Meilė

Kažkada seniai seniai vienas neatsargus filosofas pasakė tokią sparnuotą tezę – „teisybė gimsta ginčuose...“ Na, nuo tada ir prasidėjo... Nuo tada visa parlamentinė valstybių valdymo politika ir partinis gyvenimas yra paremtas ginčais, debatais ir kitokiomis muštynėmis. Ir niekas nebando su šia sparnuota fraze ginčytis. O juk ginčijamasi yra ne tik politikoje, bet ir alaus bare, šeimoje, mokykloje – žodžiu visur, kur tik žmogaus protas pasiekia. Proto šviesoj, širdies tamsoj – pasakytų poetas... O nesiginčija tik medžiai, žuvys, debesys, akmenys, katinai ir paukščiai. Nesiginčija ir vienas kitą mylintys žmonės... Jie sutaria.

Jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis, ir visą mokslą: jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji viską pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir viską ištveria. Meilė niekada nesibaigia“. Net nežinau, kodėl man kilo noras pradėti šį rašinį tokiais nuostabiais apaštalo Pauliaus žodžiais. Gal todėl, kad šiais žodžiais pasakoma tikrų tikriausia tiesa. Juk iš tiesu meilė yra tai, be ko mes negalime įsivaizduoti gyvenimo žemėje, be ko šis gyvenimas būtų neįmanomas. Kaip nuostabu yra žvalgytis aplinkui, kai visur matai trykštančias nuoširdumu, švelnumu ir draugiškumu akis. Tada supranti, jog iš visų pusių tave supa meilė.

Tokia savotiška nuostata remiasi keliomis prielaidomis. Daugelis meilės uždavinį pirmiausia suvokia kaip tapti mylimu, o ne mylinčiu, gebančiu mylėti. Taigi jiems problema yra - kaip būti mylimu, kaip būti mylėtinu. Šio tikslo jie siekia keliais būdais. Vienas - jį dažniausiai renkasi vyrai - tai siekti pasisekimo, valdžios ir turto, kiek tik leidžia socialinė padėtis. Kitas, paprastai naudojamas moterų, tai siekti patrauklumo, rūpinantis savo kūnu, drabužiais ir t.t. Kiti būdai pasidaryti patraukliu naudojami ir vyrų, ir moterų: išmokti malonių manierų, būti įdomiu pašnekovu, būti paslaugiu, kukliu, mandagiu. Dauguma būdų tapti mylimu yra tokie patys, kokius žmonės naudoja siekdami sėkmės, norėdami "įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms". Iš tikrųjų tai, ką dauguma mūsų kultūros žmonių laiko vertu meilės, iš esmės tėra tik populiarumo ir seksualinio potraukio mišinys.

„Jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis, ir visą mokslą: jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji viską pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir viską ištveria. Meilė niekada nesibaigia“. Net nežinau, kodėl man kilo noras pradėti šį rašinį tokiais nuostabiais apaštalo Pauliaus žodžiais. Gal todėl, kad šiais žodžiais pasakoma tikrų tikriausia tiesa. Juk iš tiesu meilė yra tai, be ko mes negalime įsivaizduoti gyvenimo žemėje, be ko šis gyvenimas būtų neįmanomas. Kaip nuostabu yra žvalgytis aplinkui, kai visur matai trykštančias nuoširdumu, švelnumu ir draugiškumu akis. Tada supranti, jog iš visų pusių tave supa meilė. Koks neapsakomai gražus jausmas tada užplūsta: jautiesi toks tvirtas, saugus, stiprus ir norisi, taip norisi atsakyti tuo pačiu ir padėkoti kažkam už tai, ką prieš akimirką pajautei. Juk viskas, kas tik žemėje sukurta, tai yra iš meilės. Kad ir menkiausias daigtelis, kad ir mažutis, tačiau, jei jis yra sukurtas su meile, jo vertė yra neapsakomai didelė - tik tada kūriniai ir darbai yra kažko verti.

Virtualios pažintys vilioja savo anonimiškumu ir atvirumu. Juk realiame gyvenime pirmą kartą susitikus retai kada šnekama apie erotiką ar partnerystę. Internete tai padaryti daug lengviau.. Dažnai besinaudojantiems internetu, o ypač IRC ar kitomis pokalbių priemonėmis, atrodo, kad pasaulis tėra vienas didelis kaimas ir visi gyvena kažkur visai šalia, „už kampo". O anksčiau galiojusio stereotipo, kad kompiuteriais, o ypač internetu, naudojasi tik spuoguoti ir truputį pamišę informatikos studentai, jau senokai atsikratyta. Tiesą sakant, internete renkasi visi tie, kuriuos galima sutikti įprastoje kavinėje ar klube kokį penktadienio vakarą. Skirtumas tik tas, kad klube daugelis elgiasi ne taip drąsiai, kaip sėdėdami priešais savo kompiuterio monitorių. Tikriausiai būtent todėl internetas ir tapo kone svarbiausia šiuolaikinio jaunimo meilės nuotykių arena. Juk ten vieną nuo kito žmones skiria tik keletas klavišo paspaudimų...