Kas atsitinka meilei po vedybų?

Tūk­stanči­ai išsiskyrusių porų kelia sau klausimą: kas atsitin­ka meilei po vedy­bų? Iki ves­tu­vių san­tyki­ai atrodė ide­alūs, bet vos tik susi­tuokė, pasirodė, kad meilė ėmė kažkur garuoti it dūmas.

O kaip su tomis poromis kurios neiš­siskiria, – ar jie išmok­s­ta gyven­ti su tuščia vieta, ar yra tiesiog san­tuokų, kur meilė išsaugo­ma? Jei įmanoma meilę išsaugoti – kaip tai padary­ti? Vieni klau­sia draugų, kiti – spe­cial­istų, treti dvasininkų ar pačių savęs.

Mūsų žmogiško­je psi­chologi­jo­je gili­ai įsišakni­jęs supra­ti­mas, kad san­tuo­ka neatskiria­ma nuo roman­tiškos meilės. Beveik visi pop­u­liarūs žur­nalai kiekvien­ame numery­je spaus­d­i­na maži­au­si­ai po straip­snį apie tai, kaip san­tuoko­je išlaikyti meilę gyvą. Gausu knygų šia tema. Ta pati prob­le­ma sprendžia­ma tele­viz­ijos ir radi­jo lai­dose.

Tik kodėl, turė­da­mi visas tas kny­gas, žur­nalus ir prak­t­inę pagal­bą, tiek nedaug porų įminė meilės išsaugo­ji­mo paslap­tį po ves­tu­vių? Pora apsi­lanko sem­i­nare, išgirs­ta puik­ių idėjų kaip palaikyti san­tyk­ius, per­skaito žur­nale „101 būdas, kaip par­o­dyti meilę”, išsiren­ka du ar tris, kurie pasiro­do ypač geri, išban­do ir pamirš­ta. Likusių 98 būdų nė netaikome ir toli­au gyve­name kaip įpratę.

Psi­cholo­gai padarė išvadą, kad pagrin­di­nis žmo­gaus emoci­nis por­eikis yra meilė, švel­nu­mo por­eikis, por­eikis jausti, kad kažkam prik­lau­sai ir esi mylima(-s). Meilės por­eikis yra pagrin­di­nis mūsų emocinių troškimų cen­tras. Dėl meilės įkopi­ame į viršukalnes, per­plauki­ame jūras, pere­iname dyku­mas ir ištve­ri­ame didži­au­sius sunku­mus. „Jei kalbėči­au žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėči­au meilės, aš tebūči­au žvan­gan­tis varis ir skam­ban­tys cim­bo­lai.” sako Paulius savo pir­mame laiške kor­in­tieči­ams [Kor 1, 13:1–13]. Svar­bus tik­slas yra atkreip­ti der­amą dėmesį į tą meilės rūšį, kuri būti­na mūsų emocinei sveikatai.

Kiekvien­as mūsų savo vidu­je turime emo­ci­jų rez­ervuarą, kuris nuo­lat turėtų būti prip­il­do­mas meilės. Kenčiančio part­ne­r­io vidu­je yra nematomas rez­ervuaras kurio pri­etai­sai rodo, kad jis tuščias. Dėl tokio tuščio meilės rez­ervuaro tam­pa nepak­enčia­mas part­ne­r­io elgesys, atšąla tar­pusavio san­tyki­ai, ima skam­bėti šiurkštūs žodži­ai, atsir­an­da kri­tišku­mas. San­tyk­ius gal­i­ma atgaiv­in­ti jei pavyk­tų tą rez­ervuarą prip­ildyti.

Palaikyti san­tyk­i­u­ose emo­ci­jų rez­ervuarą pil­ną meilės yra lygiai taip pat svar­bu kaip auto­mo­bil­iui – atitinka­mas kiekis tepalų. Tęsiant san­tyk­ius su tuščiu rez­ervuaru gali baigtis liūd­ni­au nei vairuo­jant auto­mo­bilį be tepa­lo.

Gary Chapman’as, dvidešimt metų kon­sul­tuo­damas poras, padarė išvadą, kad yra penkios pagrind­inės emocinės meilės kal­bos – pen­ki būdai, kaip žmonės išsako ir supran­ta meilę. Lingvis­tiko­je kal­ba gali turėti daug dialek­tų ir tarmių. Lygiai taip ir su penkiomis pagrind­inėmis meilės kalbomis – yra dau­gy­bė jų dialek­tų. Svar­biau­sia yra štai kas – išsi­aišk­in­ti ir kalbėti antro­sios pusės kal­ba.

Tas pat ir meilė­je. Jūsų ir jūsų part­ne­r­io meilės kal­ba gali skir­tis kaip kinų nuo anglų. Jei sutuok­ti­nis supran­ta tik kinų kalbą, kad ir kaip stengsitės postringau­ti apie meilę angliškai, nesupr­a­site vien­as kito.

Turime norėti išmok­ti pagrind­inę sutuok­tinio meilės kalbą, jei norime veiksmin­gai perteik­ti savo meilę.

Lingvis­tikos mok­slas nus­tatė pagrindines kalbų gru­pes, joms prik­lau­so: japonų, kinų, ispanų, anglų por­tu­galų, graikų, vok­iečių, prancūzų ir t. t. Geri­au­si­ai kalbame gimtą­ja kal­ba, kuri yra mums supran­ta­ma ir pato­giau­sia. Kuo dau­giau šnekame kita kal­ba, tuo lengvi­au darosi ben­drauti ir ja.

Norė­da­mi perteik­ti savo jaus­mus, turime išreikšti juos būtent pagrindine savo sutuok­tinio kal­ba. Nus­tačius ir išmokus savo žmonos ar vyro meilės kalbą, mes ran­dame rak­tą į pat­var­ią ir meilės kupiną san­tuoką. Kai part­ne­r­io emo­ci­jų rez­ervuaras bus pil­nas ir jis jau­sis saugus jūsų meilė­je, pasaulis nušvis kit­om spalvom, o žmogu­je atsivers didži­ulis poten­cialas.

Meilės kal­ba Nr. 1 – palaiky­mo žodži­ai. Markas Tve­nas kartą pasakė: Aš gal­iu būti gyvas kom­pli­men­tu du mėne­sius. Supran­tant Tveną pažodžiui, šeši pagyri­mai per metus būtų galėję išlaikyti emocinį jo meilės rez­ervuarą veiksmingą. Jūsų antrai pusei tikri­au­si­ai reikės dau­giau. Kom­pli­men­tai, palaikan­tys, padrąsi­nan­tys ir tiesiog mal­onūs žodži­ai puiki­ai perteikia meilę ir kuria šiltą emocinį kli­matą.

Meilės kal­ba Nr. 2 – laiko lei­di­mas kar­tu. Tai gali būti ben­dra mėgia­ma veik­la, pasi­vaikščio­ji­mas dviese arba pietavi­mas restorane, šnekuči­uo­jan­tis ir neven­giant savo mylimo­jo akių. Leisti laiką kar­tu, tai skir­ti visą savo dėmesį kitam žmogui, o ne tiesiog kar­tu žiūrėti tele­vi­zorių. papras­tai pora, kuri dar tik drau­gau­ja, tuo ir skiri­asi juo sutuok­tinių, kad drau­gau­jan­tys žmonės nenulei­džia vien­as nuo kito akių, o vedusi pora sėdi nebyli­ai ir žval­go­si po restora­no salę. Kalbėtis, tai ne tik išk­lausyti, bet ir pasi­dal­in­ti savo jaus­mais.

Meilės kal­ba Nr. 3 – dovanos gav­i­mas. Dovanų davi­mas yra pagrind­inė meilės išraiš­ka, peržen­gianti vis­us kultūrinius bar­jerus. Meilę visa­da lydi dovanos. Pai­mi dovaną į rankas ir mąs­tai: „Matai, ji(-s) galvo­jo apie mane” arba: „Ji(-s) prisim­inė mane.” Jei nori padovan­oti žmogui dovaną, turi pir­ma pagalvoti apie jį. Dovana yra tos minties žen­klas. Nes­var­bu, kiek ji kain­uo­ja. Svar­bu, kad galvo­jai apie tą žmogų. Mama nieka­da nepamirš­ta dienos, kai vaikas parnešė jai dovanų lauko gėlę. Tai viena lengvi­au­si­ai išmok­stamų meilės kalbų. Dovanas gal­i­ma pirk­ti, rasti arba gam­inti. Jei tai pagrind­inė sutuok­tinio meilės kal­ba – galite tap­ti tikru šios sri­ties eksper­tu.

Meilės kal­ba Nr. 4 – paslau­gos. Kar­tais pagrind­inė žmo­gaus meilės kal­ba yra tai, ką gal­ime pavad­in­ti paslaugų teikimu. Darai tai, ką žinai sutuok­t­inį norint, kad dary­tum. Tiesiog stengiesi įtik­ti jam patar­nau­damas ir rody­damas savo meilę per atlik­tus dar­bus. Tai gali būti mais­to gamin­i­mas, namų tvarky­mas, vaiko priežiūra, namo remon­tas, šuns išved­i­mas pasi­vaikšči­oti ar katės smėlio pakeiti­mas. Stiprus pavyzdys, tarnys­tės kitam, pateikia­mas krikščiony­bė­je, kai Jėzus nuplau­na savo mokini­ams kojas. Per pas­taru­o­sius dešimt­mečius dėl socialin­ių pokyčių visuomenė­je neliko įprastų vyro ir mot­ers vaid­menų, tad atsive­ria plati kūry­binė laisvė. Bet svar­bu atminti, jog prašy­mais par­o­dome meilei kelią, bet reikalav­i­mais – užtvenkia jos tėk­mę.

Meilės kal­ba Nr. 5 – fizi­nis prisili­eti­mas. Fizi­nis prisili­eti­mas kaip meilės ges­tas pasiekia pačią mūsų būty­bės esmę. Pradedant švel­niu peties prisili­etimu ir baigiant pačiu aistringiau­siu bučiniu – tai pati stipri­au­sia meilės perteiki­mo for­ma. Pašalinkite visas neigia­mas fizinio prisili­eti­mo for­mas jūsų san­tyk­i­u­ose. pasikalbėkite apie jums mal­o­nius prisili­eti­mo būdus. Sudarykite sąrašą aplinky­bių, vietų ar prisili­eti­mo for­mų, kurios sustip­ri­na jūsų fiz­inį ryšį. Krit­inėse situaci­jose, ligos, mir­ties ar panašių dalykų atve­ju rask­ite būdą kaip galė­tumėte švel­ni­ai paliesti, tai geri­au nei tylėti ar kalbėti tušči­ai.

Kaip atpažin­ti savo ar part­ne­r­io pagrind­inę meilės kalbą

Kad sužino­tumėte pagrind­inę meilės kalbą, užduokite sau keletą klausimų. Ko jūs/jūsų sutuok­ti­nis prašote daž­ni­au­si­ai? Kas lei­džia pasi­justi ypač mylimai(-m). Kas labi­au­si­ai žei­džia? Ko užvis labi­au­si­ai trokš­tate? Atsaky­mai į šiu­os klausimus duos esmines užuom­i­nas.

Pagal: Gary Chap­man (2008). Penkios meilės kal­bos. Vil­nius: Alma lit­tera.
Edvar­das Šid­lauskas | psichika.eu