Meilė

Be perstojo šypsaisi praeiviams, sukinėjiesi priešais veidrodį ir bijai gaminti valgyti, nes tikrai žinai - persūdysi! Taigi įsimylėjai! Ir visos tavo mintys vien apie jį. Ką gi, tavęs laukia nuostabus metas. Tiktai neužmiršk ankstesnės patirties, - savo ir kitų, - kad bent šį kartą viskas susiklostytų būtent taip, kaip tu svajojai. Psichologijos požiūriu, įsimylėjimas mažai kuo skiriasi nuo bet kokios kitos persekiojančios idėjos. Pavyzdžiui, tave sužavėjo be galo madinga ir labai brangi rankinė, ir nuolat šmėžuoja tau prieš akis. Kur bebūtum, jeigu kuri nors iš praeivių ją turės, tu pirma tai pastebėsi. Todėl netrukus tau ims atrodyti, kad madingąja rankine "jau seniai džiaugiasi visas pasaulis, išskyrus tave vieną". Įsimylėjimas - ne pirmasis meilės etapas, o visiškai savarankiškas jausmas. Šie abu jausmai užgimsta ir vystosi kiekvienas pagal savo dėsningumus ir tiktai išoriškai primena vienas kitą. Įsimylėjimų, neperaugančių į meilę, ženkliai daugiau, negu peraugančiųjų. Be to, meilė gali užgimti ir be įsimylėjimo. Įsimylėjėliai tikrąja to žodžio prasme "pameta galvas". Tai patvirtino neseniai Milano universitete atlikti tyrimai. Mokslininkai nustatė, kad įsimylėjėlių kraujyje labai sumažėja sąveiką tarp galvos smegenų nervinių ląstelių aktyvinančio baltymo lygis. Todėl nervinės reakcijos akivaizdžiai sulėtėja. Biochemikų stebėjimus patvirtino ir psichologai: jų nuomone, įsimylėjėlių elgesys labai panašus į elgesį žmonių, kurių silpna nervų sistema, - neurastenikų.

Parašyk apie meilę... Aš? Kodėl aš? Aš nežinau, nesuprantu, apskritai jau seniai neberašau. Dar apie meilę. Tik jau ne aš. Patys nežino, ko prašo. Juk puikiausiai apie tai galėtų parašyti kokie televiziniai „aklų pasimatymų“ planuotojai. Jie tikrai viską išmano nuo A iki Z. O aš – ketureilių kalinys, grafomanijos tėvas, romantiškai praskydęs šešėlių gaudytojas. Ką aš galiu pasakyti apie meilę?.. Amžinas klausimas – kokio gylio ir pločio praraja tarp įsimylėjimo ir meilės? Kokius sparnus reikia užsiauginti, kad perskristum šį, rodos, neįveikiamą atstumą? Drįstu klausti, nors žinau, kad būsiu apkaltintas egoizmu, infantiliškumu ir visišku realaus gyvenimo neišmanymu. Tačiau ar valentiniškų širdučių klijavimas nėra bandymas perskristi tą prarają? Manote, sparnai iš lipdukų mus išlaikys? Ne, ne, nesiruošiu vaidinti pikto ir pagiežingo moralisto, taip pat nesistengiu ciniškumu ir ironija sužlugdyti meilės idėjos (ačiū Dievui, tai dar niekam nepavyko). Noriu tik aprašyti prarają, nes ne kartą esu ten buvęs. Mąstydamas apie tai, ką myliu, galėčiau prasitarti – labai myliu lietų, rūke skendintį savąjį miestą ir netgi... myliu žmones, bent jau stengiuosi, nors juos mylėti sunkiausia. Čia galima kirste nukirsti: „Meilės yra daug rūšių, ne apie tai kalbi, bičiuli“. Tik kažkodėl man meilė viena. Nemoku skirstyti – čia seksas, čia meilė, o čia tik pagarba ar švelnumas... Išties prisipažinsiu – bijau įsimylėti, nes jaučiu, kad mano sparnai per silpni bedugnei perskristi.

Taip gyvenau sau ramiai tris savaites. Girdžiu, kaip dunda traukiniai, drebindami žemę, matau kaip naktį čia nešviečia žibintai, o balandžiai peri kaiušinius mano balkone. Esu mergaitė žalia suknele, laukianti ateities. Taip, sakau, ir gyvenu tris savaites, nesuprasdama, kas čia dabar vyksta. Ogi, nieko ir nevyksta. Laukiu ir laukiu, nereikia man nei pinigų, nei ypatingų linksmybių. Bet gal galėčiau jus įsimylėti? Jums nieko nereikės daryti. Tikrąją to žodžio prasme - jums tereikės egzistuoti. Aš rasiu, kuo žavėtis, kas mane žavės ir sužavės. Nesijuokite, juk tai labai paprastas dalykėlis. O planas toks. Gyvenu pereinamajame laikotarpyje, kuriame susipina praeitis, dabartis ir ateitis. O iš tikrųjų labai pasiilgau praeities, ir gyvenu ateitimi. O dabarčiai labai trūksta jūsų, mielasai. Gal galėčiau jus įsimylėti? Įsimylėčiau jus, ir jūs gal net nesužinotumėte to arba, dar geriau - mes būtumėme matęsi tik vieną kartą. Ir …(čia geriausia dalis)… aš jus įsimylėčiau tik vienam mėnesiui. Ką jūs manote? Gal galėčiau jus įsimylėti, m? Debesys kybo, griaudėja naktimis, ir tik kai pradeda lyti rugpjūčio vidury - visi kaip susitarę skelbia: Ateina ruduo. Aišku, kad ateina, aišku, kad viskas bus kitaip, nei prieš metus. Ir akivaizdu, kad aš jau nebe Vilniuje ir nebe vilnietė. Ir nepaaiškinamais žodžiais pasiilgau visų ir visko. Net ir jūsų, brangusai.

Gyvename nebe akmens amžiuje, tad laukti, kol Jis Tave pastebės gali būti išties nuobodu. Laikas imtis iniciatyvos! Kad ir kaip bebūtų, veik elegantiškai. Sek instrukcijas, kurios padės priversti Jį trokšti susipažinti su Tavimi artimiau. Kai einate į pirmą pasimatymą, vyras dažniausiai yra tas, kuris siūlo, ką veikti. Tai jam – didžiulis spaudimas. Pačioje pradžioje Jis nė nenutuokia, ar Jo pasirinkimas nebus didžiulė klaida, Jį paversianti nuobodžiu ar vaikišku. Taigi, Tu gali pakeiti situaciją. Kadangi palikti gerą įspūdį yra svarbu ne tik Jam, pamėginkite atsidurti Jo vietoje. Pakvieskite jį į rungtynes arba koncertą ir gausite taškų vien jau dėl to, kad išvengsite nuobodžios vakarienės. Taip, vyrai mėgsta daug patyrusias moteris. Tačiau jei Tu nori laimėti Jo širdį per ateinančias 10 dienų, o tuo pat metu visai neturi Jam laiko, deja, nieko nebus. Jei Tu pastoviai užimta, jis galvos Tave esant išdidžią ir pernelyg apsėstą savimi. Jei negali susitikti su Juo, kuomet Jis siūlo, informuok, kada Tau tiktų labiau. Jei visada atsakysi neturinti laiko, o paskui tikėsiesi, kad Jis vis kvies į pasimatymus, kai laiko bus, Jis paprasčiausiai praras susidomėjimą. Galų gale, kada paskutinįkart parodei susidomėjimą? Moterys domisi mados naujovėmis, o vyrai domisi drabužiais, kurie parodo figūros privalumus, ir tuo pat metu neatrodo pigiai. Ir nesirenk taip, tarsi eitum į prabangų pobūvį. Dauguma vyrų mėgsta moteris, kurios puikiai jaučiasi savo pačių kailyje ir atrodo natūraliai.

Hehe, pavadinimas intriguojantis net man. O iš tiesų tai pabandysiu parodyti, kaip sukurti bet kokia norima emocija. Tik kaip pavyzdį naudosiu būtent kaip save užmanipuliuot, kad galvotum esąs “įsimilėjęs” Beje, už pasekmes neatsakau, nes kai pats prisižaidžiau kokią savaitę blūdijau po to. Tai gi receptas: Paimam situaciją, kuri kažkada sukėlė norimą emocija, mūsų pavyzdžiui labai tiktu kažkas tokio: susipažinai su patrauklia/u mergaite/berniuku ir pabendravęs pastebėjei, kad jis/ji tave intriguoja ir gana malonu būt šalia ( O pvz tokioms nelabai malonioms emocijoms kaip pvz nerimas užtenka pagalvot “kiek daug darbų reik ryt padaryt”, arba įsivaizduot kita nemalonią situaciją, kuri galbūt tavęs laukia ateity). Kai jau turit išsirinkę situaciją – sąmoningai prisiminkit/įsivaizduokit ją. Ir taip kiekvieną sceną. Iš pradžių gali būt, kad prisiminsit tik pačius svarbiausius momentus, bet kiekvieną kart apie tai galvojant prisiminsit/įsivaizduosit vis naujų detalių. Idomu tai, kad net jei sąmoningai būsit dalį veiksmo užmiršę, smegenys pačios užpildys skyles pagal tai, kokiam kontekste įsivaizduosit situaciją (nesvarbu, kad galbūt viskas vyko ne taip, jūs 100% būsit tikri, kad viskas vyko taip ), tam, kad “įsimylėt” yra visai patogu galvot maždaug tokiam kontekste “wow, kaip tada fainai buvo..”. Kad pagreitint rezultatus, patogu karts nuo karto pagalvot “idomu, o ką jis/ji veikia dabar..”