Lietuvos žuvys gyvena upėse, ežeruose ir Baltijos jūroje, todėl jų rūšių įvairovė yra gana didelė. Gėluose vandenyse dažniausiai sutinkamos lydekos, ešeriai, karšiai, lynai ir kuojos. Baltijos jūroje gyvena menkės, silkės bei plekšnės, kurios prisitaikiusios prie sūresnio vandens sąlygų. Šios žuvys yra svarbios tiek gamtai, tiek žvejybai ir maisto pramonei.
Pats lynų egzistavimas mūsų ežeruose sukėlė didelį susidomėjimą. Faktas yra tas, kad vienintelė vieta, kur gyveno lynai, buvo Kemos upė jos žemupyje. Kol yra Borovskoje ežeras, lynų jame nerasta. Migruojantys paukščiai ir kai kurie lynus į ežerą paleidę meškeriotojai padarė savo darbą. Jis pradėjo aktyviai daugintis, praktiškai neturi priešų, buveinė yra puiki. Ir jis ne ... Skaityti toliau
Galiu pasakyti, kad per žvejybos metus daug gyvenau pasaulyje ir įgijau nemažai patirties. Kiekvieną vasarą aš ir daugelis mano gerų draugų plūsta į savo vasarnamius, kur turime ne tik lysves su agurkais ir pomidorais, bet ir ištisus daržus, kurie auga nepaprastai greitai. Čia turime daug ką veikti – čia laistyti, ten ravėti, šen bei ten ... Skaityti toliau
Viena populiariausių plėšriųjų žuvų mūsų upėse ir ežeruose yra ešeriai. Ši dryžuota žuvis išlieka aktyvi žiemą, todėl ji yra populiarus žiemos poledinės žvejybos tikslas. Norint sėkmingai žvejoti, reikia žinoti šios žuvies įpročius ir jos buveinę. Šiame straipsnyje mes jums pasakysime, kaip įvairiais būdais sugauti balų turintį ešerį. Kur ešeriai gyvena žiemą? Ešeriai yra mokyklinė žuvis. ... Skaityti toliau
Ruduo laikomas geriausiu lydekų gaudymo laikotarpiu, taip yra dėl to, kad plėšrūnas pradeda ėsti. Nuo rugsėjo vidurio lydeka tampa kuo aktyvesnė, ji godžiai puola viską, kas plaukia priešais ir atrodo daugiau ar mažiau kaip maisto objektas. Tačiau pažymime, kad net ir esant dideliam plėšrūnų aktyvumui, reikės laikytis ir atsižvelgti į tam tikras taisykles, kurios gali ... Skaityti toliau
Balandis – metas, kai gamta bunda iš žiemos miego ir ypač suaktyvėja žuvys. Šį mėnesį vandenys alsuoja gyvybe, o meškeriotojai gali mėgautis įdomiomis išvykomis ant vandens. Pažiūrėkime, kokios žuvys aktyvios balandžio mėnesį, kokius žūklės būdus naudoti ir kaip išsirinkti tinkamus įrankius bei masalą. Balandį, kai gamta pabunda iš žiemos miego, rezervuarai atgyja, o žuvys pradeda ... Skaityti toliau
Vologdos krašte itin populiari lydekų žvejyba spiningu upėse ir ežeruose. Lydekos gyvena visur, išskyrus labai mažus ėriukus ir upelius. Lydeka – populiariausias žvejybos objektas ne tik Rusijoje, bet ir pasaulyje. Apie šią žavią žvejybą parašyta šimtai knygų ir sukurti filmai. Lydeka minima net vaikiškose pasakose. Šios žuvies populiarumas toks didelis, kad dar nesutikau žmonių, kurie ... Skaityti toliau
Karpis yra nepretenzinga žuvis, todėl jo buveinė yra beveik bet koks vandens telkinys. Bet jis gana drovus ir norint jį sugauti, žvejys turi būti labai kantrus. Dėl savo tinginystės karpis mažai juda, stovi neaktyviame arba stovinčiame vandenyje. Todėl jį surasti nesunku, pakrantėje įrengti vietą žvejybai su kuo ramesne srove. Dugnas šiose vietose dažniausiai yra dumblinas ... Skaityti toliau
Ešeriai yra daugumos Rusijos nacionalinė žuvis. Jis gyvena visur: nuo Kaliningrado srities iki Kolymos, yra plačiai paplitęs visose Skandinavijos šalyse ir daugumoje Europos šalių. Ešeriai išgarsėjo tarp žvejų dėl didžiulio skaičiaus ir nepretenzingumo savo buveinėms. Vykdami žvejoti į Vologdos regioną atminkite – jis gyvena visur, išskyrus seklias pelkes. Mėgėjiškos ir sportinės žūklės požiūriu tai labai ... Skaityti toliau
Karosas. Lietuvos gėlavandenės žuvys Šeima: Karpinės (Cyprinidae) Karosas, auksinis karosas, paprastasis karosas (Carassius carassius) Žuvies kūnas Stambus, aukštas, iš šonų plokščias, uodegos stiebelis trumpas. Žiotyse viena eilė dantų, po 4 iš kiekvienos pusės. Žvynai stambūs ir lygūs. Nugarinis pelekas ilgas, su 14-21 spinduliais, kaip ir uodeginis pelekais tamsiai pilkas; pauodeginis, krūtininiai ir pilvo pelekai tamsiai ... Skaityti toliau
„Junkbait“ jau seniai pasitvirtino kaip efektyvus masalas be ašmenų gaudant stambias plėšriąsias žuvis. Nepaisant savo svorio, šis masalas gali džiuginti meškeriotoją tiek žvejybos metu, tiek žvejybos metu. Tačiau norint visapusiškai įvertinti masalą, reikia sumaniai valdyti įrankius ir žinoti plėšriųjų žuvų elgesio ypatybes. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelis sėkmingos žvejybos pavyzdžius naudojant jerkbait natūralių kliūčių, tokių kaip ... Skaityti toliau
Iškyla klausimas, kodėl Lietuvos žvejai, prie vandens telkinių gyvenantys ūkininkai nesiima auginti ungurių. Šios žuvys nėra reiklios. Jos puikiai auga tvenkiniuose, uždaruose ežerėliuose. Ungurius galima auginti kartu su karpiais, lynais, sidabriniais karosais ir kitomis žuvimis. Manau, kad ungurininkystės plėtrą turėtų remti ir Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijų valdininkai, kurie dosniai dalija Europos Sąjungos fondų lėšas. Lietuvoje yra sukaupta stiklinių ungurių įžuvinimo patirties. Šioje srityje pasidarbavo Vilniaus universiteto docentas Augustinas Mačionis. Dar prieškarį unguriukų įžuvinimą jis išbandė Vilniaus krašte. 1928-1939 metais jį valdžiusi Lenkija iš Anglijos importavo per tris milijonus unguriukų. To įžuvinimo rezultatai dar buvo jaučiami ir pokariu. Užfiksuota, kad Vilnijos krašte ungurių sugauta dar 1957 metais. Nauja Lietuvos ežerų įžuvinimo unguriais banga kilo praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį. 1956 metais buvo atvežta 344 tūkstančiai unguriukų. Įžuvinimas vyko ir vėliau. Iki 1978 metų į Lietuvos ežerus ir Kuršių marias buvo išleista per 28 milijonus unguriukų. Sėkmingai vykdytas Kuršių marių įžuvinimas unguriais davė rezultatų. 1960-1969 metais Lietuvos žvejų ungurių sugavimo vidurkis siekė 1725 centnerius, kai Kaliningrado srityje - 1524 centnerius. Vėlesniais metais ungurių Kuršių mariose sumažėjo, o vėliau įžuvinimas visai nutrauktas. Rezultatų nereikėjo ilgai laukti.
Žiemą ešeriai – pagrindinis poledinės žūklės objektas. Jie gyvena beveik visur – upėse, daugelyje ežerų, tvenkiniuose, apysūriuose jūros vandenyse. Ešeriai paprastai užauga iki 1,5 – 2 kg svorio. Upėse jie laikosi pakraščiuose, kur srovė lėtesnė, prie žolių. Ežeruose bei upių užtvankose nusileidžia kartais ir į labai didelį gylį. Stambus ešerys maitinasi daugiausia smulkiomis žuvelėmis. Upėje didieji ešeriai susiranda sau patinkančias vietas ir dažniausiai laikosi po vieną ar nedideliais būreliais. Mažų žuvelių upės srovėje jie pasigauna vis tik lengviau, nei tie kurie gyvena dideliuose ežeruose ir net stambūs, daugiau nei kilogramą sveriantys ešeriai sudaro gana didelius būrius. Kaip ir ežere, upėje gyvenantys ešeriai dažniausiai medžioja smulkias žuveles rytais ar pavakariais, o, esant darganotam ar vėjuotam orui, ir vidurdienį. Tuomet jie daugiau juda, išeina į srovę, paskui žuveles atplaukia į seklumas. Žiemą ešeriai – pagrindinis poledinės žūklės objektas. Iš po ledo juos rekomenduojama gaudyti avižėlėmis, ypač geltonomis, plūdine meškere. O upėje galima gaudyti ir žiemine dugninuke, naudojant nestorą valą ir uždėjus ne per sunkų slankiojantį svarelį. Gaudant avižėle ar meškeryte su sargeliu patyrę meškeriotojai pataria ant neilgo pavadėlio užrišti ir paprastą laisvą kabliuką su masalu. Kartais, kai žuvys būna ne tokios godžios, didesnė dalis užkimba ne ant avižėlės, o būtent ant to kabliuko. Avižėlė taip pat naudinga, nes atkreipia dėmesį ir privilioja žuvis.
