Valgomasis sausmedis (Lonicera edulis) – išsivadavęs iš egzotikos gniaužtų ir vis dažniau ir drąsiau randantis savo vietą mūsų sodybose ir kiemuose. Tai – nelepus, derlingas ir dekoratyviai žydintis krūmas, išsiskiriantis tamsiai mėlynos spalvos, pailgomis uogomis, kuriose gausu antioksidantų, vitamino C bei kalio. Sausmedis nėra išrankus dirvožemiui, kuriame augs, tačiau visgi reikėtų vengti labai drėgnų ar sausų vietų. Rinkitės nuo vėjų apsaugotą, saulėtą vietą ar vietą su nedideliu pavėsiu. Kuo daugiau saulės gaus sausmedis – tuo didesnės, saldesnės ir ryškesnės spalvos bus uogos.
Įvadas į šeivamedžio augalą Šeivamedis, arba sambucus, yra augalas, kuris priklauso Adoxaceae šeimai. Šis augalas yra plačiai paplitęs Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, ir jis žinomas dėl savo gydomųjų savybių. Nuo senovės laikų šeivamedžio vaisiai, žiedai ir lapai buvo naudojami tiek maisto ruošime, tiek medicinoje. Šeivamedžio augalas dažnai yra siejamas su tradicine medicina; pavyzdžiui, senovės ... Skaityti toliau
Kas yra goji uogos? Goji uogos, dar žinomos kaip Lycium barbarum, yra mažos, raudonos uogos, paprastai auginamos Azijos regionuose, ypač Tibete ir Kinijoje. Jų istorija siekia daugiau nei 2000 metų, ir jos buvo naudojamos tradicinėje Kinų medicinoje, kur buvo manoma, kad turi gydomųjų savybių. Goji uogos ne tik praturtina maisto kultūrą, bet ir buvo plačiai ... Skaityti toliau
Sausmedžio uogos Lietuvoje vis labiau populiarėja – ir ne be priežasties. Jos pasižymi išskirtiniu saldžiarūgščiu skoniu, primenančiu mėlynių ir aviečių duetą, bei gausybe sveikatai naudingų savybių. Be to, tai vienas ankstyviausiai derančių augalų – šviežiomis uogomis galima mėgautis dar prieš pasirodant braškėms. Šios uogos vis dažniau atsiranda ne tik soduose, bet ir tiesiai ant pirkėjų ... Skaityti toliau
Dėl mėlynėse esančių antioksidantų mėlynės priskiriamos prie tų augalų, kurie padeda pailginti gyvenimą ir atjauninti organizmą. Naudingos ne tik mėlynių uogos, bet ir jų lapai. Iki žydėjimo ir žydėjimo metu nuskintuose lapuose vitamino C yra net penkis kartus daugiau nei uogose. Gydomosios savybės Mėlynių lapai didina skrandžio sulčių rūgštingumą, pasižymi sutraukiamuoju, kraujavimą stabdančiu, uždegimą malšinančiu, ... Skaityti toliau
Manoma, kad šeivamedis buvo auginamas jau priešistoriniais laikais. Archeologiniai radiniai rodo, kad senovės egiptiečiai ir kitos senosios civilizacijos naudojo šį augalą maistui ir vaistams. Graikų gydytojas Hipokratas apibūdino šeivamedį kaip „vaistų skrynią”, o viduramžių Europoje jis buvo laikomas šventu augalu, apsaugančiu nuo ligų ir nelaimių. Šeivamedžio šakas kabindavo ant durų, o jo uogas naudodavo maistui ... Skaityti toliau
Trešnių auginimas Lietuvoje trešnės auginamos jau senokai, nors klimato sąlygos auginti trešnes, ypač lepesnių veislių, Lietuvoje nėra labai palankios dauguma sodininkų mėgėjų džiaugiasi savo soduose užaugintu derliumi. Tačiau trešnių metų derlius vienais metais gali būti gausenis o kitais ženkliai mažesnis. Tam įtakos turi ir trešnių auginimas ir tinkama trešnių priežiūra. Geografiniu požiūriu Lietuvoje trešnėms tinkamiausi ... Skaityti toliau
Šilauogių nauda odai ir apsauga senstant Motina Gamta yra nuostabi, apdovanoja mus tikrai vertingomis dovanomis. Viena iš tokių yra šilauogės. Tai uogos, turinčios platų mikroelementų asortimentą, kuris ne tik apsaugo organizmą nuo ligų, bet taip pat ir nuo senėjimo. Šilauogės puikiai pasitarnauja tinkamai prižiūrint odą. Šilauogės pasižymi antioksidantinėmis savybėmis, todėl yra gana plačiai vartojamos ne tik maisto gamyboje, ... Skaityti toliau
Šilauogių veislės Ankstyvosios šilauogių veislės: CHANTICLEER – krūmo aukštis apie 1,5 m., žydi vėlai po pavasario šalnų, uogos vidutinio dydžio, saldžiarūgštės, tinkamos transportavimui. Viena iš ankstyviausių šilauogių veislių. Uogos sirpti pradeda liepos pirmoje pusėje. BLUETTA – labai ankstyva (sunoksta liepos pirmoje pusėje), itin derlinga veislė. Krūmas 90-150 cm aukščio, kompaktiškas. Derlius – 5-9 kg nuo krūmo. Uogos tamsiai ... Skaityti toliau
Šilauogių ligos ir kenkėjai Kova su ligomis ir kenkėjais. Norint, kad šilauogių krūmai būtų atsparesni ligoms ir kenkėjams pirmiausia reikia atrinkti sveikus sodinukus. Jie turi turėti tvirtus, gerai išsivysčiusius ūglius su sveikomis viršūnėlėmis, lapai ir stiebai turėtų būti be dėmių. Didžiausius nuostolius šilauogėms padaro grybinės ligos, kurios pažeidžia įvairias augalo dalis: stiebus, jaunus ūglius, lapus, ... Skaityti toliau
Šilauogių sodinimas Šilauogių sodinimas rudenį rekomenduojamas anksčiau, kad naujoje vietoje prigytų ir pasiruoštų žiemai. Jei krūmelį nusipirksite vėlai rudenį, geriau jį prikasti, uždengti lapais, pjuvenomis ir taip palikti žiemoti, o pasodinti pavasarį. Ligų profilaktikai galima pridengtus augalus dar nupurkšti 0,25 proc. eupareno tirpalu. ♦ Šilauogių ligos ir kenkėjai Šilauogėms patinka šilta ir saulėta vieta – tai ... Skaityti toliau
Šilauogės – auginimas ir priežiūra Šilauogės krūmas išauga iki 1,5m aukščio. Šilauogės lapų forma panaši į mėlynių, tik jie kelis kartus didesni. Augalas žydi birželio mėnesiais. Uogos, nelygu veislė, noksta liepos-rugsėjo mėnesiais. Vėlyviausių veislių uogos skinamos rugsėjį iki pat stipresnių šalčių. Jos panašios į mėlynes, tik gerokai didesnės, 1-2cm skersmens, susitelkusios kekėse. Šilauogės (sodinės arba sodo) ... Skaityti toliau
Šilauogių genėjimas Šilauoges būtina nuolatos genėti, nes genėjimas padeda reguliuoti krūmo augimą ir tankumą, užtikrina nuolatinį kokybišką uogų derlių, pagerina mikroklimatą krūmo viduje. Šilauoges galima genėti tiek rudenį, tiek pavasarį, tiek vasarą nuskynus derlių. Geriausia genėti anksti pavasarį prieš pumpurų brinkimą, saulėtu sausu oru, didesnes žaizdas patepant sodo tepalu ar kita dezinfekuojančia priemone. Po genėjimo reikėtų nupurkšti ... Skaityti toliau
