Santuoka

2022 m. buvo įregistruota 16 tūkst. santuokų, t. y. 0,8 tūkst. (4,6 proc.) mažiau negu 2021 m. Didžiąją santuokų dalį sudaro pirmą kartą sudarytos santuokos. 2022 m. pirmą kartą vedė 12,5 tūkst. vyrų (78 proc. visų vedusiųjų) ir ištekėjo 12,2 tūkst. moterų (76,5 proc. visų ištekėjusiųjų). Pakartotinai susituokę vyrai sudarė 22 proc. visų susituokusių vyrų, moterys, atitinkamai, – 23,5 proc. visų susituokusių moterų. 2022 m. moterys pirmą kartą tuokėsi vidutiniškai 2,2 metų jaunesnės negu vyrai. Vidutinis pirmą kartą vedusių vyrų amžius buvo 30,5 metų (2021 m. – 30,5 metų), pirmą kartą ištekėjusių moterų – 28,3 metų (2021 m. – 28,3 metų).

Vestuvės: beribės fantazijos ar meksikietiškų serialų atspindys?

autorius

Anksčiau apie jaunųjų šventę pranešdavo arklių kanopų kaukšėjimas ir skambalai, dabar vis dažniau - malūnsparnio propelerio, automobilio, motociklo ar jachtos variklio blerbimas. Berods, vestuvės tapo viena kūrybos sričių, kur galima realizuoti savo fantazijas, o turint gerą humoro jausmą - pasinerti į neišsemiamus eksperimentus. Vasaros savaitgaliais į Santuokų rūmus ir bažnyčias tiesiog plūsta puošnios poros. Bet iškilminga akimirka tampa tokia trumpa - juk už durų trypia daugybė savo eilės laukiančių jaunųjų. Sumainius žiedus, net ir išvyka į gamtą neretai tampa komiška: jūsų pamėgtoje vietoje, kur tikėjotės smagiai pabūti prieš vestuvių pokylį, taip pat knibždėte knibžda jaunųjų pulkai, laukdami eilės vienai pirmųjų bendro gyvenimo akimirkų įamžinti. Jei esate jaunesnis nei trisdešimties, ko gero, jums jau neteko matyti vestuvių puotos pradžioje rengiamų išbandymų jauniesiems: pavyzdžiui, skutančios bulvę, vystančios lėlę jaunosios, kapojančio malkas jaunojo. O nuotakos pagrobimas, juokingas piršlio testamentas ir korimas? Regis, ir jaunosios nešimas per tiltą tampa vis didesne atgyvena. Šiandien tradicijas į šalį stumia specialieji efektai, pirotechnikos stebuklai. Atrodo, kokios vestuvės be gausybės gėlių, plazdančių žvakių liepsnelių, kaspinų, byrančių rožių žiedlapių skambant nuostabiai muzikai?

Mergvakaris: sudie, laisve!

autorius

Dar visai neseniai lietuvaitės mergvakarius šventė itin niūriai - jaunosios namuose susirinkusios pamergės pynė rūtų vainikėlius, traukė ritualines dainas ir ramino santuokos it baubo bijančią nuotaką. Šermenis primenančias vakarones pašėlusiu greičiu keičia triukšmingi būsimųjų žmonų ir jų pamergių vakarėliai naktiniuose klubuose. Ten prostitutėmis persirengusios koketės tiesiog iš butelio geria šampaną, užkandžiauja milžiniško falo formos tortu, o jo trupinius nuo jaunamarčių krūtų nulaižo raumeningi striptizo šokėjai. Tačiau mergvakarius organizuojančios pirmosios pamergės ne visada į vakarėlių programą įtraukia banalų pasivažinėjimą limuzinu, vyrišką striptizą ar praeivių gundymą marškinėliais su užrašu „Šįvakar tavo paskutinis šansas“. Pirmųjų pamergių išradingumui ribų nėra. Prieš savaitę ištekėjusi klaipėdietė Goda tapo savo pirmosios pamergės Ievos išradingumo auka. Nuotakai teko ne tik smagiai lėkti „britva“ per naktinę Klaipėdą, bet ir išmokti šokti pilvo šokį, padaryti gundantį rytietišką masažą svetimam vyrui, pasireikšti konditerijoje ir net išklausyti vienuolio paskaitą apie darnią šeimą.

Suomijos tradicijos. Vestuvės.

autorius

Vestuvės rytuose šiandien švenčiamos kaip ir seniau. Ritualą sudaro trys dalys: jaunosios „išėjimas" iš gimtų namų, pervažiavimas į vyro namus, atvykimas. Jaunoji turi būti saugoma nuo blogos akies ar blogų dvasių. Vykstant į vyro namus, jaunosios veidą uždengdavo, o vežiman dėdavo peilį ir t. t. Rytuose vyravęs dekoras veikė visos Suomijos architektūrą ir meną, ypač XIX a. pabaigoje vadinamojo „tautinio romantizmo" laikotarpiu. Tautinis kostiumas labai anksti neteko prasmės ir atsigavo tik tautinio atgimimo metu. Šiandien tai tik simbolinė švenčių detalė. Tiesa, skirtumai jaučiami ir nacionalinėje rytų ir vakarų Suomijos virtuvėje. Pavyzdžiui, rytuose buvo reguliariai kepamas didelis minkštos duonos kepalas, ta pati duona vakaruose buvo kepama du kartus metuose, bet kieta ir apvalios formos. Tai labiau priminė džiūvėsį, mat ir laikoma duona buvo neįprastai — palubėje.

Jurgis Pabrėža apie žemaičių papročius "Vestuvės"

autorius

Žemaitijoje ir kitose Lietuvos vietose vestuvės anksčiau buvo pati didžiausia šventė. Vestuvės trunkdavo gana ilgą laiką. Jos turėjo daugybę papročių, apeigų, dainų, oracijų. Iš kitų šeimos švenčių jos išsiskiria ir vestuvininkų išdaigomis, pokyliu. Prieš susituokdami jaunieji privalėdavo išsiaiškinti, ar tarp jų nėra giminystės ryšio. Vyras tais laikais negalėjo vesti anksčiau, negu sulaukė 14 metų amžiaus, o mergina - 12. Tačiau tuokdavosi kiek vyresni. Buvo įprasta, kad mergaitės tekėdavo ne jaunesnės kaip 17-18 metų. Vestuvės prasidėdavo piršlybomis, kurios Žemaitijoje turėjo kelis etapus. J. Pabrėža aprašo „zalietas", t. y. žiedynas. Jos būdavo ir prieš ūkvaizdžius, ir po jų. Prieš „zalietas" jaunikis su jaunąja apsikeisdavo dovanomis, susitardavo, kada paduos užsakus, dalyvaujant piršliui, susigerdavo. Tai buvo svarbus vestuvių etapas, turėjęs vos ne pačių vedybų prasmę. Todėl nenuostabu, kad po „zalietų" jaunieji save laikė vedusiais ir gana dažnai tą naktį miegodavo kartu. Atsitikdavo ir taip, kad jungtuves bažnyčioje nukeldavo net tolimesniam laikui. Toks paprotys gyvavo Rytų Prūsijoje, taip pat žinomas ir kai kuriose kitose kaimyninėse tautose.

Santuoka - Kaune, vestuvės - Švedijoje, medaus mėnuo - Šveicarijoje

autorius

Žinomos estrados dainininkės ir kapitono padėjėjo pagrindinėje gyvenimo šventėje dominavo marinistinė tema, netrūko linksmybių, siurprizų, kelte užklupo išbandymas jūros liga. Žinoma Lietuvos estrados dainininkė Birutė Petrikytė ir jos vyras, kelto “Palanga” kapitono padėjėjas Igoris Karžickis, šiuo metu mėgaujasi medaus mėnesiu Šveicarijoje. Kelte “Lisco Patria”, kur buvo švenčiamos jų vestuvės, išgirdęs naujieną apie kelionę į Šveicariją, maloniai šokiruotas Igoris nepratarė nė žodžio, o Birutė tik suokalbiškai šypsojosi: ji žinojo apie staigmeną, todėl slapta jau buvo sukrovusi lagaminus. Prabangiu keltu, kur buvo švenčiama puota, iš Švedijos į Klaipėdą antradienį grįžę žmona ir vyras iškart išskubėjo į Vilniaus oro uostą ir išskrido į Šveicariją. Šį siurprizą praėjusį savaitgalį vykusių 50 metų Birutės ir 42 metų Igorio vestuvių proga jauniesiems pateikė jų santuokos liudytojai - Violeta ir Klaudijas Kampanos. Žinia apie kelionę į Šveicariją buvo rasta jūros išmestame butelyje.

Diena, atnešanti laimę ir turtus

autorius

Vestuvės – viena svarbiausių ir iškilmingiausių šeimos švenčių. Ilgus amžius gyvavusios tradicinės vestuvių apeigos šiandien vėl atgyja, nes žmonės pradeda rimčiau žiūrėti į tradicijų tęstinumą. Daug kas vestuvių apeigose supaprastinta ir daugeliui vestuvės – tik šventinis žaidimas, turintis simbolinę prasmę. Kad šis žaidimas sustiprintų laimę, būtina santuokai parinkti palankią dieną. Vestuvių puotos ir ceremonijos dieną reikėtų parinkti, remiantis Lo Šu nurodomomis palankiomis datomis bei jaunavedžių horoskopų lentelėmis. Šitokia palankios datos paieška yra labai svarbi. Tiems, kurie neturi galimybių taip apskaičiuoti palankų laiką, patartina pasirinkti pirmąją mėnulio dieną atitinkančias datas, nes tai – naujos pradžios simbolis. Galbūt toji data nebus pati palankiausia, tačiau bet kuriuo atveju tai geriau, negu susituokti nepalankią dieną. Pilnaties naktis – taip pat tinkamas metas, nes tai – santuokos Dievo šventė. Manoma, kad šis Dievas gyvena Mėnulyje. „Santuokai palanki diena tuomet, kai visi elementai tarpusavyje sklandžiai dera – atneša porai pasakišką laimę ir turtus“,- skelbia Feng Šui.

Vestuvių puota

autorius

Vestuvės anksčiau dažniausiai vykdavo jaunosios tėvų namuose. Vestuvinei puotai būdavo kruopščiai ruošiamasi. Puošiami namai, žirgams, kurie veš jaunuosius užkabinami skambalai, sušukuojami karčiai.
Piršliai iš svečių išsiskirdavo savo apdaru. Piršlys dažniausiai dėvėdavo puošnią aukštą kepurę. Svočia atsinešdavo didelį pintą krepšį su dovanomis. Piršliai vesdavo visą vestuvinį vakarą. Vestuvių puotos pradžioje jie surengdavo išbandymus jauniesiems. Pvz., jaunoji turėdavo nuskusti bulvę, jaunasis sukapoti malką. Piršliai būdavo jaunųjų mokytojai. Patikrindamas, ar tiltas tvirtas, piršlys pernešdavo per jį svočią. Tik po to per tiltą jaunąją nešdavo jaunasis. Piršliai mokė jaunuosius, kaip reikės miegoti ant suolo, kaip reikės bučiuotis. Šiuolaikinėse vestuvėse piršlys ir svočia atlieka liudininkų funkciją – pasirašo kaip liudininkai, patvirtinantys santuoką (santuokų rūmuose ar bažnyčioje). O vestuvių puotos metu jie tebėra vakaro organizatoriai. Jų užduotis – linksminti visus susirinkusiuosius. Nemažai tradicinių piršlių užduočių, mokymų yra išlikę iki šių dienų, nors jie gerokai pakitę, pritaikyti šiai dienai.

Nuo Romeo ir Džiuljetos iki Titaniko

autorius

Aklasis pasimatymas Šv.Valentino dienai renkant poras . Dalyviai rašo anketas apie save ir kokio Valentino ieško. Tada vyksta “suderinamumo programa”, pagal kurią atrandamos antros pusės. Šauniausia pora apdovanojama prizu. Valentino šventimas bare. Siuntinėjate raštelius jums simpatiškam vakaro svečiui, išlikdami anonimiškais. Raštelius perdavinėja padavėjas. Surinkęs daugiausiai meilės raštelių apdovanojamas vakaro Meilės kokteiliu. Meilės dainų karaokė Šv.Valentino dienai. Geriausio atlikėjo konkursas. Poezijos vakaras meilės tematika. Dalyviai deklamuoja savo kūrybos eiles. “Vienišų širdžių” vakaras. Juk ši diena skirta visiems, ne tik poroms. Vieta gali būti tiek restoranas, tiek klubas, tiek pramogų centras. Programoje akcijos- atrakcijos, žaidimai, skirti poroms (tai būtų puiki galimybė susipažinti). Vakaras “Paryžius- meilės miestas”. Visur vyrauja prancūziška atmosfera (kvepalai, dekoracijos- Mulen Ružas, Eifelis, prancūziškas apsirengimo stilius, prancuziška muzika (pvz. Dimitrij from Paris).

Vedybos pasaulyje

autorius

Nepalo tautelėje. Prie jaunojo namų durų paaukojama višta. Prieš įžengiant į šiuos namus, pirmiausia atsistojama ant plunksnuočio kraujo, nes tai turėtų apsaugoti nuo piktų jėgų. Vietoj sutuoktuvių žiedo jaunasis įteikia išrinktajai apyrankę ir raudonos pudros plaukams. Tik tada, kai jaunosios motina paima iš jaunojo rankų maistą, tampama vyru ir žmona. Filipinų salose. Būsimajam jaunikiui tenka gyventi vienam trejus metus. Per tą laiką jis turi įgyti gyvenimiškos bei seksualinės patirties, kad po vestuvių nereikėtų dairytis į kitas. Jei po to nepraeina noras vesti, uošvių namuose tenka patarnauti, pavyzdžiui, užkurti ugnį, prinešti vandens. Tik taip galima įrodyti, kad vyro ketinimai rimti ir jis sugebės rūpintis savo žmona. Vestuvių dieną reikia mokėti suderėtą sumą – už nuotaką. Bet jei užmirštama karvė, ryžių maišas arba net cigarečių pakelis, gresia vedybų iširimu. Vyru ir žmona tampama, kai jis paliečia savo išrinktosios kaktą. Toliau seka svaiginanti vestuvių puota, bet tik ne jauniesiems. Jie privalo tylėdami ir nesišypsodami stebėti svečių šėlsmą. Parodyti džiaugsmą būtų tiesiog nepadoru.

1 2 3 4 5 6 7