Keto dieta pagreitina senėjimą

Organuose kaupiasi senėjimo ląstelės

Daugelis įžymybių ir sportininkų, taip pat ir paprasti žmonės dievina keto dietą: jie atsisako angliavandenių, bet vartoja riebalus, kad greitai numestų papildomų kilogramų ir pagerintų medžiagų apykaitą.

Tačiau, kaip parodė Teksaso universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, ketogeninės dietos metu visuose organuose ima sparčiai kauptis vadinamosios senėjimo ląstelės – senstančios ląstelės.

Ketogeninės dietos esmė yra ta, kad sumažinus angliavandenių kiekį, organizmas pradeda intensyviai deginti riebalus. Kad „pamaitintų” ląsteles, kurios paprastai valgo angliavandenius, kepenyse sintetinami ketonai, iš čia ir kilęs dietos pavadinimas.

Keto dieta buvo sukurta XX a. trečiajame dešimtmetyje Mayo klinikoje vaikų epilepsijai gydyti ir daugelis šia neurologine liga sergančių vaikų iki šiol jos laikosi.

Tačiau ketogeninė dieta taip pat tapo populiari tarp žmonių, kurie nori numesti svorio, sumažinti cukraus kiekį kraujyje, pagerinti sportinius rezultatus ar gauti kitokios naudos iš greito riebalų deginimo.

Žmonės, besilaikantys ketogeninės dietos, paprastai 70-80% kalorijų gauna iš riebalų ir tik 5-10% iš angliavandenių, o vidutinis JAV gyventojas apie 36% kalorijų gauna iš riebalų ir 46% iš angliavandenių.

Ketodietos besilaikantys žmonės tikrai numeta svorio, o klinikiniai tyrimai taip pat rodo, kad ketodieta pagerina Alzheimerio liga sergančių pacientų būklę.

Spindulinės onkologijos gydytojas Deividas Giusas nebandė nustatyti žalingo ketogeninės dietos poveikio. Jis su kolegomis iš Teksaso universiteto Sveikatos mokslų centro San Antonijuje tyrė dietos poveikį p53 – galingam su vėžiu kovojančiam baltymui.

Viena iš p53 funkcijų – kontroliuoti ląstelių senėjimą: šis baltymas išjungia įtartinų arba streso paveiktų ląstelių dalijimąsi, kol jos nesukėlė organizmui problemų. Imuninė sistema paprastai atmeta senstančias ląsteles.

Tačiau kartais jos išlieka ir sukelia tiesioginį chaosą organizme. Pavyzdžiui, jei senstančios ląstelės atsiranda tarp kamieninių ląstelių, jos gali atimti iš audinių gebėjimą atkurti save. „Senstančios” ląstelės taip pat išskiria molekules, kurios gali sukelti uždegimą ir kitą žalingą poveikį.

Giusas ir jo komanda aptiko ryšį su senėjimu, kai pelėms taikė intensyvesnę ketogeninę dietą, kai apie 90% kalorijų gaunama iš riebalų. Kontrolinė graužikų grupė buvo šeriama maistu, kuriame riebalai sudarė tik 17% kalorijų.

Po to, kai pelės 7 arba 21 dieną laikėsi šios dietos, mokslininkai ištyrė jų širdies, inkstų, kepenų ir smegenų audinių mėginius.

Komanda nustatė, kad p53 baltymo kiekis buvo gerokai padidėjęs ketogeninę dietą vartojusiems gyvūnams. Mokslininkai taip pat nustatė, kad padidėjo ir kitų molekulių, rodančių senstančias ląsteles, kiekis.

Mokslininkai patikrino, ar ląstelės išnyko, kai pelės perėjo prie įprastos mitybos. Paaiškėjo, kad pakako trijų savaičių pertraukos: senstančių ląstelių kiekis beveik grįžo į normalų lygį. Giusas ir jo kolegos taip pat tyrė, kokį poveikį turi laikinas ketogeninio režimo nutraukimas: pelėms keturias dienas buvo taikoma daug riebalų turinti dieta, o po to septynias dienas joms buvo duodamas įprastas maistas.

Ciklas buvo pakartotas dar du kartus. Gyvūnų organų analizė parodė, kad pas šiuos graužikus senstančios ląstelės nesikaupė.