Liaudies medicinos priemonės – psichologinis placebas?

Žmonės visada nori tikėti stebuklais. Tikėjimas, kad yra koks nors stebuklingas nuoviras, stebuklinga piliulė ar šimtmečius patikrintas liaudiškas vaistas, juokauja žiauriai. Žmogus galvoja, kad gydo ligą ir sveiksta, tačiau iš tikrųjų turi visas galimybes atsidurti ligoninės lovoje ar net susirgti su gyvenimu nesuderinamų komplikacijų. Šiuolaikinė medicina savo arsenale turi daugybę priemonių ir būdų, kaip padėti pacientą ant kojų. Todėl visiškai nebūtina griebtis metodų, kurių veiksmingumas yra labai abejotinas.

Patirties trukmė ne visada lemia jos kokybę, tačiau ji sukelia rimtą priklausomybę. Žodžiu, kartų lygmeniu. Na, o kas negirdėjo apie inhaliacijas per bulves nuo peršalimo, nosies šildymą vištienos kiaušiniu, vonią, kuri „paprastai gydo nuo visų ligų“, ir degtinę su pipirais kaip paskutinę viltį pasveikti?! Protingai žiūrėkime į šimtmečius patikrintus receptus ir dažniau prašykime tikrų gydytojų patarimų, o ne gydytojų ir gydytojų.

Blogas patarimas

Mums reikia prakaituoti. Ne, ne! Apvynioti galvą trimis antklodėmis nėra geriausias būdas nuleisti aukštą karščiavimą. Visų pirma, tai nepadės. Antra, organizmas jau yra streso būsenoje, tad kodėl jis turėtų pabloginti sąlygas kovai su liga? O tikimybė gauti šilumos smūgį su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis didėja su kiekvienu drabužių sluoksniu.

Tada eik į pirtį!  Taip pat neteisingas sprendimas. Niekada ir jokiomis aplinkybėmis, bent jau žmogui esant gyvam, nepavyks pasiekti tokios temperatūros, kuri naikintų virusus ir bakterijas. O perkaitimas, gerokai pabloginantis jūsų būklę, yra tikras. Padidėjusi temperatūra turės tik teigiamą poveikį esamo uždegimo vystymosi greičiui.

Negalite plauti, kol nesusirgsite. Atminkite: „švara yra raktas į sveikatą“. Būtina nusiprausti po dušu, jei leidžia fizinė būklė. Taip temperatūra nepadidės, nebent perkais.

Degtinė dezinfekuoja! Senamadiškas metodas, susietas su stipriu alkoholiu, daugiau kalba apie norą „imti į krūtinę“, o ne apie rūpestį savo sveikata. Alkoholio turintys gėrimai verčia žmogaus organizmą dirbti padidintu greičiu. Akivaizdu, kad to nereikia, kai net fizinė būsena aiškiai rodo, kad reikia poilsio.

Pasninkas gelbsti. Sergant reikia valgyti mažai, lengvai ir daug skysčių. Kitaip, iš kur atsigauti reikalingos jėgos?! Maisto netekęs organizmas itin greitai išnaudoja ir taip nedideles maistinių medžiagų atsargas, kurios naudojamos atsigavimui.

Šlapimo terapija? Čia net nėra ką pasakyti. Bet kuris sveiko proto žmogus supranta, kad vartodamas savo gyvenimo atliekas negali pasijusti geriau. Šią absurdo teoriją aktyviai palaiko patiklūs apologetai visame pasaulyje, o tai galiausiai lemia pacientų, sergančių inkstų nepakankamumu, skaičių.

Jei sergate, uždarykite visus langus. Priešingai, patalpoje, kurioje yra pacientas, būtina palaikyti švarą ir gryno oro cirkuliaciją. Tai sudarys patogias sąlygas atsigauti.

Garstyčių pleistrai kojinėse. Senamadiškas metodas, kuris labiau linkęs nudeginti jautrią pėdų odą, o ne tikėtiną ligos palengvėjimą. Beje, tas pats pasakytina ir apie skardines. Jų veiksmingumas neįrodytas, tačiau galimybė gauti daugybę mikrotraumų yra gana reali.

Antibiotikai nuo praeities ligų. Na, tai padėjo anksčiau?! Padėdavo ir anksčiau, bet su kuo organizmas kovoja šį kartą, dar reikia išsiaiškinti. Antibiotikai yra rimti vaistai, o metų metus lentynoje gulintys vaisto likučiai nėra pati geriausia priemonė savigydai. Padaryta žala gali būti daug kartų didesnė nei visiškai ignoruojant ligą.

Ar galiu gauti vitaminų? Gali! Jei paskyrė gydytojas. Tačiau įsotinamosios vitamino C dozės, naudojamos profilaktiškai ūminių kvėpavimo takų infekcijų metu, yra idėja, kuri nuo pat pradžių pasmerkta žlugti. Tuo pačiu metu, šiek tiek atkakliai vartojant vitaminus, gali lengvai išsivystyti hipervitaminozė. O gydytojai turės ne tik kovoti su pagrindine liga, bet ir susidoroti su neapgalvoto vitaminų vartojimo pasekmėmis.