Mokslas – objektyvių žinių apie gamtą ir visuomenę gavimas (objektyvaus žinojimo plėtimas, paneiginėjant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenės modelius arba plečiant, papildant turimas objektyvias, t. y. teoriškai ir empiriškai įrodytas žinias), tiriant tikrovę.
Kodėl ji su manimi vengia bendrauti? Labai dažna situacija šeimoje, kai vienas ar kitas nenori bendrauti. Žemiau pateikiu ištrauką iš Vyro ir Žmonos situacijų aprašymų. Kalba netaisyta. Situacija Vyro akimis: Anksčiau retkarčiais kišdavo koją mano išgyvenimai dėl darbinių reikalų. Prisikaupdavo ir išsiliedavo. Paskutinius kelis metus tie išgyvenimai mažėjo, bet pradėjo ryškėti mano pykčio priepuoliai, dažniausiai susiję ... Skaityti toliau
Kurti lygiavertį santykį su kitu žmogumi nėra lengva, ypač jei didžiąją gyvenimo dalį esame įpratę stengtis įtikti, nuolaidžiauti, t.y. jei elgaimės kaip žmonių malonintojai. Visgi supratus nuostolingus tokios elgsenos padarinius, ilgalaikės perspektyvos prasme, pokyčiai gali prasidėti nuo įsitikinimų apie save ir santykių su kitais žmonėmis peržiūros. Štai kelios svarbios mintys apie santykius, kurių dažnai nepaisome, jei ... Skaityti toliau
Mūsų priklausymas nuo kitų žmonių, kad išgyventume ir klestėtume nesibaigia vaikystėje, suaugę mes ir toliau ieškome prieraišumo. Norėdami pasirūpinti savo emociniais poreikiais mes kuriame šeimas. Ir tada paaiškėja, kad gyventi šeimoje nėra tik nesibaigianti šventė. 1. Atviras bendravimas. Kada šeimoje nėra paslapčių, manipuliacijų, nutylėjimų. Kada galima apie viską kalbėti, klausti ir išsakyti. Pagarba vienas kito ... Skaityti toliau
Vadovai dažnai skundžiasi, kad jų darbuotojai nežino, ko nori, kad jiems trūksta motyvacijos, jaučiasi nenoras dirbti. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktoriaus, psichiatro – psichoterapeuto Raimundo Aleknos teigimu, – pinigai darbuotojui nėra pagrindinis (nors, be abejo, svarbus) motyvas dirbti vienoje ar kitoje organizacijoje. Juk dažnai atlyginimas būna lyg ir neblogas, o darbuotojas vis tiek nepatenkintas. ... Skaityti toliau
„Kas nori vadovauti klasės projektui?“, – klausia mokytoja. Keletas rankų šauna aukštyn, kitos lieka neiškeltos, kažkas žiūri į žemę, o keletas drąsiausių vaikų šaukia: „Aš! Aš!“ Net ir nuo jauno amžiaus keletas iš mūsų peršoka į pirmąsias vietas, džiaugdamiesi galimybe užimti lyderio poziciją. Kiti – šio vaidmens atsakomybę atideda vėlesniam laikui. KTU lyderystės eksperto Gintauto ... Skaityti toliau
Davidas G. Myersas pasakoja istorija, apie 1910 metais vykusias itin įdomias lenktynes tarp norvegų ir anglų, kurie pirmi pasieks Pietų ašigalį. Jį pirmieji pasiekė norvegai, kurie buvo sėkmingai vedami Roaldo Amundseno. Anglai, iš kitos pusės, buvo nevykusiai vedami Roberto Falcono Scotto, todėl ašigalio pasiekti nesugebėjo. R. F. Scottas bei trys jo komandos nariai žuvo. Kaip ... Skaityti toliau
Kiekvienas sėkmės kelias unikalus ir iš esmės nėra pakartojamas, sėkmė atrandama einant savo keliu, o ne kažką kopijuojant. Kita vertus, visgi aptinkami ir šiokie tokie bendrumai. Sėkmingi žmonės dažniausiai: 1. Mokosi iš savo klaidų, kai kiti nuliūsta ir nuleidžia rankas.2. Sąmoningai ir nuosekliai kuria savo sėkmę, tuo tarpu kiti tikisi, kad laimė ateis ir pati pasibels į ... Skaityti toliau
Lietuvoje yra nemadinga kalbėti apie mokslininkus, kai tuo tarpu kitose išsivysčiusiose šalyse yra priešingai – jų veikla laikoma viena patraukliausių, nes leidžia prisidėti prie valstybės gerovės pasitelkiant intelektą. Šiuos ir kitus iššūkius naujoje monografijoje „Mokslininko intelektinė lyderystė aukštajame moksle: poreikis, veiksniai ir iššūkiai“ tyrė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorė Vilma Žydžiūnaitė. „Intelektualai buvo ir garbinami, ... Skaityti toliau
Žodį „lyderystė“ girdime kasdien. Apie tai kalbėti, atrodo, tapo gero tono ženklu. Šiandienos žmogui lyderystė asocijuojasi su įtaka, pirmavimu, valdžia, aktyvumu, veržlumu, perspektyvumu. Iš ekranų dažnai girdime kvietimus į lyderystės konferencijas, seminarus, paskaitas, meistriškumo pamokas ar net festivalius. Jei būsi lyderis – būsi sėkmingas, girdi žmonės. Psichologė Laura Dubosaitė sako, kad tai – akių dūmimas. ... Skaityti toliau
Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad svarbu būti pirmūnu ne mokykloje, o gyvenime. Ekspertų teigimu, šiandien itin svarbiomis tapo lyderio savybės – profesionalumas, sugebėjimas įkvėpti, užtikrintumas ar charizma. Anot jų, būtent jos užtikrins sėkmingą profesinį ir socialinį gyvenimą ateityje, todėl jas būtina ugdyti dar nuo mažens. „Lyderio savybių lavinimas yra būtinas, nes po truputį skatina pasitikėjimą ... Skaityti toliau
Kelis dešimtmečius Lietuvoje vyravo nuostata, jog lyderis versle privalo turėti griežtą poziciją, esant reikalui trenkti kumščiu per stalą, o nuo jo neatsiejami atributai buvo geras portfelis, kaklaraištis ir prabangus automobilis. Dabar tai galima būtų pavadinti lyderystės imitavimu. Pasak ekspertų, šiuolaikinei lyderystei keliami reikalavimai griauna autoritarinio vadovo stereotipą, lyderis ir vadovas keičiasi vaidmenimis: šiandien tu lyderis, ... Skaityti toliau
Savęs pažinimas yra vienas iš emocinio intelekto gebėjimų, svarbus kiekvienam efektyviai veikiančios komandos nariui ir ypač komandos vadovui, lyderiui, kuris prisiima atsakomybę už padarytus sprendimus ir veda visus į priekį, numatytų tikslų link. Kai kalbame apie lyderius, dažniau kyla teigiamas ir sektinas, charizmatiškos asmenybės vaizdinys. Tačiau tokie žmonės savyje gali būti prikaupę ir ne tokių ... Skaityti toliau
