Meilė

Meilės jausmų natūralioji atranka

autorius
Meilės jausmų natūralioji atranka

Kadangi žmogaus gyvenimas labai trumpas, tai suprantamas buvo protėvių noras „įsiamžinti" per palikuonis. Kuo buvo vadovaujamasi, ieškant tinkamo partnerio? Žinoma, kad kuo simetriškesnis žmogaus kūnas, tuo didesnė tikimybė, kad jo genai bus perduoti palikuonims. Kyla klausimas: ar žmonės tikrai ieškodavo simetriškesnių partnerių? Psichologas Steve Gangestad ir biologas Randy Thornhill išmatavo įvairias tiriamųjų kūno dalis, pradedant kojų ir rankų platumu ir baigiant ausų ilgumu bei nustatė kiekvieno kūno simetriškumo koeficientą. Po to tyrinėtojai paprašė savanorių, kad šie įvertintų tiriamųjų patrauklumą. Rezultatai patvirtino, kad tarp žmogaus patrauklumo ir jo kūno simetriškumo egzistuoja tamprus ryšys - simetriškesni žmonės buvo laikomi patrauklesni. Negana to, pastarasis teiginys pasirodė esantis universalus - visiškai nesvarbu, kokiai kultūrai priklauso žmonės. Yra žinoma, kad vyrai teikia pirmenybę klasikinėms moterų figūroms. Nors skirtingų kultūrų žmonės, vertindami moters patrauklumą, nesutaria moterų svorio klausimu, psichologas Devendra Singh nustatė, kad idealus talijos-klubų santykis išlieka visuomet toks pat - vyrai visame pasaulyje laiko 7/10 santykį idealiu. Tai klasikinė smėlio laikrodžio figūra. Kodėl natūralioji atranka apdovanojo vyrus simpatijomis minėtoms moterų figūroms? Ogi todėl, kad talijos-klubų santykis yra geras vaisingumo rodiklis.

Tikra meilė – kantrybės ir išminties reikalaujantis kelias

autorius
Tikra meilė – kantrybės ir išminties reikalaujantis kelias

Daugeliui žmonių, ne tik krikščionių, labai patinka apaštalo Pauliaus himnas meilei, kuriame jis tvirtina, jog meilė kantri, viską ištveria, niekada nesibaigia. Tačiau jei paklausime apie jų pačių gyvenimus, retai išgirsime liudijimą apie tokią meilę. Veikiau išklausysime išdavysčių, nusivylimų, įsiskaudinimo istorijų. Ar tai reiškia, kad tik šventieji sugeba atrasti viską nugalinčią meilę? O gal šių dienų pasaulyje, kuriame tiek daug kalbama apie meilę, nelabai mokame mylėti? Ką apskritai reiškia mylėti? Pradėkime nuo to, kad kiekvienas iš mūsų esame sutverti pagal Dievo atvaizdą ir panašumą. Vienas iš Dievo apibūdinimų yra meilė. Tai reiškia, jog kiekvieno iš mūsų prigimtyje yra įrašytas ir meilės ilgesys, ir galimybė jį malšinti, auginti savyje dievišką meilę. Kitas dalykas - ir čia jau kalbėsiu kaip psichoterapeutas - jei spręsčiau tik pagal savo pacientus, su kuriais bendrauju, tai tik kokie penki procentai žmonių sugeba mylėti ta dieviška, kantria ir niekad nesibaigiančia meile. Mylėti sutuoktinį ar vaiką, ar savo tėvus. Įdomu tai, jog dauguma iš šių penkių procentų yra pagyvenę žmonės. Paradoksas - jauni žmonės kur kas aistringiau ir dažniau įsimyli, daugiau kalba apie savo jausmus, tačiau labai retai įsimylėjimas iš tiesų perauga į brandžią, gilią meilę. Labai svarbu suprasti, kad meilė nėra emocijų pliūpsnis, tai yra kelias - artėjimas prie to panašumo su dieviškos meilės pavidalu, kuris įrašytas mūsų prigimtyje.

7 amžinos meilės taisyklės

autorius
7 amžinos meilės taisyklės

Kiekvienas svajojame apie didelę ir gražią meilę. Tačiau kai meilė ateina, dažnai nemokame jos išsaugoti. Vokietijos psichoterapeutas, profesorius Dirkas Revenstorfas jau daug metų tyrinėja problemas, su kuriomis susiduria sutuoktiniai. Mokslininkas mano, kad meilės negalima suvaldyti tik jos pirmojoje fazėje, vadinamoje įsimylėjimu. Tačiau vėliau, atsižvelgus į septynis paprastus patarimus, galima ilgam išsaugoti gražius jausmus. 1. Būkite savimi. Nereikia nutylėti savo poreikius ir nuomonę vien dėl to, kad bijote sugriauti santykių harmoniją. Atminkite, kad net artimiausi žmonės skiriasi vienas nuo kito. Būkite savimi, tačiau taip pat gerbkite ir savo antrosios pusės interesus. 2. Leiskite mylimajam būti savimi. Kai kurie žmonės metų metus siekia pakeisti savo partnerį, padaryti jį geresniu, pritaikyti savo standartams. Negana to, jie neprisiima jokios atsakomybės ir apsimeta niekuo dėtais. Pabandykite pakeisti šią ydingą strategiją. 3. Nebijokite barnių, tačiau ribokite jų intensyvumą. Jei nuolat laikysite pyktį ir nepasitenkinimą mylimuoju, viskas gali baigtis blogai. Kai jūsų kantrybė baigsis, tikriausiai kils didžiulis skandalas. Geriau santykius aiškintis dažniau, bet ne taip intensyviai. Įsivaizduojamo šeimos santykių barometro rodyklė neturėtų pasiekti skalės „audra", geriau apsiriboti „lengvu debesuotumu". Prieš pradėdami pokalbį susitarkite, kad jis truks ne ilgiau kaip 5 minutes, o po to pasistenkite pabūti vienas su savimi bent 45 minutes.

Meilė trunka trejus metus

autorius
Meilė trunka trejus metus

“Prašau, einam šį vakarą kur nors. Labai labai noriu pasibučiuoti”, - neatlyžo draugė Elė. Vos prieš mėnesį ji išsiskyrė su vaikinu, kuris vietą šalia jos lovoje užėmė trejus metus. Nežinau, kaip ilgai jo vieta buvo Elės širdyje. Suprantu ją: aistringi bučiniai baigėsi daug anksčiau. Ir ne tik. "Guliu, kaip guminė lėlė ir nebejaučiu jokios ugnies", - guosdavosi ji man, piešdama porelės rutiną: valgio gaminimas, namų ruoša, televizorius, jo neišauklėti draugai, sujaukiantys kambarius, dvokiančios kojinės. Elę įsivaizduodavau, kaip nervingą namų šeimininkę, kojas nusidepiliuojančią tik todėl, kad ruošiasi gimtadienio vakarėliui darbe. Klausydavausi jos "naminių" istorijų paslapčia džiūgaudama, kad nesėdžiu namuose su sidabrine "take away" dėžute iš vietinio kinų restorano ir nesiginčiju su TV pultą kontroliuojančiu draugu, ką šį vakarą žiūrėsime. Mano šaldytuve jau savaitę guli suvytusi morka, nes vietoje to, kad gaminčiau vakarienę, susitikinėju su draugais, lankausi vakarėliuose ir turiu laiko dvasiniam penui: muziejai, kino filmai, pasivaikščiojimai, knygos. Jaučiuosi žavi ir laisva. Manęs neslegia buitiniai rūpesčiai. Esu morališkai ir fiziškai pranašesnė už Elę. Taip mąsčiau klausydama draugės. Tačiau grįždama namo, nublizgintais aukštakulniais sklaidydama rudens lapus, prisiminiau ir savo turėtą trejų metų bendro gyvenimo istoriją. Nepamenu, kuriuo metu staiga nustojau sąžiningai atlikti depiliacijos procedūras, jau nekalbant apie makiažą, šukuoseną.

Per kiek laiko pamirštame nelaimingą meilę?

autorius
Per kiek laiko pamirštame nelaimingą meilę?

Didžiosios Britanijos mokslininkai atrado nelaimingos meilės užmiršimo formulę bei įvardino etapus, kuriuos praeina beveik kiekvienas išsiskyrimą su mylimuoju išgyvenantis žmogus. Tyrimo metu daugiau nei 300 žmonių papasakojo apie stipriausią nelaimingą savo gyvenimo meilę ir apie tai, kaip jie išgyveno išsiskyrimą. Atlikus apklausą mokslininkai nustatė, kad minimalus laikas, kuris praeina nuo išsiskyrimo su mylimuoju iki susitaikymo su esama padėtimi, atitinka pusę to laiko, kurį du žmonės praleido kartu. Mokslininkai pripažįsta, kad kiekvienu atveju išsiskyrimo išgyvenimo laikotarpis vis dėlto gali būti individualus, tačiau negatyvios patirties įveikimo stadijos praktiškai visuomet vienodos. Pirmas išsiskyrimo su mylimuoju etapas - šokas, po kurio prasideda maištas, nenoras susitaikyti su meilės pabaiga, dar vėliau prasideda depresija, liūdesys, kaltinimai pačiam sau dėl nenusisekusių santykių. Šią stadiją keičia atgailos etapas: žmogus bando pasikeisti, parodyti gerąją savo pusę, trokšdamas susigrąžinti mylimąjį. Jei šis bandymas nesėkmingas, prasideda agresijos stadija, kyla noras atkeršyti. Pykčiui praėjus lieka tyli viltis, kad kada nors viskas vėl bus kaip buvę. Ir tik tada, kai miršta paskutinė viltis, žmogus susitaiko su esama padėtimi.

Kaip mylėti nenusavinant?

autorius
Kaip mylėti nenusavinant?

Prisiminiau vyrą parduotuvėje. Tiesa, nieko ypatingo, tačiau šiuo momentu būtent jį prisimenu: stovėjau eilėje prie kasos, krepšiuose pūpsojo galybė prekių, už nugaros šnopavo daugybė žmonių, o eilė slinko vėžlio žingsniu. Ir čia suveikė Merfio dėsnis - suskambo telefonas. Kažkur giliai po paketų, ausų krapštukų, dešros ir nupiginto sūrio ledkalniu. Telefonas netilo, o aš, degdama raudoniu, kuičiausi po krepšelį. Kaip ir reikėjo tikėtis - viskas pabiro ant žemės. Nepasitenkinimo šurmulys už nugaros stiprėjo - stabdau eilę. Konvejerį link sočios vakarienės po sunkios dienos. Karštligiškai bandžiau surinkti išbyrėjusią smulkmę, viltingai žvelgdama į netoliese stovėjusį neprastą apsauginį - nejau jo vyriška prigimtis neatsilieps mano akių kontaktui. Deja. Šiuo momentu mano kerai negaliojo. Ir tada pasilenkė jis. Nepažįstamas vyras, ėjęs pro šalį. Šypsodamasis surinko mano prekes, palaikė krepšelį ir net padėjo sudėlioti į maišus. Sumokėjau už viską (kalbėdama telefonu) ir net neatsigręždama nuėjau durų link. O jis sekė iš paskos. Nešdamas mano krepšius. Taip keistai priėjom iki autobuso stotelės, ir mano pokalbis baigėsi. Mūsų kelionė taip pat. Jis perleido mano nešulį, ir aš saugiai susirangiau ant autobuso sėdynės. Neatsimenu, ar tada padėkojau, - taip buvau nustebusi. Nemačiau jo daugiau niekada. Gal todėl, kad ilgą laiką vengiau eiti į tą parduotuvę. Ar lengva pasakyti žmogui viso gero? Kai nori, jog būtų ir liktų per amžius.

Laimingos meilės formulė

autorius
Laimingos meilės formulė

Psichologai meilėje atranda labai daug dėsningumų, pasikartojimų. Visos poros pereina tuos pačius etapus, nė viena neišvengia krizių. Visi panašiai klystame ir kenčiame dėl panašių dalykų net nežinodami, kad patys meilę ir žudome. O paskui šaukiame, kad nėra meilės. Tačiau psichologė-psichoterapeutė Rūta Bačiulytė sako, kad meilė gali tęstis ir visą gyvenimą. „Meilė tikrai gali tęstis visą gyvenimą, tačiau tai nereiškia, kad visą gyvenimą ji liepsnos ta pačia ugnimi ir išliks tokia, kokia buvo dviejų žmonių santykių pradžioje. Meilė - gyvas, nuolat kintantis procesas, pereinantis ne vieną etapą. Tik nuo dviejų žmonių noro ir pastangų priklauso, kiek ji tęsis. Meilė gali tęsti iki gyvenimo pabaigos arba iki pirmos krizės, nesėkmės ar išbandymo." „Meilė prasideda nuo susižavėjimo, o paskui - skraidymas ant sparnų, rožinės svajos. Tai pradinė meilės stadija, kurioje vienas kitą idealizuojame, matome tai, ką norime matyti. Tačiau tokia būsena negali tęstis visą gyvenimą. Ji ir nesitęsia. Jeigu šitame etape pora susituokia, greitai į tarpusavio santykius įsimaišo buitis: rožiniai akiniai nukrinta, o tada aplanko nusivylimas - pirmoji krizė. Pirmąją krizę neišvengiamai išgyvena ir nesusituokusios poros. Šitoje stadijoje poros dažnokai išsiskiria arba jų santykiai visiškai atšąla. Jeigu ir gyvena toliau kartu, tai gyvena jau tik iš įpročio, dažnai netgi kentėdamos. Yra manančių, kad susižavėjimas, įsimylėjimas trunka maždaug trejus metus, tačiau dažnai tai baigiasi jau po metų.

Tabletė, gydanti neištikimus partnerius. Tai įmanoma?

autorius
Tabletė, gydanti neištikimus partnerius. Tai įmanoma?

Pasirodo, jog neištikimybė, kaip akių spalva ar nosies forma, yra paveldima ir užkoduota žmonių genuose. Tačiau mokslininkai suteikia vilties: jau atrasta medžiaga, kurios pagrindu greitai bus sukurtos tabletės, stabdančios neištikimybę. Sutuoktinių ar partnerių norą „eiti į kairę" sąlygoja keli veiksniai: anksčiau minėti genai, instinktai, psichologija bei chemija, kurią galima valdyti ir užkirsti kelią būti neištikimiems. Chemikai atrado medžiagą, kuri sukelia pasibjaurėjimą kitais priešingos lyties asmenimis ir skatina stiprų prisirišimo jausmą tik vienam partneriui, rašo mail.ru. Dar anksčiau buvo iškelta hipotezė, jog viena iš pagrindinių neištikimybės priežasčių gali būti tam tikros cheminės medžiagos. Mokslininkai prieš septynerius metus pradėjo ieškoti to, kas galėtų sustabdyti neištikimus partnerius. Visi bandymai, žinoma, buvo atliekami su pelėmis. Tyrėjai pasirinko dvi pelių grupes - pievines laukinukes ir stepių graužikus. Pirmosios grupės pelių patinėliai pasižymi gan audringu gyvenimo būdu ir „laksto" į kairę taip dažnai, kaip tik gali. Įdomu tai, jog stepiniai graužikai pasižymi ištikimybe ir šventai iki pat mirties būna su savo išrinktąja pele. Tai ir sužavėjo mokslininkus, kurie daugelį metų aiškinosi, kodėl vienos pelės yra neištikimos, o kitos net nežiūri kitų pelių pusėn. Taip po ilgų metų tyrimų, atrodo, pagaliau paaiškėjo, kas skatina ir kas stabdo neištikimybę. Pasirodo, jog vieno geno aktyvumas lemia žmogaus socialinį bei seksualinį elgesio modelį.

Ištikimo vyro išpažintis: kodėl aš visą gyvenimą neišdaviau žmonos?

autorius
Ištikimo vyro išpažintis: kodėl aš visą gyvenimą neišdaviau žmonos?

Aš noriu atskleisti jums paslaptį. Tai yra tai, kuo aš labai didžiuojuosi, ir tuo pačiu tai, ko aš gėdijuosi. Tai yra tai, ką reiškia būti vyru ir tokiu nebūti. Tai apibūdina, kas aš esu ir kas nesu. Tai dichotomija, kurią net man sunku suprasti. Mano paslaptis yra beveik ketvirčio amžiaus senumo - aš visada buvau ištikimas. Nors geidžiau daugelio moterų, niekada nei su viena iš jų nemiegojau, niekada nebučiavau nei vienų bučinio ištroškusių lūpų. Aš pasiturintis. Aš geros fizinės formos. Aš gražiai rengiuosi ir ne, aš nesu bjaurus. Taip, aš turėjau progų, bet...Aš niekada neapgaudinėjau. Ir niekada apie tai neprisipažinau, na, todėl, kad vyrai paprastai apie tai neprisipažįsta. Nepaisant to, kaip mes norėtumėm, kad jūs galvotumėte, kokie mes tapome jautrūs, mūsų broliška klika pagrįsta bravada ir varžymusi dėl pripažinimo. Tą pačia minutę, kai mes prisipažįstame nebesivaikantys sijonų, atsiribojantys nuo mūsų prigimtinio poreikio persekioti, mūsų goriliškos krūtinės ima mažėti. Tai gali skambėti ne ypač protingai, bet taip jau yra, bent jau mano pasaulyje. Taigi, ar aš kada nors nukrypau į šalį? Vieną kartą mano kolega man pasakė: "Jei ruošiesi apgaudinėti, daryk tai su tobulu 10, nes, kai tave pagaus apgaudinėjantį - o kada nors vis tiek pagaus - žvelgdamas atgal į praeitį, nesigailėsi." Aš visada maniau, kad tai geras patarimas. Be to, aš niekada nesutikau tobulo 10, kuri būtų susidomėjusi manimi.

Menas būti kartu (II dalis)

autorius
Menas būti kartu (II dalis)

Būti kartu su kitu žmogumi ne taip ir lengva. Šį tą jau pasiaiškinome pirmoje straipsnio dalyje, na o dabar tęsiame sąmprotavimus apie tai, kad leidžia santykius padaryti sėkmingus. Gana daug apie meilę ir tarpusavio santykius knygoje „Menas mylėti” rašo psichologas Erichas Frommas. Jis išskiria simbiozinę ir brandžią meilę. Pirmosios atveju žmogus yra prisirišęs, priklausomas. Tokie partneriai nėra laisvos, brandžios asmenybės. Iširus tokiems santykiams, dažnai sakoma: „ji sugadino man gyvenimą” „aš taip stengiausi jam įtikti, o jam tai nieko nereiškė, jis nemoka mylėti”. Brandžioje meilėje išsaugomas žmogaus individualumas, orumas; žmogus vienu metu yra ir laisvas, ir pririštas. Tai paradoksas, kuomet „du tampa vienu, ir tuo pat metu išlieka dviem“. Brandūs partneriai atsakomybę už nesėkmes dalinasi pusiau, nesuverčia jos vienas kitam. Jei į jausmus neatsakoma tuo pačiu, brandžiai mylintis žmogus neabejotinai liūdi ir kenčia, tačiau sugeba leisti kitam eiti savo keliu, rinktis tai, kas jam atrodo geriausia. E. Frommas apžvelgia, kaip keičiasi meilės formos augant. Ankstyvoje vaikystėje vaikas mylimas vien už tai, kad jis yra. Tėvai juo tiesiog džiaugiasi, jiems smagu matyti vykstančius pasikeitimus. Augdamas vaikas suvokia, kad jis savo paties veiksmais kuria meilę. Pajunta, kad kai kurie jo veiksmai, pavyzdžiui, meilumas, paslaugumas džiugina tėvus, o kiti, tokie kaip melavimas ar atsikalbinėjimas – liūdina.

Jis myli mane... kaip auką

autorius

Tarp vyrų ir moterų dažnai būna nesutarimų. Taip vyksta todėl, kad vienai ir tai pačiai sąvokai priskiriame skirtingas reikšmes. Ji sako: "Aš tave myliu", o turi omenyje: "Myliu tavo pinigus", arba "Pagimdysiu tau vaiką", o galbūt "Niekur tavęs nepaleisiu". Daug reikšmių, tiesa? Jis sako jai: "Aš tave myliu", o turi omenyje "Man patinka su tavim mylėtis", arba "Gerai, kad neverti manęs įsitempti", o galbūt "Dabar privalėsi manęs klausytis". Ir tai dar ne viskas. Kaip mums suprasti vienas kitą, kai egzistuoja toks didelis, atrodytų pažįstamų ir suprantamų jausmų, galimų traktavimų kiekis. Pasirodo, jei žinai, kaip vyras supranta meilę, galima nuspėti būsimus jūsų santykius! Tą pažymėjo net Aristotelis, išskyręs 6 meilės rūšis. AGAPE – pasiaukojanti meilė. Vyras, kuris suvokia šį jausmą, kaip atsidavimą, padarys viską, kad mylimajai būtų gera. Kaip jis save išduoda. Greičiausiai jis ilgai su jumis draugavo ir tik po to prisipažino meilėje. Jūs pastebite, kad jis niekada nereikalauja atsako į jo jausmus. Kai toks vyras sako jums "Aš tave myliu", reikia suprasti: "Atiduosiu tau paskutinius marškinius". Ko iš jo tikėtis. Tokia meilė, be abejo, turi daug teigiamų savybių. Vyras, kuris nuolat aukoja save ir savo interesus dėl jūsų, pelno pasitikėjimą ir pagarbą. Tačiau nieko daugiau, išskyrus tai. Paprastai totalus rūpinimasis pradeda įgristi. Tai, be abejo, malonu, tačiau seksualinės traukos tikrai neskatina.

Meilė gali būti amžina

autorius

Kas dešimta pora meilę, kuri egzistavo santykių pradžioje, išsaugo dvidešimčiai metų ar dar ilgiau. Tokias išvadas padarė Niujorko Stony Brooko universiteto mokslininkai, kurie naudodami magnetinės rezonansinės tomografijos metodą palygino cheminius procesus, vykstančius ką tik įsimylėjusių porų ir porų, kartu gyvenančių ilgiau nei 20 metų, smegenyse. Mokslininkai nustatė, kad kai kurių ilgą laiką kartu gyvenančių porų smegenyse pamačius partnerio fotografiją vykdavo visiškai tokios pačios cheminės reakcijos, kaip ir žmonių, išgyvenančių ankstyvąjį įsimylėjimo periodą. Šis atradimas paneigė tradicinį įsitikinimą, kad su meile susiję, pakilią nuotaiką sąlygojantys cheminiai procesai pradeda silpnėti praėjus vos 15 mėnesių nuo santykių pradžios ir visiškai išnyksta per dešimt metų. Anksčiau skirtingi tyrinėtojai yra teigę, kad meilė miršta per 12-15 mėnesių, trejus ir septynerius metus.

1 2 3 … 12 13 14 15 16 17 18 19