Meilė

Pirmąją meilę geriau pamiršti

autorius

Kalbama, jog pirmąją meilę žmogus atsimena ryškiausiai. Tačiau nustatyta, kad visiems bus geriau, jei atsiminimų apie ją atsikratysime kuo greičiau. Britų mokslininkai tvirtina, kad atsiminimai apie pirmąją meilę kelia rimtą pavojų būsimiems santykiams. Tyrimas parodė, kad žmogus saugo atsiminimus apie euforiją, kurią patyrė pirmą kartą įsimylėjęs. Tokiu būdu jis susidaro klaidingą įsivaizdavimą apie santykius, ieško panašių jausmų, negali surasti ir patiria nusivylimą. Kaip teigia Esekso universiteto mokslininkas Malcolmas Bryninas, pirmoji meilė tokia pavojinga būsimiems santykiams, kad idealiu atveju jis rekomenduoja jauniems žmonėms visai neįsimylėti. Kadangi realiame gyvenime tai neįmanoma, mokslininkas pataria „neatsinešti“ pirmosios meilės patirties į tolimesnius ilgalaikius santykius ir realiai įvertinti savo lūkesčius.

Muša iš meilės..?

autorius

Kiek laiko jau kalbama, kad vyras, pakeliantis ranką prieš žmoną, yra niekšas ir iškrypėlis, o problema vis dar aktuali įvairaus turtinio sluoksnio ir socialinės padėties šeimose. Ne visada moteris gali tuoj pat išsiskirti su žiauriu vyru, todėl kai kurios iš mūsų dėl įvairių priežasčių kenčiame tokį gyvenimą. O kitos… imasi iniciatyvos ir išmoksta savigynos būdų, pavyzdžiui, besti alkūne po šonkauliais, lyg fechtuotoja žaibiškai pulti su kočėlu rankoje ar lengvai pliaukštelėti keptuve užpuolikui per pakaušį. Smalsu, kokią žmonų savivalę kenčia vyrai išsivysčiusiose šalyse, kur pagal ekonomines ir politines jėgas moterys uždirba tiek pat ar net daugiau nei vyrai. Galima įtarti, kad kai kurios šio straipsnio skaitytojos jau turi patirties naudodamos rankas prieš vyrą ar draugą, o kai kurioms dar tik niežti rankas pliaukštelėti “geradariui”. Bet kokiu atveju, jeigu jau problema egzistuoja, senų savigynos būdų metodinės rekomendacijos, kaip kovoti su vyru, niekam nepamaišys. Laikantis jų bus mažiau traumų, kova bus efektyvesnė. Ispanijoje pirmajame kvartale 2005m. į teisėsaugos organus kreipėsi 2480 vyrų su skundais, kad juos nuolat fiziškai kankina jų žmonos ir sugyventinės. Taisyklingai apkulti vyrą – rimtas reikalas, reikalaujantis patikrintų veiksmų. Spręskite pati. Pirma, vidutinis vyras yra stipresnis už vidutinę moterį. Jeigu jis jums atsakys tuo pačiu, mažai nepasirodys.

Apie meilę

autorius

Apie meilę kiekvienas kalba savaip. Tad nenuostabu, kad kiekvieno žmogaus, kaip ir kiekvienos poros meilės ženklai gali būti skirtingi. Tyrinėjantys šeimos santykius specialistai pataria išmokti mylimojo meilės kalbą ir tuomet nekils nesusipratimų, o artimas žmogus nesijaus nemylimas. Meilės kalbą išmokti nesunku - tereikia atidžiau stebėti jums brangų žmogų. Psichologai, konsultuojantys poras įvairiais klausimais teigia, kad kiekvienas žmogus turi savo pagrindinę meilės kalbą, kuri reiškiama fiziniu prisilietimu, dovanomis, palaikymo žodžiais įvairiose gyvenimo situacijose, teikiamomis paslaugomis ir rodomu dėmesiu. Pasirinkusiems šią meilės kalbos išraišką labai svarbūs bučiniai, apkabinimai, fizinis kontaktas. Todėl poros ir nesidrovi dažnai bučiuotis aplinkinių akivaizdoje, vaikščioti susikibę už rankučių ar apsikabinę -šiais ženklaus jie kitiems tarsi pasako apie meilę, jungiančią juodu. Šie žmonės mėgsta dovanoti ir gauti dovanas. Ir nebūtinai brangias. Juos gali nudžiuginti ir paprasti niekučiai, įvairios smulkmenėlės ar mažmožiai, paįvairinantys gyvenimą. Bet jiems šie mažmožiai byloja apie meilę, sklindančia iš dovanojančiojo. Pasirinkę juos savo meilės kalba negaili pagyrimų ir komplimentų mylimajam. Prisipažinti apie meilę ar ištarti švelnų žodį, pagirti ar padrąsinti jie gali net keliolika kartų per ieną. Iš ryto, tik atsibudę, dar kelis kartus telefonu ir vakare - juk gražus žodis gali būti puikios nuotaikos užtaisas visai dienai.

Kaip užbaigti meilės romaną?

autorius

Kai apgaudinėji tą, kurį myli, vienas geriausių dalykų, kurį tu gali padaryti - užbaigti meilės romaną. Kai nusprendi užbaigti meilės romaną, tu įsipareigoji stengtis, kad tavo santykiai su tuo, kuriam buvai neištikima, pasisektų. Tai puikus sprendimas. Dabar sunkioji dalis. Kad galėtum išsaugoti dabartinius santykius, tu turi visiems laikams užbaigti savo meilės romaną. Tai įmanoma, bet tau teks nemažai paplušėti, rašoma Ezinearticles.com. Prisipažink žmogui, kuriam buvai neištikima, kad tu turėjai meilės romaną. Kai bandai užbaigti meilės romaną, tai yra paskutinis dalykas, kurį norėtum daryti, bet tai padės tau greičiau užbaigti romaną su kitu. Kai pasakysi tam, kurį myli, kad jį apgaudinėjai, atgailauk ir maldauk atleidimo. Pasakyk jam, kad romanas baigtas ir tu padarysi viską, ko reikia, kad tik išsaugotum jūsų santykius. Pasakyk žmogui, su kuriuo turi meilės romaną, kad viskas baigta. Tai daryti antru žingsniu yra būtina tam, kad apsaugotum save. Žmogus, su kuriuo ruošiesi išsiskirti, gali būti labai įskaudintas ir pranešti tavo partneriui, kad tu jį apgaudinėjai. Yra daug lengviau, jei tu jam jau pasakei, kad turėjai romaną, nei tada, kai jis apie tai išgirsta iš ko nors kito. Pasakyk žmogui, su kuriuo buvai neištikima, kad tai, ką jūs darėte, buvo klaida. Svarbu, kad pasakytum jam, kad dabar tu stengsies padaryti viską, kad kiti tavo santykiai pasisektų, ir kad dėl to jis nebegali likti tavo gyvenimo dalimi. Visam laikui užbaik romaną, kurį turėjai.

Meilė per atstumą

autorius
Meilė per atstumą

Jei su savo svajonių vyru susipažįsti kavinėje, šokiuose, bibliotekoje ar dar kur ir paaiškėja, jog jūs gyvenate tame pačiame mieste, - puiku! Draugystei ir meilei kelias atviras. Tačiau būna, kad fantastišką nepažįstamąjį sutinki toli nuo namų – seminaruose, kurorte arba autobuse. Akimirka, - ir tarp Jūsų jau įsiplieskė deginanti aistra! Džiaugiesi kiekviena kartu praleista akimirka, pamiršti viską aplinkui, tačiau…kuo arčiau išsiskyrimo valanda, tuo neramiau tu jautiesi – juk Jūs gyvenate toli vienas nuo kito, vadinasi ir matysitės retai! Kuo gi grįsta meilė per atstumą ir kas taves laukia, jei jau apsispręsi, kad be savojo princo gyventi tiesiog negali. Didžiausias skirtumas tarp kasdienio bendravimo, kai įsimylėjėliai gyvena tame pačiame mieste ir kai užsimezga ryšys tarp skirtinguose miestuose, o gal net skirtingose valstybėse gyvenančių moters ir vyro, be abejo, yra fizinis kontaktas. Pirmuoju atveju, jis yra natūrali santykių dalis, antruoju, - didžiąją laiko dalį jo paprasčiausiai nėra. Tai reiškia, kad kai kitos merginos glaustysis prie savo vaikinų, tu galėsi mėgautis tik prisiminimais arba svajoti. Be abejo, reti pasimatymai įmanomi ir tada, kai tu ir vaikinas gyvenate tame pačiame mieste. Tačiau tokiu atveju, jei objektyvių priežasčių nesimatyti nėra, o tu jauti, kad jis stengiasi išlaikyti atstumą, - tai rodo, kad fizinis kontaktas tavo brangiausiojo nevilioja. Kodėl? Į šį klausimą psichologai turi keletą atsakymų.

Menas būti kartu (I dalis)

autorius
Menas būti kartu (I dalis)

„Man sunku sutarti su vyru, dažnai pykstamės” „sūnus tiesiog nesuvaldomas, visai manęs neklauso”, „tarp draugų jaučiuosi labai prastai, nemoku bendrauti”… Daugelis problemų, dėl kurių žmonės kreipiasi į psichologą, yra susijusios su santykiais. Kaip surasti bendrą kalbą, susikalbėti, būti kartu? Ką tai reiškia – mylėti kitą žmogų? Klausimai, į kuriuos atsakymų kiekvienas iš mūsų ieškome skirtingais būdais. Tačiau ieškome to paties, tad galime tikėtis, kad egzistuoja ir universalios tiesos bei šiame kelyje padedantys orientyrai. Pamėginkime pažvelgti, kas apie tai rašoma filosofinėje, psichologinėje literatūroje. Galbūt tai padės geriau suvokti kai kuriuos dalykus, arba iškels naujų klausimų, paskatins kitaip pasižiūrėti į tai, kas vyksta. Jokiu būdu nepretenduoju pateikti išsamią mokslinę analizę. Ne, aš noriu aptarti tas mintis, kurios man atrodo vertingos, skatinančios pamatyti ir suprasti daugiau, giliau, ir neabejotinai yra svarbios man pačiai, susijusios su tuo, kas artima širdžiai – egzistencine, humanistine psichologija. Kodėl žmonės bendrauja? Ko jie iš tiesų nori vienas iš kito? Kartais savo poreikius išsakome tiesiogiai („gal gali paduoti druskos”, „man reikia tavo pagalbos”), o kartais mūsų norai lieka paslėpti po sakomais žodžiais. Taip žodžiai: „neturiu laiko”, „turiu labai daug darbo, esu užsiėmusi” neretai slepia nenorą daryti tai, kas siūloma, atsisakymą bendrauti, dalintis laiku ir artuma.

Ištikimybė ir meilė šeimyniniame gyvenime

autorius
Ištikimybė ir meilė šeimyniniame gyvenime

Yra žinomas faktas, kurį ypač gerai suvokia vedusios poros, kad ištikimybė ir meilė - tai du pilioriai, ant kurių laikosi šeimyninis gyvenimas. Abu pilioriai yra lygiai svarbūs santuokiniame gyvenime. Kai jie sugriūva, šeimyninis gyvenimas virsta pragaru. Mūsų žmogiškasis trūkumas yra tas, kad mes tuos du piliorius stengiamės pakeisti kitais, sukurtais žmogaus ir turinčiais daug defektų. Mūsų protas yra „išplautas" klaidingos ištikimybės ir bendradarbiavimo santuokoje idėjos. Dešimtmečiais visuomenei teigiama, kad santuoka daugiau nebėra sudaroma visam gyvenimui. Iš esmės klaidingos ir keliančios įtampą idėjos dabar jau priimamos bemaž kaip tiesa. Mes gyvename laikmečiu, kai daugumos nuomonė laikoma tiesa, kuri prieštarauja Evangelinei tiesai - Dievo žodžiui. Kiekvienas galime paliudyti masinės informacijos priemonių, dainų, filmų ir muilo operų pateikiamą klaidingą meilės ir ištikimybės suvokimą santuokoje. Reklama kursto (provokuoja) egoizmo ir puikybės jausmus - aš ir tik aš, sukelia painiavą ir įtampą šeimose, tarsi visas pasaulis susidėtų iš sugriuvusių šeimų, gyvenimo susidėjus ir ištuokų. Tai yra pagiežos, gynybos, pykčio ir pavydo rezultatas apgaubtose paslapties, stokojančiose nuoširdumo ir kupinose nusivylimo sprendžiant problemas situacijose. Didžiulės agentūros, norinčios destruktyviai pavaizduoti tiesą ir meilę, žinoma, turi finansines galimybes aiškiai ir įtikinamai perteikti savo žinią.

Meilės būsena

autorius

Meilė yra būsena. Ji yra pastovi ir amžina. Meilė yra sąmonės išraiška - būsena. Meilė yra visur, ji - pasaulio pagrindas, kaip ir visos Kūrinijos. Iš jos gimsta Grožis, kurį matome, Išmintis, kurią įgyjame ir Laisvė, kurioje matome Meilę. Meilė niekada nesibaigia, niekada ir niekur nedingsta, tačiau nevaldomas protas ne akimirkai nebūna be veiklos ir pastoviai kuria chaoso principu. Protas paima ir suasmenina, sukoncentruoja žmogaus mintis į konkretų objektą, jį išskirdamas iš kitų. Pvz.: Jūs mylite gamtą ir visa jos išraišką, bet įvyksta kažkas, kas jus priverčia susikoncentruoti į vieną objektą, ir tuomet jūs pradedate apie jį suktis savaisiais tikslais. Taip jūs vientisą nedalomą pasaulį padalinate į daugybę dalių, suardote harmoniją, ir tampate prisirišęs prie savo minčių koncentrato, patikusio labiau už kitus objektus. Štai tada Meilė virsta jausmu, jausmas gimdo aistrą, norą turėti, valdyti, tuo būdu vyksta vidinis konfliktas, iš kurio gimsta pavydas, nusivylimas, kerštas, išsiskyrimas, kančia, jeigu objektas nepateisina jūsų vilčių. Meilė nežino, nepažįsta vergovės, ji yra nedali, visą apimanti, viską skandinanti savyje. Meilė yra Tiesa, ji yra ir visada bus, tik protas daro ją asmenišką, o žinių neturėjimas paverčia ją kančia. Mylėti reiškia paleisti, suteikti, atiduoti ir atsiduoti, - reiškia neįpareigoti, viską ištverti ir išlikti. Meilė tai - absoliutus atleidimas, o tai reiškia, kad nėra įsižeidimo.

Meilė ir susižavėjimas...

autorius
Meilė ir susižavėjimas...

Kas yra meilė... Susižavėjimas... Man šitie jausmai atrodo tokie artimi ir vienas su kitu susiję... Kur yra riba, tarp susižavėjimo ir meilės... Kada ateina tas momentas kai žmogui jauti kažką daugiau nei tik susižavėjimą juo... Ar tai jau būna meilė... Ir išviso kas yra meilė... Ar tai nėra tas pats susižavėjimas... Ar galima mylėti žmogų ir nesižavėti juo... Ir atvirkščiai ar galima žavėtis žmogumi ir nemylėti... Kažkurią dieną man pasakė, kad aš neskiriu meilės nuo susižavėjimo... Tikrai... Nuo tos dienos aš vis bandau surasti skirtumų tarp meilės ir susižavėjimo... Bandau rasti ribą kurią peržengus susižavėjimas virsta meile... Bandau, bet kol kas negaliu... Ar tai įmanoma... Ar tai nėra individualu... Kas vienam atrodo meilė - kitam gal tik susižavėjimas... Nemanau kad kas nors galėtų tiksliai pasakyti kur yra riba, tikrai nemanau... Atrodo kas čia tokio kažkas ėmė ir pasakė kad aš neskiriu meilės nuo susižavėjimo... Gal ir nieko, tačiau dabar mano galvoje sukasi mintys... Mintys apie taip dažnai mūsų vartojamus žodžius... Apie jausmus kuriuos jaučiam kiekvienas, tačiau nei vienas tiksliai nežinom kas tai yra... Tie jausmai tiesiog ateina į mūsų širdis, į mūsų protus... Ir kuo daugiau aš apie tai galvoju, tuo labiau įsitikinu kad aš ir nenoriu žinoti skirtumo tarp šių dviejų labai gražių jausmų... Aš ir toliau noriu nejausti jokio skirtumo tarp meilės ir susižavėjimo...

Įsimylėjusiems... autentiškos žinutės, eilėraščiai

autorius
Įsimylėjusiems... autentiškos žinutės, eilėraščiai

Dviejų žmonių polėkiai, ir visai nesvarbu, kokie šių žmonių vardai. Ar suklysiu juos pavadinus mylimaisiais? Žodžiai - žmonių kalba. Ir kartą sumanyti, ištarti ar parašyti, jie tampa visų žmonių - nes visi mes esame susiję. Šekspyras vienoje savo komedijų „As you like it" rašė apie Septynis žmogaus amžius (Seven ages of man). Šiame monologe žmogaus gyvenimas lyginamas su scena, kurioje žmogus lyg aktorius atlieka įvairius gyvenimo vaidmenis, suskirstytus pagal jo amžių. Pirmasis - kūdikystė, antrasis - vaikystė, trečiasis - paauglystė, ketvirtasis - jaunystė, penktasis - branda, šeštasis - senatvė, septintasis - „antroji vaikystė". Kam čia rašau apie Šekspyrą? Todėl, kad šita meilės poezija, jeigu ją taip galima pavadinti (nors iš tikro vardai nėra esminis dalykas), pagal Šekspyrą atitiktų paauglio gyvenimo tarpsnį, kurį jis apibūdina kaip gražiausią žmogaus gyvenimo etapą: jis įsimyli, jį jaudina (suaugusio žmogaus akimis žiūrint) „paprasti dalykai", savo jausmus jis reiškia per poeziją ir galbūt kitokias meno formas. Kaip ir iš visko gyvenime, galima iš to nusijuokti, o galima tuo ir pasigrožėti. Juk kiekvienas gyvenimo etapas ypatingas ir nuostabus, todėl sakau: Dalinkimės polėkiu ir švęskime džiaugsmą! Nes džiaugsmo niekad nebus perdaug!

Sumaitota meilė

autorius

Prieš savaitę sutikau Mindaugą, vyrą, kurį visą laiką laikiau savo gyvenimo meile. Jis, kaip visuomet, buvo su moterimi. Šalia jo buvo dar viena moteris net tuomet, kai mes gyvenome drauge ir auginome mūsų dukrą. Mylėjau jį beprotiškai, todėl atleisdavau kaskart, kai pagaudavau esant neištikimą. Iš pradžių tikėdavau, kad jis laikysis man duotos priesaikos, paskui stengdavausi negalvoti, kur jis vakarais dingsta. Galiausiai turėjau pripažinti, kad jis negali gyventi kitaip. Jis man buvo tai sakęs, bet aš netikėjau ir kovojau su tuo. Buvau jauna, graži, seksuali, visiškai jam atsidavusi, o jis dar ieškojo kitų. Nežinau, kiek metų dar būčiau jį mylėjusi ir kentėjusi jo nežmonišką elgesį su manimi, jei nebūčiau sutikusi Ričardo. Jis buvo naujasis mano viršininkas. Kartą užėjo į kabinetą ir pamatė mane ašarojant. Pajutusi jo nuoširdų rūpestį, papasakojau viską kaip kunigui. Jis pašiurpo ir paskatino kovoti už savo orumą. Ne iš karto ryžausi palikti butą, kuriame mes gyvenome. Tačiau kai pamačiau savo žmogų su vyresne ir visai negražia moterimi, supratau, kad jis yra ligonis. Ričardas paprašė, kad jo mama priglaustų mane savo name. Jis nieko iš manęs nenorėjo, nemėgino rodyti dėmesio, nereikalavo dėkingumo, tik padėjo visuomet, kai tik prireikdavo. Ričardas skatino mane baigti nutrauktas studijas, padėjo gauti vietą dukrai darželyje, kai tik būdavo įmanoma, paaukštindavo pareigas.

Nesidangstykite meile

autorius
Nesidangstykite meile

Po galais, "meilė" yra žmonių sugalvotas žodis, ant kurio žmonės sukaria visus šunis, ir kiekvienas ją įsivaizduoja kitaip. Kol nesutariame bendrai, kas ta meilė - tik aušiname burnas naudodami šį žodį, nes vienas šneka apie batus, kitas - apie ratus. "Meilė" yra patogus žodis. O aš sakau, nesidangstykite meile, sakykite taip, kaip yra. Nesidangstykite "meile" aiškindami, kitų veiksmus. Kaip paprasta pasakyti "jie viską ištvėrė, nes mylėjo vienas kitą". Greičiausiai jūs nė nežinote, kodėl jie viską ištvėrė. Galbūt todėl, kad palaikė vienas kitą. Galbūt todėl, kad kartu darydami tai, ką darė, buvo laimingi. Ir dar galėjo būti begalės priežasčių, kurių jūs nežinote, bet taip paprasta visa tai įvardinti kaip "meilė". Kaip paprasta pasakyti "jis laukė jos, nes mylėjo ją". Argi ne tiksliau būtų pasakyti "jis laukė jos, nes norėjo būti kartu su ja". Kai sakai, jog "jis neskiria man pakankamai dėmesio, nes nemyli manęs", galbūt pagalvok, kokia tikroji priežastis. Religija moko, jog visos problemos kyla tik dėl to, jog nemylime Dievo ir vieni kitų. Jie siūlo paprastą sprendimą visoms problemoms - meilė. O jei paklausi, kas tai yra ir kaip tai įgyvendinti, tada suprasi, kad po tuo jų siūlomu sprendimu visko paslėpta daugiau nei po rudeniniais lapais. Nesidangstykite "meile" aiškindami savo veiksmus ar teisindamiesi. Argi ne teisingiau yra sakyti "aš teku, nes noriu kurti šeimą su juo", nei sakyti "aš teku, nes myliu jį".

1 2 3 … 13 14 15 16 17 18 19