugsi matydamas, kaip šis vis auga ir stiprėja, kasdien tampa vis tvirtesniu ir gražesniu? Nejaugi nesidžiaugsi, kai tavasis, buvęs mažas daigelis vieną dieną išskleis lapelius ir užmegs pumpurą, o vieną rytą atsikėlęs išvysi vietoj jo mažą žiedelį? Tokį, kokį dabar aš rodau Tau. Džiaugsiesi ir būsi laimingas. Nes būtent Tu padėjai tai mažai sėklytei virsti gražuole gėle. Kasdien ja rūpinaisi ir mylėjai. Ir štai matai šio darbelio atpildą – nuostabų žiedelį. Tada Tu suprasi, kad nesvarbu, kiek įvairiausių gėlių esi matęs, pati gražiausia yra ta, kuri išvydo pasaulį Tavo padedama. Ir galbūt kitas žmogus prieis prie Tavęs ir pasakys tą patį, ką tu sakei man (kad tokių gėlių daug yra, visos jos vienodos). Tačiau nuo šiol žinosi, kad jos skirtingos. Eidamas pajūriu, nepraeik pro jį staiga ir nesigrožėk vien jūra. Visi žinome, kad ji nuostabi. Tačiau aplink ją yra ir daugiau nuostabių dalykų, tereikia mokėti juos pastebėti.

Seksas: Jis „viršuje“, bet gera abiems

Jeigu mylėjimosi metu vyras atsiduria „viršuje“, dar nereiškia, kad jis - dominuojantis partneris. Net ir užgulta vyro, mergina turi daugybę galimybių pasireikšti ir, žinoma, sutramdyti partnerį. Juk nė viena nenori būti jodoma kaip mėsos gabalas. Kiekviena pora savo seksualinį gyvenimą galėtų sutvarkyti taip, kad nė vienas iš partnerių netaptų valdovu ar vergu. Tai netgi nepriklauso nuo pasirinktos sekso pozos. Pavyzdžiui, jei mylėdamasis vyras atlieka populiarųjį misionieriaus vaidmenį, moteris irgi gali būti aktyvi. Kai abu partneriai imasi iniciatyvos, lytinis aktas nė vienam nesuteikia ne tik fizinio, bet ir moralinio nepatogumo: mergina nesijaučia kalta, kad visas triūsas atitenka partneriui, o vaikinui nekyla minčių, jog jo mylimoji sekso išvis nepageidauja. Vyrai dažnai teigia besijaučiantys kaip prievartautojai, kai mylisi su mergina, kuri net nesiteikia pajudėti. Jau seniai praėjo tie laikai, kai vyras atlieka reikalą ir visiškai negalvoja apie partnerę. Seksas turi teikti malonumą abiems. Juk ne veltui kartu besimylintys žmonės vadinami partneriais. Jeigu vaikinas atsiduria „viršuje", jo misija yra suteikti pasitenkinimą sau ir jai. Mergina neturėtų gulėti kaip lavonas - ji turėtų atrasti patogią kojų poziciją ir bent šiek tiek judėti pati. Tada bus garantuotas ne šiaip koks, o MEILĖS aktas. Misionieriaus poza besimylintiems žmonėms tikrai netrūks bučinių ir glamonių. To ypač dažnai stokoja moterys. Be to, labai svarbi yra pati lytinio akto pradžia.

Kaip užkariauti romantikės širdį?

Net jeigu mergina nepripažįsta romantikos ir sako nežinanti, kas yra meilė, ar dar blogiau – yra ja nusivylusi, – netikėk! Didžiausia tikimybė, kad ji tiesiog slapukauja, o gal jos ankstesnis draugas tiesiog nesugebėjo būti romantiškas. Tau tai turėtų būti privalumas, juk šansai tapti jos nuostabiausiu princu labai padidėja... Apie ką, be namų jaukumo ir tikro vyro, dar svajoja merginos? Žinoma, apie malonius siurprizus, kuriais ją džiugintų tas tikras vyras. Kiekviena mergina turi keletą svajonių, kurias išpildę tapsite svarbiausias jos gyvenime. Prasidėjus rudeniui lis itin dažnai, taigi išnaudok tinkamą progą. Gali rinktis vieną iš šių variantų. Pasiūlyk pasivaikščioti be skėčio, o paskui šokinėkite per balas ir bučiuokitės lyjant lietui. Po tokio „šlapio“ pasivaikščiojimo belieka bėgti namo (pas tave ar ją, o gal jau turite ir savo bendrus namus?) ir šildytis po pūkine antklode. Galimas ir „sausesnis“ variantas. Nupirk (ar iškepk) draugei patį skaniausią pyragą ir pakviesk ją į svečius išgerti arbatos. Sėdėkite prie lango, o dar geriau - ant palangės ir svajokite apie nuostabią ateitį, apie atostogas, kurias praleisite kartu, kai į langą beldžias lietaus lašai ir siaučia šaltas rudens vėjas. Trečias variantas - iškyla automobilyje. Kaip miela sėdėti mašinoje, plepėti apie nieką, mėgautis greitu maistu, kai už lango siaučia gamtos stichija, o viduje taip sausa, šilta ir jauku. Paskambink į radijo stotį, kuri labiausiai patinka tavo išrinktajai.

Ar meilės algoritmai išties gali rasti jums tinkamą porą?

Ar meilės algoritmai išties gali rasti jums tinkamą porą?

Kadaise partnerio paieškos buvo laikomos tokiu svarbiu dalyku, kad pasirinkimą lemdavo ne hormonų audros paveikti žmonės, o jų tėvai, kuriems kartais padėdavo astrologai ir piršliai. Ir taip antrąją pusę jaunajai ar jaunikiui parinkdavo kiti, o ne jie patys. Viskas pasikeitė tada, kai įvyko vadinamoji Romeo ir Džiuljetos revoliucija. Suaugę davė vaikams ramybę ir pasirinkimo laisvę, rašo „International Herald Tribune“. Vis dėlto šiandien socialinių mokslų daktarai iš naujo atrado kitų žmonių nuomonės naudą renkantis partnerį. Didžiule ir sėkminga pramonės šaka tapo piršlybos internetu, o tai paskatino konkuruojančius mokslininkus kurti vis naujus meilės algoritmus. Lyderis šioje srityje – pažinčių svetainė „eHarmony“ (elektroninė harmonija), kuri jau prieš aštuonerius metus savo klientams pradėjo taikyti „nebandyk to pats“ metodą – neleido jiems patiems naršyti jų duomenų bazėje ir iš pažiūros rinktis partnerių. Pirmiausia ieškantys antrosios pusės privalo atsakyti į 258 asmenybės nustatymo klausimus, pagal kuriuos jiems parenkamas potencialus partneris. Kaip rodo apklausos, ši piršliaujanti kompanija atsakinga už 2 proc. praėjusiais metais JAV įvykusių santuokų. Kita internetinio piršliavimo kompanija Perfectmatch.com naudoja porų atitikimo algoritmą, kurį apskaičiavo Vašingtono universiteto sociologas Pepperis Schwartzas.

Penki būdai, kaip grąžinti aistrą

Nereguliarus seksualinis gyvenimas gali tapti pablogėjusių tarpusavio santykių priežastimi. Jei jūsų seksualiniame gyvenime atsirado problemų, jūs nežinote ką daryti, kad vėl santykiai būtų aistringi, arba apskritai nėra noro intymiai bendrauti? Pateikiame kelis seksologijos specialistų patarimus šiais klausimais. Kaip bebūtų keista, bet reikėtų sudaryti mylėjimosi grafiką. Tačiau po to net nebandykite ieškoti preteksto ir atsisakyti iš anksto suplanuoto sekso. Iš pradžių seksas pagal grafiką jums nesuteiks tokio malonumo, kokio norėtųsi, tačiau ilgainiui libido grįš į savo vėžes ir jūs galėsite pakeisti sekso „įpročius“. Pirmiausia prisiminkite pirmąjį pažinties su savo mylimu žmogumi vakarą. Be abejonės, tada jūs buvote vienas kitam labai dėmesingi, jausmingi, o seksas – aistringas. Todėl dabar reikėtų atidėti į šalį bet kokias problemas ir rūpesčius, o daugiau galvoti ir bandyti pakartoti pirmuosius jųdviejų romantiškus susitikimus. Kuklumas ir varžymasis labai dažnai tampa pablogėjusių seksualinių santykių priežastimi. Todėl pasistenkite labiau atsipalaiduoti ir pasitikėti savo partneriu intymaus kontakto metu. Susilpnėjęs moters libido gali būti susijęs su jos nuolatiniu nuovargiu. Todėl, norint pakelti moters libido ir susigrąžinti seksualinį geismą, kartais jai pakanka tik pasidalyti namų ruošos darbais su vyru. Šokant žmogaus organizme perdirbamas dofaminas, kuris suaktyvina malonumų centro veiklą.

Drovumas ir kūno skausmai. Kaip tai susiję?

Drovumas ir kūno skausmai. Kaip tai susiję?

Norvegų psichologai tyrinėdami, kokią įtaką paauglių drovumas turi jų gyvenimo kokybei ir sveikatai, nustatė, kad drovūs paaugliai kur kas dažniau skundžiasi dėl kūno negalavimų, nei ypatingu drovumu nepasižymintys paaugliai. Kaip tai paaiškinti? Paaugliai apskritai kasdien patiria nemažai streso. Ypatingu drovumu nepasižymintiesiems lengviau rasti būdus, kaip savo neigiamas emocijas išlieti. Visų pirma, jie savo sunkumais pasidalija su draugais. Drovieji paaugliai draugų turi nedaug, o jei ir turi vieną ar du, tai ir su jais dažnai net nedrįsta kalbėti apie savo problemas. Todėl neigiamas emocijas drovieji išgyvena savo viduje, patirdami dar daugiau streso, kas savo ruožtu atsiliepia ir fizinei sveikatai.

Stresas

Stresas

Stresas nepriklauso nuo oro ar metų laiko. Nuo jo kenčia ir seni, ir jauni. Kartais atrodo, kad visas mūsų gyvenimas vis dažniau kiša mūsų galvas po savo negailestinga giljotina. Tai jau ne tik sugadinta nuotaika, bet ir tiesioginė grėsmė sveikatai. Trumpalaikis stresas gali būti naudingas, nes laiku mobilizuoja imuninę sistemą. Antikūniai, organizmo ''gynėjai'', ypač jautrūs stresinėms situacijoms. Tūkstantmečių bėgyje išgąstis, baimė ar pyktis perspėja kūną: ''Dėmesio! Pavojus! Mums į pagalbą ateina imuninės ląstelės, kurios, pavyzdžiui, sumažina atviros žaizdos užkrėtimo pavojų, greičiau ją užgydo. Ilgalaikis, chroniškas stresas slopina organizmo imuninę sistemą. Nuo nuolatinės įtampos ji laikui bėgant ima šlubuoti ir kai prireikia pagalbos, organizmas jau neįstengia patikimai apsiginti. Stresas gali atverti vartus pačioms įvairiausioms ligoms. Streso hormonų - adrenalino ir kortizolio perteklius gali slopinti smegenų funkcijas, reguliojančias vegetatyvinę nervų sistemą,sutrikdyti medžiagų apykaitą ir suardyti "atminties neuronus". Streso pasekmės gali pasireikšti bet kuriame organe. Mūsų hormonų ir mūsų imuninės sistemos neįmanoma pripratinti prie streso. Organizmas niekada nepripras prie ginčų, erzinančio triukšmo, priekabių. Reikia mokėti išsikrauti. To išmokti galima ir būtina - padės joga treniruotės ir pan.

Stresas - įveikiama blogybė?

Stresas - įveikiama blogybė?

Šiuos laikus galima pavadinti tikru streso aukso amžiumi. Kūnas, protas, širdis ir siela kiekvieną dieną patiria tam tikrą stresą. Nerimas dėl ekonominės padėties ir stabilių pajamų, viršvalandžiai darbe, emocinės traumos gali atsiliepti sveikatai, jei laiku nepasirūpinsime gera savijauta. Norėdami sau padėti, turime aiškiai nustatyti, kas mums sukelia stresą. Senovės tradicinė medicina, Ajurveda teigia, jog kasdieninis stresas dažniausiai pasireiškia trimis aspektais - protiniu, emociniu arba fiziniu. Protinis stresas, kaip teigia Ajurveda, atsiranda, kai protinis darbas yra per daug aktyvus arba neteisingai naudojamas. Pavyzdžiui, jei jūs diena iš dienos dirbate intensyvų protinį darbą 8 ir daugiau valandų per dieną, jūs sąmoningai ar ne aktyvinate vieną iš energijų savo kūne - Vatos došą. Vatos doša koordinuoja darnią proto ir kūno veiklą ir organizmo energijos lygį. Negaudama adekvataus poilsio nuveiktam darbui, Vatos doša galų gale išsibalansuoja. Pirmasis tai parodantis simptomas yra prarastas sugebėjimas lengvai susidoroti su kasdieniais dirgikliais. Kai streso lygis tampa dar aukštesnis, žmogus netenka sugebėjimo įsisavinti naują ar prisiminti jau įgytą informaciją. Protas tampa labai aktyvus, nepaisant to, žmogus praranda gebėjimą priimti gerai apgalvotus sprendimus, mąstyti pozityviai, jausti entuziazmą ir gyvenimo džiaugsmą ir netgi netenka gero nakties miego.

Stresas turi ir teigiamo poveikio

Stresas turi ir teigiamo poveikio

Stresas gali turėti ne tik neigiamą, bet ir teigiamą poveikį. Medikų teigimu, stresas yra ne tik tai, ko reikia vengti, bet ir tai, ką galime priversti dirbti savo naudai. Dėl šiandieninio gyvenimo tempo ir nuolat besikeičiančių aplinkybių daugelį žmonių vargina nuolatinė nervinė įtampa ir stresas. Tai sukelia depresiją, nerimą, padidina arterinį kraujospūdį, sutrikdo miegą, sukelia galvos skausmus, migreną bei kitus sutrikimus. Stresas - tai fizinė ir psichinė organizmo reakcija į slegiančias situacijas, nepalankias ar net pavojingas gyvybei aplinkybes. „Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma išvengti. Nedidelis stresas veikia teigiamai, skatina veiklumą, išradingumą. Tačiau labai stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs stresas gali sukelti įvairias ligas. Vienaip ar kitaip stresas daro įtaką kiekvieno žmogaus sveikatai“, - teigė Palangos poilsio namų „Baltija“ Reabilitacijos centro FRM gydytojas neurologas Vincas Paulikas. Streso metu į kraują išsiskiria įvairios biologiškai aktyvios medžiagos. Dėl šios priežasties sustiprėja kvėpavimas, pagreitėja ar sutrinka širdies ritmas, išpila prakaitas, pakyla kraujospūdis, vienur išsiplečia, kitur susitraukia kraujagyslės, padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Pasak gydytojo, pernelyg stipri, dažnai pasikartojanti ar ilgalaikė streso būsena išsekina organizmo adaptacines galimybes, psichiką, imuninę sistemą ir tampa įvairių ligų priežastimi.