Tą naktį - iš birželio 23 d. į 24 d., vasarovidyje, kada stojasi trumpiausia metų naktis ir ilgiausia diena - visoje Europoje ant kalnų ir kalnelių užsiliepsnodavo laužai, o jų atšvaitai atsispindėdavo tamsiame Vandens paviršiuje. Šitos Šventės - esminės indoeuropiečių Giminės Šventės patrauklumas buvo toks stiprus, kad jos įtaka siekė ir už indoeuropiečių Žemių ribų: ... Skaityti toliau
Aukštą protėvių Suvokimą ir dvasines Galias parodo lietuviškų Sodnų (sodų) kūrimo tradicija. Be abejonės, tai sakralią prasmę turintis mūsų Protėvių palikimas, kuris šiandien dar nėra pakankamai įvertintas, ištirtas ir žinomas. Sodnai yra nuostabus senovės Žmonių gilios dvasinės Pasaulio pajautos įrodymas, o taip pat – jų abstraktaus mąstymo demonstracija. Šios sakralios geometrinės formos (tradicinis Sodnas yra ... Skaityti toliau
Medis kaip augalas yra paplitęs visame Pasaulyje, tad nenuostabu, kad daugelyje Tautų jis tampa universaliu simboliu paaiškinančiu universalių dalykų (pavyzdžiui, Pasaulio) struktūrą. Pasak Dundulienės (2008), Pasaulio (arba Gyvybės) Medžio įvaizdis susiformavo žalvario amžiuje (2100-500 m. pr. m. e.) ir „buvo svarbiausias veiksnys mitologinei [horizontalios ir vertikalios] erdvės sampratai formuotis“ (p. 15). Deja tikslių baltiškosios mitologijos ... Skaityti toliau
Vaikeli mano, tu palieki Tėvo Namus ir nuo šio pirmojo žingsnio prasideda naujas tavo Gyvenimo etapas, nuo šio momento tu gali pasakyti: „aš pradedu Gyvenimą“. Labai atidžiai įsiklausyk į žodį „Gyvenimas“ – tai ne tik Gyvenimo Darbas, kas yra visų gyvųjų priedermė, bet ir Gyvenimo menas – todėl reikia susimąstyti apie esminius jo tikslus ir ... Skaityti toliau
Botanikai tikina, kad ajeras nėra reliktinis Lietuvos augalas; jį, greičiausiai, į Lietuvą bus atvežę Lietuvos, Krymo arba Artimųjų Rytų pirkliai. Pirmą kartą apie ajerą Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose užsimenama Vilniaus Domininkonų vienuolyno inventorinėse Knygose. 1514 m. inventorinėje Knygoje užrašyta, kad kovo mėnesį iš totoriaus pirklio buvo pirkti du maišai ajero šaknų. Ajero šakniastiebiai Lietuvos vienuolynuose buvo ... Skaityti toliau
Kodėl Lietuvių valstiečių Vaikai iš karto nuo žagrės tapdavo inteligentais, šviesuoliais, eruditais, tuo tarpu kai Prancūzijoje tokį lygį pasiekdavo tik per tris kartas? Vėlgi atsakymas tas pats – dėka sudrausmintos ir perkeistos gyvybinės energijos. Tai ką jau pamiršome, pastebėjo kitataučiai. Pamokslininkas iš Berlyno D. Jenišas (1799 m.) K. G. Milkaus žodyno pratarmėje rašė, kad Lietuvių ... Skaityti toliau
Man atrodo, jog praeityje tokia Gamtos, klimato įvairovė Lietuviams darė gerą poveikį, nes ir pasaulėžiūrą, Pasaulio supratimą padėjo glaudžiai sieti su Gamta. Juk, pavyzdžiui, nepaprastai malonu išvysti, kaip, visa, kas žiemą atrodė numirę, sušalę, pavasarį prisikelia. Ir toliau tie stebuklai nesibaigia, o plėtojasi: Gamta sužaliuoja, suklesti. Tas klestėjimas viršūnę pasiekia birželio pabaigoje. O Mūsų kalendorinės ... Skaityti toliau
Palauk, Valdove, neskubėki – Pirmiau Taika su savimi ir su savais, Pirmiau su Saule, su Žeme kalbėki, Su debesiu, su plaukiančiais javais, Su savo širdimi, su Mūsų menkumu – Ir jauski, kaip ramu... Pažvelk – Žvaigždynais dengiasi Dangaus pašlaitės, Ir tulpių taurės sklidinos rasų... Kas ten kalnely? Negi Donelaitis Pakilęs klausosi pavasario garsų?.. Tai ta ... Skaityti toliau
Rudenį, artėjant Ilgėms ir Vėlinėms, nejučia aplanko mintis apie mirtį. Gal todėl, kad apmiršta Gamta ir viskas aplinkui pasikeičia – pasikeičia augalija, persimaino Oras. Lygiai taip mainosi ir Žmogaus nusiteikimas... Aplanko mintys, kad panašiai kaip ir Gamta bei Oras, keičiasi ir Žmogaus Gyvenimas... Ateis laikas, ir reikės mirti kūnui, o Sielai tikriausiai labai pasikeisti. Kitimas ... Skaityti toliau
Manoma, jog išanalizavus žmogaus šokį galima patekti į jo sielą. Praktiškai į kiekvieną judesį galite įdėti savo jausmus, kuriuos jaučiate: pagarbą, susižavėjimą, nepasitenkinimą, kančią, švelnumą ar meilę. Pramoginiai šokiai – tai puikus būdas įdomiai praleisti laiką ir atrasti savyje kažką naujo. Pradėti šokti pramoginius šokius gali bet kurio amžiaus žmonės, nes fizinis krūvis nėra toks didelis kaip sporte arba balete. Kuo naudingi šokiai? Be pasimėgavimo pačiu šokiu jūs gaunate galimybę naudingai praleisti laiką. Proginiai šokiai naudingi fiziniam vystymuisi, šokant pagerėja kvėpavimo ir širdies – kraujagyslių sistemos darbas. Šokiai gali ne tik sustiprinti jūsų sveikatą, bet ir kardinaliai pakeisti išvaizdą (žinoma, tik į geresnę pusę). Žmones, kurie yra profesionalūs šokėjai arba tik mėgėjai, iš karto galima pažinti. Nesvarbu, tai būtų moteris ar vyras, žmogaus eisena lengva ir grakšti, nors jis ir vilkėtų žieminius rūbus. Šokėjas lyg plaukia pažeme aukštai iškėlęs galvą, ištiesęs pečius. Kitaip ir negali būti: juk šokant valsą, tango arba fokstrotą poros judesiai turi būti darnūs. O jeigu jūs susikūprinsite, pakelsite pečius, šokti bus nepatogu ir galų gale jūs vienas kitam pradėsite mindžioti ant kojų. Todėl, norite to ar nenorite, šokant susiformuos taisyklinga laikysena. Šiandien vis populiaresni ir populiaresni tampa Lotynų Amerikos šokiai. Jie pakeri savo ugningumu ir judesių grakštumu. Tačiau jų visų pagrindas – klubų judesiai (ir gana energingi).
Ignoruojama, žinoma, jaučiuosi, nors kuo labiau gilinuosi, tuo man sunkiau suvokti, kas tas "elitas"? Na, "verslo elitas" yra tie, kurie turi daug pinigų, "elitiniai armijos daliniai" geriau šaudo ir gaudo, tačiau kuo pasižymi "literatūros elitas"? Ar tai tie individai, kurie turi daugiau pilkosios smegenų masės ir daugiau sielos? Beje, pasak senovės egiptiečių, Paskutiniame teisme sveriant sielą ant kitos svarstyklių lėkštės dedama plunksna, taigi elitinis sielos sunkis nėra toks jau vertingas dalykas. Jeigu "kultūros elitas" įkūnija tautos pasirinktus dvasios autoritetus, tai kodėl jis pats su tokiu bulimišku apetitu ėda bene vienintelį Marijos žemės tikrai numylėtą poetą Justiną Marcinkevičių? Todėl atrodo, kad šis elitas save susikūrė, susigalvojo taisykles, pagal kurias žaidžia, ir pats pasitenkina. Kartais pagalvoju, kad "literatūros elito" puikybė, pavydumas ir įprotis kategoriškai teisti pačiam būnant neteisiamam tam tikra prasme nužudė ir Gavelį, ir Kunčiną. O "fotografų elitas" palengva galabija Paulių Normantą. Ir tai nesusiję vien su valstybinėmis premijomis, kurias, kaip žinoma, dalina elitas. Jis (o gal "tai"?), vadindamas save "istorija" ar "laiko išbandymu", pasirūpina, kiek ir kokių eilučių apie mane (tave) bus parašyta enciklopedijoje ir ar bus man (tau) rasta vietos 10 klasės lietuvių literatūros vadovėlyje. Tačiau ar verta dėl to išgyventi, juk nepraeis nė pusė amžiaus, o jau būsiu visai kitoje vietoje, kitokiu ar net jokiu pavidalu.
Yra knygų, kurios tikrai buvo likiminės ir kurias skaičiau vėlyvoje paauglystėje ar studentaudamas, iš esmės tai visa serija nuo Hermanno Hesse’s iki vokiečių ekspresionistų ir romantikų (autorių chronologinė seka atvirkštinė), bet aš negaliu pasakyti, kad šita knygų šūsnis (snobams galbūt neprivalomi autoriai) man padarė menkesnį įspūdį nei Platono dialogai. Manau, A. Dumas „Trys muškietininkai“, o vėlėliau „Vikontas de Braželonas“ padarė silpnesnį įspūdį; „Trijuose muškietininkuose“ mane žavėjo ne pamaiva kvailys d’Artanjanas, o orusis grafas Atas – lengvas cinikas, visiškai išsilaisvinęs nuo savimeilės, kuria visi A. Dumas herojai nepagydomai sirgo. „Po dvidešimties metų“ ir „Vikonte de Braželone“ sužavėjo Aramis, bene jėzuitų generolu tapęs vyras, norintis ir siekiantis pakreipti istoriją. Karys, vienuolis, mergišius, poetas viename asmenyje, kone Ignacas Lojola. „Arami, sudiev amžinai“, – šnabžda d’Artanjanas, mirdamas nuo patrankos sviedinio, pataikiusio tiesiai į krūtinę, o Portui ir Atui priešmirtinėje prakalboje jis ištaria: „Iki pasimatymo“; d’Artanjanas žino, kad Aramis eina pragaran, bet tai dar pagražina dabitos vienuolio, Ordino generolo vaizdelį. Tas bent žinojo, ko nori, kiti muškietininkai buvo tik politinių jėgų įkaitai ar žaislai, tiesa, karalių ir kardinolų rankose. Bet kaip gražiai jie žaidė... Kokios frazės, kokie špagos dūriai, koks romantiškas intrigų kamuolys... Visus šiuos tomus perskaičiau ne po kelis, o po keliolika kartų.
