Mokslas – objektyvių žinių apie gamtą ir visuomenę gavimas (objektyvaus žinojimo plėtimas, paneiginėjant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenės modelius arba plečiant, papildant turimas objektyvias, t. y. teoriškai ir empiriškai įrodytas žinias), tiriant tikrovę.
Daug yra rašoma apie meditacijos privalumus, naudą, apie tai, kaip pradėti medituoti, kaip tai daryti, bet labai nedaug apie tai, su kokiais sunkumais galite susidurti medituodami. Nusprendžiau apie tai parašyti, nes dažnai žmonės galvoja, kad medituoti yra paprasta, kad sunkiausias dalykas, kurį reikia padaryti, tai rasti tam laiko. Jokiu būdu nenoriu to paneigti, tačiau, tai ... Skaityti toliau
Vieni savo problemų eina spręsti pas psichoterapeutus, psichoanalitikus, kiti į jogos centrus, budistinės, kinietiškos ar kitokios meditacijos grupes ir t. t. Kodėl taip vyksta? Ką pasirinkti? Medituotojai dažnai primena nesveikų keistuolių bendrijas, neišskiriant ir jų vadovų. Dažnai tai žmonės, kuriems trūksta socialinės realizacijos, humoro jausmo, sveiko proto, gyvo domėjimosi mokslinėmis – kultūrinėmis alternatyvomis. Neretai „nusimeditavę“ ... Skaityti toliau
Nuostata apibrėžiama kaip proto konfigūracija, žmogų iš anksto nuteikianti suvokti daiktus tam tikru būdu ir pasiruošusiam tam tikru būdu į juos reaguoti. Vadinasi, ji daro įtaką trims pagrindiniams elgesio pradmenims – mąstymui, jautimui ir pasiryžimui veikti. Pavyzdžiui, optimistinė nuostata nuteikia matyti labiau šviesiąsias daiktų puses, regėti viltį, skatina ko nors siekti toliau, didina atsparumą nevilčiai. ... Skaityti toliau
Šiuolaikinė psichologija gimė prieš gerą šimtmetį, ir nuo to laiko požiūris į žmogaus prigimtį ėmė keistis, plečiant jos pažinimo ribas. Tai atsitiko tada, kai mokslininkai žmogų ėmė laikyti nors ir gyvulišku organizmu, tačiau apdovanotu tam tikromis aukštesnėmis psichikos funkcijomis, dažniausiai vadinamomis „protu“. Vėliau šį požiūrį praplėtė gelmių psichologijos specialistai, atradę pasąmonę, kuriai priskyrė pagrindinį vaidmenį, sąlygojant žmogaus ... Skaityti toliau
Juokas – vaistas, kuris nieko nekainuoja, tačiau gydo kūną ir sielą. Kineziterapeutė, terapinės jogos instruktorė, pozityvios psichologijos specialistė, reiki meistrė-mokytoja Lili Charjanova ragina visus kuo dažniau juoktis. Anot pašnekovės, tai suteiks ne tik laimės, bet ir sveikatos. – Kaip žmogų veikia juokas? – Juokiantis natūraliai gaminasi endorfinų – laimės hormonų, kurie malšina fizinį ir emocinį ... Skaityti toliau
Daugelis vyrų, kurie su savo sutuoktine lankosi pas šeimos terapeutus, nori išgelbėti griūti pradedančią savo santuoką. Vis dėlto būna atvejų, kuomet šio noro nepakanka ir net geriausias psichoterapeutas čia nelabai gali kuo padėti. „Didžioji dalis griūti pradėjusių santuokų gali atsitiesti po trumpų pykčių, nesusikalbėjimo, konfliktų ar nepasitenkinimo periodų. Vis tik daugelis porų į šeimos terapeutus ... Skaityti toliau
Apie skyrybas su savo sutuoktiniu svarstančioms moterims šeimos terapueutai tampa tarsi tuo paskutiniu šiaudu, galbūt vis dar galinčiu išgelbėti, jų akimis, jau visai pašlijusią santuoką. „Labai dažnais atvejais šių moterų vyrai iki šio momento net nežino, kokios gilios ir sunkios yra jų santuokos problemos, – tikina Pensilvanijos valstijoje dirbanti santuokos terapeutė Christine Wilke. – Būtent ... Skaityti toliau
Jei netikite, kad yra svarbesnių dalykų nei meilė, tada pagalvokite, kodėl žmonės net ir mylėdami vienas kitą išsiskiria? Vadinasi, yra kažkas, ko negalime priimti ir su kuo taikstytis bei sugyventi. Pamėginkime išsiaiškinti. Teresa Newsom yra dirbusi moterų centre, Smurto artimoje aplinkoje aukų advokate. Todėl kasdien dirbdama su žmonėmis, jų santykiais bei jausmais, ji padarė tam ... Skaityti toliau
Norint įveikti netvarką savo namuose, svarbu suprasti, kaip ji atsiranda. Ne visi turimi daiktai mums yra brangūs ir svarbūs. Masinio vartojimo kultūra, internetinė prekyba skatina vis daugiau pirkti, vartoti ir taip didina mūsų namuose esančių daiktų skaičių (nors dažnai mes juos ir slepiame nuo savęs pačių). Galbūt perteklius susideda iš daiktų, kuriuos jums kažkas atidavė? ... Skaityti toliau
Minimalizmo ir visi kiti tvarkymosi metodai, taip pat interjero kūrimas prasideda atsisakant nereikalingų, nebenaudojamų ir nebedžiuginančių daiktų. Jų atsikratyti siūloma įvairiai: sunešti visus tos pačios rūšies daiktus, pavyzdžiui, drabužius, iš visų kampų į vieną vietą, pasirinkti konkretų kambarį ar namų vietą, kurią norisi susitvarkyti, ir visų pirma išrūšiuoti, kurie daiktai lieka, kuriuos dovanosite ar parduosite ... Skaityti toliau
Netvarka susideda ne tik iš sumestų daiktų krūvos, bet ir iš jų pertekliaus. Šiuo metu itin populiaraus gyvenimo būdo – minimalizmo – šalininkai propaguoja minimalų gyvenimą, kuriame, pavyzdžiui, nėra penkių puodų, jei savo mitybos įpročiams palaikyti jums pakanka vieno. Iš įvairių minimalizmo interpretacijų atsirado ir tvarkymosi metodų, įvairių netvarkos mažinimo būdų. Vienas jų – visą ... Skaityti toliau
Tai gali pasirodyti neįprasta, bet polinkis kaupti daiktus – kartais nėra doro būdo bruožas, bet liga. Daiktų kolekcionavimas suteikia daug malonumo, bet kartais puoselėtas ir, rodos, nekaltas pomėgis virsta nesuvaldoma daiktų troškimo manija. Kodėl taip atsitinka? Kada peržengiama riba tarp kolekcionavimo ir kaupimo? Ir kaip atsikratyti liguisto polinkio kaupti? Kalbamės su psichologu Aurimu Gudu. Sakoma, ... Skaityti toliau
