Probiotikų nauda: Padeda įveikti psichikos sutrikimus

Padeda įveikti psichikos sutrikimus

Skrandis, antrasis mūsų organizmo „smegenys“, lieka tyrimų objektu nuo tada, kai mokslininkai atrado stiprų ryšį tarp žarnyno ir smegenų. 2015 m. apžvalgoje pabrėžiama glaudus žarnyno ir smegenų sąveika, teigiant, kad:

„[Žarnyno ir smegenų] sąveika, tikėtina, daro įtaką daugelio sutrikimų, kuriuose dalyvauja uždegimas, pavyzdžiui, nuotaikos svyravimų, autizmo spektro sutrikimų, hiperaktyvumo ir dėmesio trūkumo sindromo, išsėtinės sklerozės ir nutukimo, patogenezei.“

Autoriai aptaria „psichobiotikų“ (probiotikų, veikiančių smegenų veiklą) būtinybę siekiant kontroliuoti šių būklių vystymąsi. Būtent šios priešuždegiminės savybės mokslininkus domina labiausiai.

Nors su žmonėmis buvo atlikta gana ribotas skaičius klinikinių tyrimų, sutelktų į šį klausimą, ankstesni tyrimai su gyvūnais rodo, kad papildomas antibiotikų vartojimas gali sumažinti nerimo simptomus, mažindamas uždegimą žarnyno ir smegenų sąsajoje.

Keletas eksperimentų su graužikais parodė, kad probiotikų vartojimas gali užkirsti kelią tam tikrų streso hormonų, įskaitant ACTH, kortikosteroną ir epinefriną, koncentracijos padidėjimui per hipotalaminę-hipofizinę-antinksčių ašį.

2016 m. metaanalizė (pirmoji tokio pobūdžio apžvalga) rodo, kad probiotikai gali padėti įveikti depresijos simptomus. Probiotikų vartojimas taip pat gali sumažinti hospitalizacijų skaičių dėl manijos epizodų žmonėms, sergantiems manijine depresija.

Probiotikų poveikio autizmo simptomams mechanizmai gali jus nustebinti. Mokslininkai jau seniai pastebėjo ryšį tarp žarnyno sveikatos ir autizmo, nes daugelis pacientų, sergančių šiuo psichologiniu sutrikimu, paprastai kenčia nuo įvairių virškinimo sutrikimų formų.

Remiantis tyrimais su gyvūnais, galima daryti prielaidą, kad žarnyno bakterijų kokybės pokyčiai gali būti naudingi ne tik virškinimo traktui, bet ir autizmo elgesio korekcijai.

2016 m. buvo paskelbta keletas tyrimų, kuriuose dalyvavo berniukas, sergantis sunkia autizmo forma. Vartodamas probiotikus virškinimo problemoms gydyti, pacientas parodė pagerėjimą pagal ADOS skalę – autizmo turinčių žmonių vertinimo sistemą.

Balai pagal šią skalę sumažėjo trimis punktais, nuo 20 iki 17. Ataskaitoje teigiama, kad „šis rodiklis laikui bėgant nesikeitė“ ir išliko „visiškai stabilus“.

Remiantis aukščiau pateiktais rezultatais galima daryti prielaidą, kad tyrimai su savanoriais padės išsiaiškinti, ar probiotikai yra veiksmingi kovojant ne tik su autizmu susijusiais žarnyno veiklos sutrikimų simptomais, bet ir su „pačia liga, kognityvinio vystymosi, kalbos ir smegenų veiklos sutrikimais“.