Mergvakaris, suvirpinęs nuotakos širdį

Mergvakaris 1.jpg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiuolaikinis mergvakaris nebeįsivaizduojamas be pamergių kvailiojimų miesto gatvėse, triukšmingų pasivažinėjimų limuzinu ir, žinoma, vyrų striptizo, tačiau atsisveikinti su mergyste galima ir visiškai kitaip. Sužinojusi, kad kolegės jai organizuoja mergvakarį pagal Mažosios Lietuvos tradicijas, klaipėdietė Irena Niuniavaitė nesitvėrė džiaugsmu. Etnologei, Klaipėdos etnokultūros centro darbuotojai svetimos vakarietiškosios tradicijos. Irena žinojo, kaip praeityje buvo švenčiama paskutinė jaunosios šventė be jaunikio, tačiau patirti tiek daug jausmų ir įvairiausių emocijų mergina nesitikėjo. Spalio 18-osios, trečiadienio, vakarą - likus trims dienoms iki Irenos vestuvių - Etnokultūros centre buvo minimas jaunimo folkloro sambūrio "Audenis", kuriam priklauso nuotaka, dešimtmetis. Po renginio Irenos buvo paprašyta pasilikti. Mergvakariui jau buvo pasiruošta. Pagrindinė organizatorė, žinoma uostamiesčio etnologė ir "Audenio" vadovė Valerija Jankūnaitė ir dar kelios kolegės pirmiausia paprašė Irenos pakilti į patalpą antrajame aukšte. Ten jos laukė tvarkingai sudėti XVIII amžiaus pabaigos- XIX amžiaus vidurio Klaipėdos krašto merginos drabužiai, šiam vakarui pasiskolinti iš kolekcijos. Pasijonis, sijonas, palaidinė ir liemenė. Irenai reikėjo persirengti. Neskubėdama, labai lėtai viena iš mergvakario dalyvių ją rengė, o dar septynios šalia sustojusios moterys dainavo. Dainuojama buvo iš specialiai sudaryto dainyno su vestuvinėmis, meilės, padėkos motinai ir vaišių dainomis.

Mergvakaris

Pamerges 4.jpg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kas tai yra – žinote. Tai tokia ypač išdykusi ir linksma šventė, kai dūksta vienos merginos. Arba rimtos, ištekėjusios, vaikų prisigimdžiusios mamos. Nebūtinai tai turi būti prieš vestuves, nors tikrasis mergvakaris būtent tada ir būdavo. O mes, išdykėlės panelės, ir šiaip tokių vakarėlių prasimanydavom. Na, ir prisidūkdavom… Iki paryčių šokdavom ir plepėdavom, burdavom ir bijodavom, verkdavom ir dainuodavom, persirenginėdavom ir vaidindavom, net kartą ketvirtame aukšte lipome iš balkono į balkoną… Kai buvome netekėjusios… Dabar jau gabaliuką laiko nuvalgė šeima – mano mielieji vyras ir vaikučiai. Ir mano jaunystės išdykėles ištiko tas pats likimas. Taigi nemažą laiko dalį per šventes mes leidžiame jau didesnėje kompanijoje – su draugų ir draugių šeimomis. Smagūs tai būna savaitgaliai. Suvažiuoja kelios mielos šeimynėlės – mama, tėtis ir vaikučiai. Tiksliau – mama, vaikučiai ir dar vienas didelis vaikas. Ir prasideda – „Motin, kuris mano rankšluostis?" Kitame gale kažkoks tipelis su barzda – „Mamyte, aš einu pasimaudyti, tu Kaziuką pažiūrėk, gerai?" – ir dingsta vandeny kaip į vandenį… Kiti trys „dideli vaikai" prie medžio parimę kažką jau už marškinių slepia. Ten tie, kur labai tų „mamyčių" bijo, bet dar labiau alaus nori. Prieš laiką. Dar juk ne vakaras. Pasitaiko vienas kitas tipelis, kuris mėgsta prie laužo trepinėti. Tas tai mums, mergaitėms, patinka. Jis niekur nestraksi, nebent malkelių. Visą vakarą kūrena, dešrelių kepa, o rytą pats pirmas jau pusryčių kaičia.

Vestuvių papročiai ir tradicijos pasaulyje

529607 1.jpg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vestuvės nuo seno buvo ypatinga šventė, tad ją apipynė daugybė papročių, tradicijų bei mitų. Juk kiekvienas nori, kad naujoji sąjunga pasisektų ir kad gyvenimas jaunavedžiams būtų saldus kaip medus. Paįvairinus savo vestuves įvairių šalių papročiais bus ne tik smagu, bet gal atneš dar daugiau laimės. Norite pasijusti Anglijos karaliene? Ženkite prie altoriaus gėlėmis išpuoštu taku. Tai – paprotys, simbolizuojantis, jog nuotakos gyvenimas bus tarsi gėlių jūra. Gražus paprotys – einant prie altoriaus jaunavedžiams dovanoti savo motinoms po gėlę. Taip parodoma pagarba ir meilė abejoms šeimoms. Dar viena graži ir prasminga tradicija – uždegti žvakę. Abiejų jaunųjų tėvai uždega po žvakė, o jaunieji nuo jų prisidega savąją žvakę. Šitaip pora parodo savo individualumą bei primena apie naujos šeimos sukūrimą. Kodėl reikia mesti per petį nuotakos puokštę? Juk norite, kad per jūsų vestuves būtų laimingi ir kiti. Tam, kas pagaus nuotakos puokštę, laimė bus dosni. Amerikietės ir anglės per vestuves turi turėti kažką seno, kažką naujo, kažką skolinto ir kažką mėlyno. Taip simbolizuojama naujo gyvenimo pradžia, bet ir ryšių palaikymas su senuoju gyvenimu. Austrės nuometus arba plaukus puošia mirtomis – gyvenimo jėgą simbolizuojančiais augalais. Tuo tarpu lietuvės puošiasi rūtų vainikėliais – simbolizuojančiais nekaltybę. Balyje į vestuvių puotas paprastai susirenka daugiau moterų nei vyrų, nes tuo metu vyrai miega – naktį prieš puotą jiems tenka ruošti maistą šventei.

Vestuvinė atributika - svari pagalba „oficialiems“ asmenims

27638841.jpeg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kvietimai sutuoktuvėms, taurių graviravimas, šaržai, etiketės buteliams, vestuviniai pinigai, vestuvinis laikraštis, ekskliuzyviniai buteliai, šeimos židiniai, vestuviniai plakatai, siuvinėtos pagalvėlės, šokoladiniai medaliai, vestuvinė dekoravimo atributika - girliandos, dekoracijos, kėdžių užtiesalų nuoma, servetėlės, jaunavedžių vietos dekoro elementai… Kad ir kokios apimties ar pobūdžio šventė būtų – labai retai kada apseinama be specialiosios šventinės atributikos. Vestuvės - taip pat nėra išimtis. Todėl nuo neatmenamų laikų egzistuoja taip vadinama vestuvinė atributika. Metams bėgant ji šiek tiek keitėsi, adaptuodamasi prie naujai besiformuojančių vestuvinių tradicijų ir technologinių galimybių. „Protingai“ pasirinkta vestuvinė atributika suteikia vestuvėms savitumo, įgalina spalvingiau teatralizuoti vestuvines ceremonijas ir ženkliai pakelia pobūvio svečių nuotaiką. Kita vertus – vestuvinė atributika labai palengvina „oficialiųjų“ vestuvinio pobūvio asmenų dalią: skiriamieji ženklai bei „darbo įrankiai“, stalo puošybos elementai, dovanos, diplomai, kokybės atitikties sertifikatai, testamentai, aksesuarai ir t.t. ir pan., - visa tai tiesiog būtini piršlio, svočios, taurininkų, Ministrų ir žemesnio rango vestuvinio pobūvio valdininkų atributai, be kurių jiems būtų nepalyginamai sunkiau deramai atlikti patikėtas pareigas…

Vestuvių fotografo paieškos

4081760 1.jpg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vestuvių fotografo pasirinkimas reikalauja kantrybės ir ilgų ieškojimų. Įgūdžiai, kūrybingumas, aistra fotografuoti ir stilius – pagrindinės gero vestuvių fotografo savybės. Idealiu atveju jūs rasite fotografą su milžiniška patirtimi, nuostabiu pavyzdžių albumu ir už priimtiną kainą. Vienas iš pagrindinių faktorių planuojant vestuves yra biudžetas. Daugelis jaunavedžių ieško kokybės ir kainos santykio tiek renkantis vestuvinius drabužius, žiedus, tiek transportą ar maistą. Ką lemia kaina vestuvių fotografijoje? Vienareikšmio atsakymo nėra. Aukšta kaina dažniausiai lemia kokybę, tačiau tai nėra 100% garantas. Kaip ir kitose ekonominės veiklos srityse ir čia kainą diktuoja pati rinka, pasiūlos ir paklausos santykis. Kitas didelės kainos aspektas – foto technikos kainos, remontas, priežiūra, atnaujinimas. Gera technika, gero fotografo rankose ir lemia kokybę. Pavyzdžiui mes kiekvienas per vestuves turime foto įrangos, kurios vertė nei iš tolo netelpa į keturženklę sumą. Jei nusprendėte, kad fotografo kaina yra priimtina, būtinai susitikite su tuo žmogumi, kuris įamžins svarbiausią jūsų gyvenimo dieną ir atsiminimai liks iki senatvės. Pateikiame keletą aspektų į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį ir išsiaiškinti: Pirmiausia fotografas jums turi patikti kaip žmogus. Nors vestuvių fotografas yra „tylusis šventės elementas“, tačiau nepriimtinas tipas svarbiausią gyvenimo dieną sukels papildomą stresą. Ar to reikia?

Mergvakario priesaika

Nuotaka.jpg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mergvakario priesaika gali būti sakoma naktį, mėnulio šviesioje, gražioje gamtos vietoje (prie ežero, upės, miške, ant piliakalnio, prie rusenančio laužo, ant tilto, prie jūros ir t.t.). Jos tekstas turi būti sakomas vienos iš draugių, kuri gali iškilmingumo dėlei pasilypėti ant bačkos, kelmelio, suolelio ar pan. O jaunoji turėtų kartoti paskui ją. Jaunąją taip pat galima parklupdyti, išrengti iki apatinių, aprengti kaip nuotaką (apdengti užuolaida ir t.t.). Pats priesaikos tekstas gali būti parašytas ranka kaligrafiniu raštu arba atspausdintas kompiuteriu, galima šalia pridėti piešinėlių. Priesaiką galima įrėminti arba įrišti į knygelę “Jaunamartės elementorius”, arba laikraštuką “Mergvakario žinios”, arba susuktas ir sujuostas kaspinu kaip senovinis pergamentas, arba pateiktas kaip laiškas butelyje ir pan. Tekstas galėtų būti toks: Aš (vardas, būsima pavardė ar kad ir kokia pavarde besivadinčiau) būdama sveiko proto ir ramios sąžinės, prieš tapdama homo sapiens žmona savo ištikimų draugių akivaizdoje iškilmingai prisiekiu, kad sutelkdama visus savo sugebėjimus laikysiuosi šios priesaikos.

Svarbiausi klausimai vestuvių fotografui

6230420 1.jpg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Esant dideliam vestuvių fotografų skaičiui, galima lengvai suklysti pasirenkant. Norint išsirinkti tikrai profesionalų vestuvių fotografą, būtina ne tik pasikliauti draugų ar pažįstamų rekomendacijomis, bet ir patiems susitikti bei asmeniškai pabendrauti su fotografu. Svarbiausi klausimai, kuriuos turite pateikti pokalbio metu: Fotografavimo stilius? Tradicinis, reportažinis, meninis..... Dabartinė mada - reportažinė fotografija, tačiau, kaip rodo mūsų praktika, visada tenka padaryti tiek ir tradicinių, tiek ir surežisuotų nuotraukų, todėl būtinai aptarkite tai su fotografu, kad, pavyzdžiui, būtų patenkintas kiekvieno svečio noras nusifotografuoti prie bažnyčios su jaunaisiais ir pan. Vestuvių fotografavimo patirtis? Kiek metų fotografuoja? Kiek vestuvių įamžino? Klientų atsiliepimai? Ar fotografavo vestuves Jūsų mieste/bažnyčioje? Ypatingos fotografavimo vietos Jūsų mieste? Užsakymų skaičius? Ar Jūsų vestuvės bus vienintelis užsakymas fotografo savaitgaliui? Jeigu fotografas dirba ir penktadienį, ir šeštadienį - gali nukentėti nuotraukų kokybė. Nuotraukų pateikimo būdas? Ar gausite nuotraukų originalus ar tik kopijas? Iš esmės nuo to priklauso ir apmokėjimas už paslaugas. Pagrindiniai paslaugų teikimo šablonai: 1) jauniesiems kaip galutinis produktas pateikiamas nuotraukų albumas, o svečiams siūloma įsigyti nuotraukas už papildomą mokestį ; 2) jauniesiems pateikiamas DVD su nuotraukų originalais.

Vestuvės. Ar verta viską daryti pačiam?

2788492.jpeg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Organizuoti vestuves – užsiėmimas tikrai smagus. Bet, santuoka - tai dar ir išties nelengvas, daug išmonės, sugebėjimų, laiko bei pastangų reikalaujantis darbas. Ypač, jei to imasi patys jaunieji ir daro tai pirmą kartą… Žinoma, vestuvės nuo pirminio plano gali skirtis, ir netgi žymiai, tačiau pats planavimo procesas padeda sistemingai apgalvoti detales ir nieko svarbaus neužmiršti. Ypač svarbu, kad vestuvių planavimas leidžia tiksliai suplanuoti biudžetą, ir dar svarbiau – paskirstyti išlaidas laike. Taip matysite, jog daugiausia pinigų jums reikės, pavyzdžiui, balandžio, birželio mėnesiais ir savaitę prieš santuoką. Dažnai planuojant vestuves kyla begalė įvairiausių klausimų, rūpesčių, tenka susidurti su įvairiausiomis problemomis, spręsti netikėtas užduotis, atlikti tokius darbus, apie kuriuos iki tol net nepagalvotumėte. Reikia apmastyti kiekvieną smulkmeną, o artėjančių vestuvių jaudulys bei kasdieniniai darbai trukdo tinkamai pasirengti šventei. Visa tai prieš vestuves nemaloniai nuteikia, kenkia veido odai ir labai apkartina džiugų šventės laukimą… Todėl visus pasirengimo santuokai rūpestėlius dažnai protingiau, o atskirais atvejais netgi pigiau, yra patikėti šios srities profesionalams. Jie tikrai ne prasčiau pasirūpins visomis vestuvių smulkmenomis bei subtilybėmis ir nepridarys tiek daug apmaudžių klaidų.

Absurdiškiausių vestuvinių papročių dešimtukas

636018 1.jpg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vestuvių pramonė sau į kišenę susišluoja tūkstančius jaunavedžių litų. Vidutinė vestuvių puotos kaina (neskaičiuojant medaus mėnesio ar vestuvinių žiedų) Lietuvoje svyruoja nuo 10 000 iki 20 000 litų ir daugiau. Akivaizdu, kad dėl šventės reikia kažką aukoti. Kodėl viskas tiek kainuoja? Didelę protu nesuvokiamų išlaidų dalį sudaro absurdiški vestuvių pramoninkų peršami papročiai, iš kurių naudos tiek pat kiek iš ožio pieno. Nepaisant vestuvių planuotojų nuomonės, egzistuoja nemažai kvailų ir beprasmiškų tradicijų. Kai kurios iš jų yra senesnės ir patikrintos laiko, kai kurios padvelkė su ne tokiais senais vėjais iš vakarų, tačiau visos jos yra vienodai absurdiškos. Tam ypač pritartų vaikinai. Ar nujaučiate, apie ką eina kalba? Jei ne, „Askmen“ absurdiškiausių vestuvinių papročių dešimtukas padės pažvelgti į vestuvių puotą iš šiek tiek ironiškos pusės. Ryžiai ir konfeti yra du populiariausi birūs produktai, kurie vestuvių dieną neribotais kiekiais skraido virš jaunavedžių galvos, o paskui būna lengvabūdiškai paliekami maišytis po svečių kojomis. Tačiau ar jie tikrai tinka oficialiam renginiui? Ar jauniesiems tikrai norisi būti apmėtytiems maistu ir likusią vakaro dalį vaikščioti apsikarsčius kvailais popierėliais? Bernvakaris yra dar viena kvaila tradicija, sunkiai randanti sau vietą praktiškumo skalėje. Kuris žmogus norėtų dieną prieš savo sutuoktuves nusigerti iki žemės graibymo ir lemtingą savo gyvenimo posūkį prisiminti lyg per rūką?

Patarimai bet kuriam mergvakariui

Pamerges 1.jpg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mergvakaryje vyrams ne vieta (nebent padeda pasiruošti, vairuoja, kažką sukala, pakelia ir pan.), ypač jaunajam ir/ar jo draugams. Tikslas – nuotaka ir svarbu ne sugadinti jaunajai nuotaiką ir priversti ją dar labiau liūdėti dėl to, kad išteka, o pasilinksminti, dėl to tokios smulkmenos kaip indų plovimas, skalbimas, patalpų tvarkymas, maisto gaminimas (nebent tai užduotis) turėtų būti sutvarkytos be jaunosios įsikišimo. Keliaraištis – būtinas mergvakario atributas, pamergių dovana jaunajai. Jį galima arba pačioms pasiūti arba nusipirkti. Draugės turėtų parašyti jaunajai palinkėjimus: ant servetėlių, ant širdelės formos lapelių, ant nosinaičių, ant vyriškų šeimyninių trumpikių, ant kočėlo, raštelyje butelyje, senoviniame albume ir pan. Viską įamžinkite – fotoaparate ir filmavimo kameroje, nes tai vienintelis toks vakarėlis tiek jaunosios, tiek jūsų gyvenime:). Iš tiesų tai nėra jokių taisyklių, kaip viską padaryti taisyklingai – tai tik gairės. Galima viskas, kas jums atrodo smagu, nepamirštama, įdomu, vėjavaikiška, fantastiška, beprotiška.

Mergvakaris ir Bernvakaris

Images 1.jpg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tradicinių vestuvių sutikime ypač svarbus buvo mergvakaris. Į jį susirinkdavo artimiausios, visą gyvenimą būsimą nuotaką supusios, moterys, – jaunos ir pagyvenusios, mamos ir tetos, kito kaimo moterys. Mergvakaris – jaunosios atsisveikinimas su savo mergyste, draugėmis, jos išlydėjimas į kitą gyvenimą. Todėl jo dalyvės dainuodavo dainas apie mergelės gyvenimą, pasakodavo savo vestuvių, mergvakarių istorijas, patardavo, kaip susitvarkyti su vyru namuose ir kaip išvengti poblemų šeimoje. Dažniausiai vyriausioji pamergė orgnizuodavo visą mergvakarį: užvesdavo mergvakario dainas, graudindavo jaunąją, mokė šokti. Ritualas prasidėdavo padovanojant jaunajai pinigėlį, kuris turėdavo atnešti sėkmę ir pinigus naujai šeimai. Pinigėlis būdavo paslepiamas jaunosios batelyje. Paskui jaunąją pasodindavo ant duonkubilio ir apsupusios puslankiu dainuodamos pindavo vainiką iš atsineštų gėlių. Paskui visos medinėmis šukomis eidamos ratu jaunajai iššukuodavo plaukus, uždėdavo vainiką ir padovanodavo veidrodį. Pasižiūrėjusi į savo atvaizdą jaunoji paimdavo šukas, kuriomis ją šukavo merginos ir mesdavo per dešinį petį į netekėjusių panų būrį...Kurią pirmą šukos paliesdavo – ta ištekės pirmoji. Rūtų vainikėlių pynimas – mergvakario dalis. Vestuvėms būdavo atrenkamas gražiausias. Nuotakos apsaugojimui nuo užkerėjimo, vainiko pynėjos eidavo prie stalo, ant kurio gulėdavo įvairūs vainikui pinti skirti žalumynai, sukibusios užrankų ir apeidavo jį ratu. Nupynusios vainiką, jos vėl išeidavo ratu.

Vestuvių planavimas. II-oji dalis

33104582.jpeg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pirmoje vestuvių planavimo straipsnio dalyje aptarėme ką reikėtų atlikti likus 6-12 mėnesių iki planuojamų vestuvių, taip pateikėme planuojamam vestuvių biudžetui būtinas pozicijas. Toliau reikėtų nuspręskite, kaip turi būti suplanuotos Jūsų vestuvės. Sudarykite vestuvių planavimo komandą iš draugų, giminių ir artimųjų arba kreipkitės į vestuvių planuotojus, kurie padės įgyvendinti visus Jūsų sumanymus. Apgalvokite savo įvaizdį ir imkitės vestuvinių rūbų pasirinkimo. Po to, kai nusprendėte kokio stiliaus turi būti Jūsų vestuvės, kaip jos turi būti suplanuotos, peržiūrėkite vestuvinių suknelių katalogus. Tai padės Jums išsirinkti vestuvinę suknelę. Po to jau galite drąsiai žygiuoti į vestuvinių rūbų saloną. Gal būt yra prasmė skirti laiko fitnesui ar aerobikai, kad šventės metu jaustumėtės komfortabiliau. Susitarkite su visažistu ir kirpėju, kad suplanuotą vestuvių dieną atrodytumėte kaip galima įspūdingiau. Pasirinkite liudininkus. Iš anksto išsiaiškinkite, ar jie sutinka būti aktyviais suplanuotų vestuvių dalyviais – jie gi bus artimiausi jaunųjų pagalbininkai. Jei ne, tai tada būtinai reikia numatyti gerą pobūvio vedėją ir kitą aptarnaujantį personalą. Kraštutiniam atvejui numatykite ir kitas liudininkų kandidatūras. Likus mažiausiai keturiems mėnesiams iki banketo apsispręskite dėl pobūvio vietos. Ją reikėtų pasirinkti patogiausią svečiams suvažiuoti ir atitinkančią Jūsų kokybės reikalavimus bei, žinoma, kainą.