Santuoka

2022 m. buvo įregistruota 16 tūkst. santuokų, t. y. 0,8 tūkst. (4,6 proc.) mažiau negu 2021 m. Didžiąją santuokų dalį sudaro pirmą kartą sudarytos santuokos. 2022 m. pirmą kartą vedė 12,5 tūkst. vyrų (78 proc. visų vedusiųjų) ir ištekėjo 12,2 tūkst. moterų (76,5 proc. visų ištekėjusiųjų). Pakartotinai susituokę vyrai sudarė 22 proc. visų susituokusių vyrų, moterys, atitinkamai, – 23,5 proc. visų susituokusių moterų. 2022 m. moterys pirmą kartą tuokėsi vidutiniškai 2,2 metų jaunesnės negu vyrai. Vidutinis pirmą kartą vedusių vyrų amžius buvo 30,5 metų (2021 m. – 30,5 metų), pirmą kartą ištekėjusių moterų – 28,3 metų (2021 m. – 28,3 metų).

Prie altoriaus - antrą kartą

autorius

Ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria", - daugybę metų šie žodžiai aiškiai bylojo apie tai, jog prie altoriaus einama tik kartą per visą gyvenimą. Tačiau Bažnyčios kanonai santuokos priesaikos žodžius leidžia tarti ir antrąjį kartą. Tiesa, tik tuomet, jei bažnytinis tribunolas, atlikęs tyrimą, pripažįsta, kad pirmoji santuoka negaliojo nuo pat santuokos sakramento priėmimo pradžios. 1983 metais Vatikanas paskelbė kanonus, kurie palengvino bažnytinio tribunolo darbą tiriant santuokų paskelbimo negaliojančiomis bylas. Vargu ar popiežius Jonas Paulius II manė, kad šia galimybe skubės pasinaudoti šimtai tūkstančių tikinčiųjų visame pasaulyje. 2000 m. Vatikanas skelbė, jog tiria 1000 žmonių prašymus anuliuoti bažnytines santuokas. Kaip per 9 metus augo prašymų skaičiai, galima iliustruoti kad ir Telšių vyskupijos, kuriai priklauso Klaipėdos apskritis, pavyzdžiu. Per pastaruosius keletą metų šios vyskupijos bažnytinį tribunolą kasmet pasiekia 60-70 prašymų. Tribunolo teisėjo Domo Gatauto teigimu, daugiausiai jų - iš Klaipėdos miesto. Faktą, kad per keletą metų pastebimai daugėjo asmenų, norinčių, kad tribunolas pripažintų jų santuokas negaliojančiomis, kunigas vertina ramiai.

Bažnytines skyrybos: ar įmanoma anuliuoti santuoką?

autorius

„Iš tiesų bažnytinių skyrybų nėra. Santuoka gali būti tik paskelbta negaliojančia, jei atrandama, kad priesaika buvo netikra. Mat Santuokos sakramentas – kai sutuoktinis labai sąmoningai ir laisva valia vienas kitam pažada savo gyvenimą Dievo akivaizdoje, įsileisdami Dievą kaip trečią. Bažnyčia tokį pasižadėjimą vertina labai atsakingai. Jei santuoka sudaroma ne dėl to, o dėl kažkokios kitos priežasties, tai nėra tikras motyvas“, - svarstė Išsiskyrusiųjų sielovados centro „Bendrakeleiviai“ vadovė Elvyra Kučinskaitė. Anot išskyrusių žmonių sielas gydančios pašnekovės, žmonės dažnai nesuvokia, kas yra Santuokos sakramentas. Nemažai jų tuokiasi bažnyčioje todėl, kad taip iškilmingiau ar gerbdami tradicijas. Santuoka „iš reikalo“. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, moteris neturėjo kito pasirinkimo, nes laukėsi kūdikio. Arba ji tuo metu nesuvokė, ką daro, nes tekėti spaudė tėvai, artimieji, o ji dėl savo jauno amžiaus ar nebrandumo šiam spaudimui pasidavė. Anot Vilniaus Arkivyskupijos tribunolo vyskupo Juozo Tunaičio, taip pat kreipiasi ir vyrai, teigdami, kad patyrė spaudimą santuokai, nes mergina laukėsi kūdikio. Taip pat bažnyčia atmeta santuoką dėl išskaičiavimo – siekiant gauti turto, pakeisti pavardę, dėl baimės likti senmerge arba noro turėti neapmokamą tarnaitę, jei vienas iš sutuoktinių smurtauja, priklausomas nuo alkoholio ir narkotikų, nusiteikęs neturėti vaikų.

Bažnytinės santuokos glėbys – amžinas?

autorius

Vis daugiau porų trokšta žengti prie altoriaus ir gauti bažnytinės santuokos palaiminimą. Tačiau pastaruoju metu smarkiai padaugėjo ir prašymų tokią santuoką pripažinti negaliojančia. Apie bažnytinės santuokos ypatumus, jos reikšmę, galimybes pripažinti ją negaliojančia „Lietuvos ryto” žurnalistė kalbėjosi su sostinės Šv.Kryžiaus bažnyčios rektoriumi Ričardu Doveika. Šis dvasininkas yra sutuokęs ne vieną garsią porą. Ir toli gražu ne visos jos išlaiko gyvenimo išbandymus – neilgai trukus išsiskiria. – Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad Bažnyčia neteikia santuokos nutraukimo paslaugų, – pokalbio pradžioje pasakė R.Doveika. – Bažnyčia niekada nėra skyrybų palaikytoja ar teikėja. Atvirkščiai, šeimos gyvenimas – vienas kertinių Bažnyčios veiklos pagrindų. Bažnyčia deda didžiules pastangas, kad santuoka būtų išsaugota. Sutuoktinius konsultuoja šeimos krizių centrai prie vyskupijų, organizuojamos šeimų mokyklėlės, jaunavedžių savaitgaliai. Siūloma žmonėms kalbėtis, o kartais ir pagyventi atskirai, išliekant santuokoje. – Vis dėlto jei niekas nepadeda, Bažnyčia anuliuoja bažnytinę santuoką. Ar tas veiksmas vadinamas kaip nors kitaip? – Išnagrinėjusi gyvenimo aplinkybes Bažnyčia gali paskelbti, kad dviejų žmonių bažnytinė santuoka yra negaliojanti.

LVK Instrukcija dėl pasirengimo Santuokos sakramentui programos įgyvendinimo

autorius

Sužadėtiniai, norintys sudaryti bažnytinę santuoką, ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki numatytos vestuvių datos užsiregistruoja parapijoje, kurioje nori susituokti, ir tada siunčiami į pasirengimo Santuokos sakramentui kursus. Klebonas, kurio parapijoje teikiama santuoka, turi užtikrinti tinkamą sužadėtinių parengimą, taip pat įsitikinti jų laisvu stoviu, t. y. tuo, kad jie neturi jokių kliūčių sudaryti bažnytinę santuoką, bei pasirūpinti sužadėtinių katecheze. Pasirengimas Santuokos sakramentui vyksta parapijoje, kurioje santuoka bus laiminama. Jei sužadėtiniams tai neįmanoma, jie gali pasirengti parapijoje, kurioje turi buveinę arba laikinąją buveinę. Tada ikisantuokinės apklausos anketą ir kitus dokumentus kartu su parapijos klebono leidimu tuoktis už parapijos ribų sužadėtiniai pristato į parapiją, kurioje sudaroma santuoka. Kai tuokiamasi užsienyje, šie dokumentai siunčiami per vyskupijos kuriją. Tose bažnyčiose, kuriose laiminama daug santuokų, sužadėtiniai Santuokos sakramentui turi būti parengiami geriau, didesnį dėmesį skiriant sužadėtinių katechezei ir pasirengimo kursams. Tokių bažnyčių klebonai pateikia vyskupui sužadėtinių rengimo programą ir, ordinarui ją patvirtinus, gauna teisę santuokai rengti kitų parapijų sužadėtinius. Jeigu klebonas neturi galimybės gerai parengti sužadėtinius, gyvenančius ne jo parapijoje, jis turi atsisakyti laiminti jų santuoką.

Nesunku suprasti, kodėl tiek santuokų išyra

autorius

Yra parašyta daugybė knygų, dirba nemažai šeimos konsultantų, besistengiančių padėti šeimoms išlikti patvarioms, laimę nešančioms. Nedaug esu tokių knygų perskaitęs, bet, man rodos, turiu supratimą, kur slypi sugriuvusių santuokų esminė priežastis. Beje, turiu paminėti, kad šio straipsnio mintis taip pat grindžiu viena knyga - Biblija. Tarp visų knygų, kurias reikėtų skaityti, norint gauti idėjų, kaip sukurti prasmingą šeimyninį gyvenimą, esu tikras, ši knyga turi būti pirma. Vieną kartą su seminaristais turėjome pokalbį. Jie manęs, kaip kunigo, klausė, ką aš mieliau pasirinkčiau - laiminti santuoką ar vesti laidojimo pamaldas. Iš tikrųjų laidotuvėse daugeliu atvejų viskas būna paprasčiau nei santuokoje. Ir ne dėl to, kaip vienas mano kolega dalijosi, kodėl jam lengviau sakyti laidotuvių pamokslus nei santuokos ar sekmadienio. Jis paaiškino, kad santuokos ar kitos progos metu reikia labai stengtis sakyti pamokslus, nes antraip žmonės reiškia visokias pretenzijas, kad neaktualiai, nepritaikytai buvo kalbėta. O va, apibendrino mano kolega, kiek kartų pamokslavau mirusiajam, niekada negirdėjau jo nusiskundimų. Santuokos laiminimo apeigos man kelia nerimą ne tik dėl pamokslo, kurio klauso neįprasta auditorija – daug jaunų ir gražių žmonių, kurių įprastai bažnyčioje nepamatysi. Dar didesnis vidinis rūpestis kyla iš nežinios, ar besituokianti pora po metų ar antrų neišsiskirs.

Gintautas Vaitoška: Šiandien santuoką griauna pernelyg dideli lūkesčiai

autorius

Šių metų pradžioje pasirodė gydytojo psichoterapeuto, Tarptautinio teologijos instituto Šeimos ir santuokos studijų (Austrija) psichologijos dėstytojo Gintauto Vaitoškos knyga „Lengvas gyvenimas: Krikščioniškosios psichologijos etiudai sutuoktiniams“. Knygoje kalbama apie priežastis, griaunančias šiandienę modernią santuoką, pateikiama patarimų, kaip kurti darnų šeimyninį gyvenimą. Apie tai „Bernardinai.lt“ kalbino knygos autorių. Ateityje skaitytojams pateiksime G. Vaitoškos knygos ištraukų. Knygoje „Lengvas gyvenimas“ rašote apie tai, kad šeimai šiandien iškyla daug daugiau pavojų nei anksčiau, nes keičiasi socialinė aplinka, žmonių veikla, jų vaidmenys. Tad kokie yra didžiausi dabar šeimai kylantys pavojai, ar šiandienė šeima išties susiduria su pavojingesniais iššūkiais, nei, tarkime, prieš šimtmetį? Taip, tai akivaizdu. Kalbant apie pačius įprasčiausius, labiausiai paplitusius pavojus, reikia paminėti vadinamąjį „įstaigos romaną“. Būtent santykis laiko, kurį vyras praleidžia darbe su sekretore, ir namie - su žmona, deja, yra ne žmonos naudai. O kartu praleidžiamas laikas yra labai svarbus dalykas, labai susijęs su neištikimybės pavojumi. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo konkretaus žmogaus, tačiau laikas yra labai svarbus veiksnys.

Paprasta sėkmingos santuokos paslaptis

autorius

Vokietijos psichologas Ulrichas Clementas kalba apie tai, kas svarbiausia dviejų žmonių gyvenime. „Focus": Ar paskatinimas, pagyrimas gali padėti išsaugoti santuoką? U. Clementas: Žinoma. Kai partneriai bendraudami yra geranoriški, gerbia vienas kitą, tai jau savaime padeda išvengti krizės. Nekalbu apie pompastiškas pagyras: „tu esi nuostabus", „tu esi geriausias". Svarbiausia - maži kasdieniški įvertinimai: „tai teikia man džiaugsmo", „tai tikrai sąmojinga", „tai, ką nusipirkai, yra gražu". Tokie pozityvūs atsiliepimai pagerina santykius. Girdami vienas kitą pasakome: „tu man esi svarbus". O dėmesys ir kito įvertinimas padeda puoselėti santykius. Kitaip viskas griūva. Svarbiausia – branginti ir vertinti vienam kitą. Tai susiję ir su smulkmenomis, pavyzdžiui, kai aš, žinodamas, jog mano partneris mėgsta tvarką, neišmėtau savo daiktų po visą kambarį. Tvarkymasis kaip pagarba? Porų santykiuose pagarba yra kur kas daugiau nei pozityvūs žodžiai. Aš laisva valia darau tai, kas kitam patinka. Aš suteikiu kitam džiaugsmo. Kartais nutinka, kad žmonės nebeturi pasakyti ar padaryti kitam kažką gero... Dažniausiai į konsultacijas ateinančios poros kalba apie tai, kas juos erzina. Jie nebemoka nieko kito daryti, tik ginčytis. Kai jų paklausiu, kokios partnerio savybės jiems patinka, jie pasimeta ir nežino ką atsakyti. Tai tikrai liūdna, juk daugelis iš jų anksčiau vienas kitą mylėjo.

Laiminga santuoka: kaip netapti pirmąja žmona

autorius

„Aš buvau visiškai priblokšta, tai buvo kaip smūgis botagu, – sako 34 Stephanie Klein apie savo trumpalaikę santuoką. – Mano gyvenimas skriejo pirmyn tuo keliu, kurį aš buvau suplanavusi. Kol staiga vieną dieną supratau, kad viskas yra melas.“ Tuo metu S. Klein, dabar rašytoja ir fotografė Ostine, Teksase, turėjo viską, ko šiuolaikinė moteris gali norėti: gražų ir žavingą vyrą chirurgą, puikų butą Manhatane, darbą reklamos agentūroje. Ji ištekėjo sulaukusi 24 metų. Kai jie susitikinėjo, kol jis mokėsi medicinos mokykloje, gyveno kartu dvejus metus. „Nebuvo taip, kad man tik patiko būti ištekėjusia. Man buvo gera. Maniau, kad ir jam taip pat.“ Būdama 27 metų, Stephanie pastojo, o jos vyras pradėjo lazeriu šalintis plaukus, tiesiog pilti ant savęs odekoloną ir dėvėti „Prada“. Pasirodo, kad, nors jie mylėjosi po išvykos į parduotuves pirkti užuolaidų kūdikio kambariui, jis susitikinėjo su kita moterimi. Kai ji pateikė jam tokio elgesio įrodymus, jis nesigėdydamas prisipažino: „Dabar, kai aš gydytojas, esu visiškai kitoje lygoje.“ Taip viskas prasidėjo, ir 29 metų S. Klein nelauktai tapo pirmąja žmona. Ji turi daugybę likimo draugių. JAV Gyventojų surašymo biuro duomenimis, beveik 10 proc. moterų išsiskiria iki 30. S. Klein santuoka nėra neįprasta – 20 proc. visų santuokų išyra per penkerius metus, iš jų viena iš keturių išyra per dvejus metus.

Laiminga santuoka neapsaugo nuo neištikimybės

autorius

Kai tik mes sužinome apie neištikimybę, iš karto norisi paklausti: „Kas buvo ne taip?" O atsakymas, pasak mokslininkų, gali būti paprastas: „Visiškai nieko". Tyrime, publikuotame 2008 metų „Journal of Marriage and Family", poros buvo paprašytos apibūdinti savo santuokas kaip „labai laimingas", „pakankamai laimingas", arba „ne itin laimingas". Žmonės iš ne itin laimingų santuokų tris kartus labiau buvo linkę į neištikimybę nei iš labai laimingų, tačiau nuostabą kelia tai, jog žmonės iš pakankamai laimingų santuokų dusyk labiau nei iš labai laimingų buvo linkę užmegzti romaną. Kas yra „pakankamai laiminga" santuoka? Mokslininkai kelia klausimą, ar tik mes nedarome santuokos institucijai pernelyg didelio spaudimo, jei tikimės, kad santykiai visuomet bus nesibaigiantis jausmų ir romantikos pikas, nepaisant, pavyzdžiui, gimusių vaikai ar pablogėjusios ekonominės padėties. Kai vyrus ir moteris ištinka sunkumai ar aplanko nuobodulys, jie išsyk nustumia savo „pakankamai laimingą" santuoką į šalį. Keliuose tyrimuose pastebėta, kad moterims didesnę įtaką daro mažos problemos santykiuose ir kad jos dėl to užmezga romanus. Tyrime nustatyta, kad pusė moterų paliudijo, jog prieš užmezgant romaną santuokoje buvo problemų, tuo tarpu tokių vyrų buvo vos ketvirtadalis.

Laimingos santuokos paslaptis: gyvenimas skirtinguose būstuose

autorius

Nuolat ginčijatės dėl nuotolinio valdymo pultelio? Nesutariate dėl namų interjero? Pabodo rinkti po namus išmėtytas nešvarias vyro kojines ir ginčytis dėl namų sutvarkymo? Gabrielle ir Janas Henningai galbūt atrado puikų sprendimą, dėl įvairių smulkmenų nesutariantiems sutuoktiniams. Jų laimingos santuokos paslaptis – gyvenimas gretimuose būstuose. Tokį gyvenimo būdą sutuoktiniai, kuriems abiems 57 metai, praktikuoja pastaruosius dešimt metų. Kartu pora jau 36-erius metus.Dailymail.com pateikia Gabriellės pasakojimą apie savo neįprastą gyvenimą. Kiekvieną rytą į lovą mano vyras Janas atneša man karštos arbatos ir skrebučių. Mes aptariame naujos dienos planus. Tada, pakeliui į universitetą, kur dėstau meną, pavežu jį iki mokyklos, kurioje jis dirba. Darbo dienai pasibaigus, dažnai kartu važiuojame apsipirkti, o šeštadieniais turime įprotį išeiti papietauti į miestą. Esu tikra, kad daugelio sutuoktinių namų rutina labai panaši į mūsiškę. Tačiau taip pat neabejoju, kad mūsų šeimos gyvenimas nuo jų labai skiriasi. Turime savo atskirus miegamuosius, atskiras vonias, virtuves ir svetaines. Taip pat turime savo lauko darželius, atskirtus tvora. Mano manymu, atradome patį geriausią sprendimą: gyvename savo pačių gyvenimus, tačiau neprarandame ir sutuoktinių gyvenimui būdingų džiaugsmų ir privalumų.

Ką apie santuokinį gyvenimą byloja patarlės?

autorius

Patarlės ir priežodžiai moko išminties šeimos gyvenime, tad šį kartą senolių lūpomis porinsime apie tai, kaip išsirinkti žmoną, vyrą, kaip gyventi santuokoje ir rasti bendrą kalbą. Pirmiausia žmonės suranda kits kitą, kad būtų laimingi. Kad ir kaip branginama laisvė ir idealizuojama vienatvė, senoliai žino, kad pusė obuolio niekada nebus tolygu jam visam. Azerbaidžaniečiai sako: „vesti – ne vandens atsigerti“, kone kaip mordviai: „vesti – ne vyžas apsiauti“ ir vengrai: „ištekėti – ne naują skrybėlaitę užsidėti“. O airiai perspėja: „tris dalykus sunkiausia išsirinkti: žmoną, dalgį ir skustuvą“. Baskai gan atvirai sako: „kas veda pažiūrėjęs į moterį tik iš užpakalio, to laukia didelis nusivylimas“. Žydai taip pat perspėja neskubėti: „greitai įteisinta meilė baigiasi skyrybomis“. Apie tą patį kalba ir slovakai: „ant greito žirgo tuoktis nejok“. Bet ir gaišti nereikia. Kaip sakoma Rusijoje: „daug rinksies, liksi nevedęs“. Pavyzdžiui, lenkai tvirtina: „iki trisdešimties vyras veda pats, po trisdešimties būna apvesdinamas, o po keturiasdešimties jį sutuokia velnias“. Bulgarai pajuokauja: „buvo jaunas ir žalias – aplink merginos sukosi, o paseno – tik musės“. O merginoms liaudies išmintis kalba: „ne tas myli, kas žada, o tas, kas prie altoriaus veda“ (Lietuva). Pirmiausia, ir širdimi, ir protu. Anglų tradicija byloja: „rinkis žmoną paprastą dieną, ne per išeigines“, „nei žmonos, nei baltinių nesirink žvakių šviesoje“.

Psichologo patarimai. Medaus mėnuo virto pragaru!

autorius

Kaip kažkas protingas yra pasakęs - mergaitės, netekėkite, nes po vestuvių teks užsidaryt namuose, kuriuose liksite vienos, o vyrai ims po pasaulį klajot, o namai liks tik jam protarpiais ramybės uostas... oi, ne, ne jus grįš apkabint, deja, o rast patogią savo sofą, televizorių, padarytą maistą, sutvarkytą kiekvieną kampą, galiausiai pažiūrėt, kaip auga, jei auga Jūsų vaikai... Galvodavau, nieko sau, negali taip būt!!! Bet deja... Pradėt galbūt reiktų nuo to, kad esu prieš daugiau nei mėnesį ištekėjus Jaunoji, kuri visą tą mėnesį ne medų kopinėjo, o kruvinom ašarom verkė ir keikė save gyvenimą, vyrus veidmainius arba labiau gal savo naivumą ar neįžvalgumą.. Vos tik praėjus gražiajai šventei ir ant piršto atsiradus žiedui, prasidėjo Santuokinis gyvenimas, kuris, tikėjaus, gal ir ne rožėm bus klotas, bet viskas juk įveikiama bendrom jėgom. Deja. Kadangi dirbame mūsų bendroje įmonėje, tai reiktų paminėti tai, kad esu nuo tos dienos atskirta nuo finansų, vadinasi, jei man reikia ar noriu kažką nusipirkti - reikia motyvuoti, įtikinti, išsiprašyti, bet tai nereiškia, kad Brangus Mano Vyras manys, kad man to reikia - juk gali nesidažyt, džinsus antrą sezoną tuos pačius panešiot, kam pirkt kremus iš natūralių medžiagų, jei užtenka iš principo muilo

1 2 3 4 5 6 7