Mokslas

Stresas nepriklauso nuo oro ar metų laiko. Nuo jo kenčia ir seni, ir jauni. Kartais atrodo, kad visas mūsų gyvenimas vis dažniau kiša mūsų galvas po savo negailestinga giljotina. Tai jau ne tik sugadinta nuotaika, bet ir tiesioginė grėsmė sveikatai. Trumpalaikis stresas gali būti naudingas, nes laiku mobilizuoja imuninę sistemą. Antikūniai, organizmo ''gynėjai'', ypač jautrūs stresinėms situacijoms. Tūkstantmečių bėgyje išgąstis, baimė ar pyktis perspėja kūną: ''Dėmesio! Pavojus! Mums į pagalbą ateina imuninės ląstelės, kurios, pavyzdžiui, sumažina atviros žaizdos užkrėtimo pavojų, greičiau ją užgydo. Ilgalaikis, chroniškas stresas slopina organizmo imuninę sistemą. Nuo nuolatinės įtampos ji laikui bėgant ima šlubuoti ir kai prireikia pagalbos, organizmas jau neįstengia patikimai apsiginti. Stresas gali atverti vartus pačioms įvairiausioms ligoms. Streso hormonų - adrenalino ir kortizolio perteklius gali slopinti smegenų funkcijas, reguliojančias vegetatyvinę nervų sistemą,sutrikdyti medžiagų apykaitą ir suardyti "atminties neuronus". Streso pasekmės gali pasireikšti bet kuriame organe. Mūsų hormonų ir mūsų imuninės sistemos neįmanoma pripratinti prie streso. Organizmas niekada nepripras prie ginčų, erzinančio triukšmo, priekabių. Reikia mokėti išsikrauti. To išmokti galima ir būtina - padės joga treniruotės ir pan.

Šiuos laikus galima pavadinti tikru streso aukso amžiumi. Kūnas, protas, širdis ir siela kiekvieną dieną patiria tam tikrą stresą. Nerimas dėl ekonominės padėties ir stabilių pajamų, viršvalandžiai darbe, emocinės traumos gali atsiliepti sveikatai, jei laiku nepasirūpinsime gera savijauta. Norėdami sau padėti, turime aiškiai nustatyti, kas mums sukelia stresą. Senovės tradicinė medicina, Ajurveda teigia, jog kasdieninis stresas dažniausiai pasireiškia trimis aspektais - protiniu, emociniu arba fiziniu. Protinis stresas, kaip teigia Ajurveda, atsiranda, kai protinis darbas yra per daug aktyvus arba neteisingai naudojamas. Pavyzdžiui, jei jūs diena iš dienos dirbate intensyvų protinį darbą 8 ir daugiau valandų per dieną, jūs sąmoningai ar ne aktyvinate vieną iš energijų savo kūne - Vatos došą. Vatos doša koordinuoja darnią proto ir kūno veiklą ir organizmo energijos lygį. Negaudama adekvataus poilsio nuveiktam darbui, Vatos doša galų gale išsibalansuoja. Pirmasis tai parodantis simptomas yra prarastas sugebėjimas lengvai susidoroti su kasdieniais dirgikliais. Kai streso lygis tampa dar aukštesnis, žmogus netenka sugebėjimo įsisavinti naują ar prisiminti jau įgytą informaciją. Protas tampa labai aktyvus, nepaisant to, žmogus praranda gebėjimą priimti gerai apgalvotus sprendimus, mąstyti pozityviai, jausti entuziazmą ir gyvenimo džiaugsmą ir netgi netenka gero nakties miego.

Stresas gali turėti ne tik neigiamą, bet ir teigiamą poveikį. Medikų teigimu, stresas yra ne tik tai, ko reikia vengti, bet ir tai, ką galime priversti dirbti savo naudai. Dėl šiandieninio gyvenimo tempo ir nuolat besikeičiančių aplinkybių daugelį žmonių vargina nuolatinė nervinė įtampa ir stresas. Tai sukelia depresiją, nerimą, padidina arterinį kraujospūdį, sutrikdo miegą, sukelia galvos skausmus, migreną bei kitus sutrikimus. Stresas - tai fizinė ir psichinė organizmo reakcija į slegiančias situacijas, nepalankias ar net pavojingas gyvybei aplinkybes. „Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma išvengti. Nedidelis stresas veikia teigiamai, skatina veiklumą, išradingumą. Tačiau labai stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs stresas gali sukelti įvairias ligas. Vienaip ar kitaip stresas daro įtaką kiekvieno žmogaus sveikatai“, - teigė Palangos poilsio namų „Baltija“ Reabilitacijos centro FRM gydytojas neurologas Vincas Paulikas. Streso metu į kraują išsiskiria įvairios biologiškai aktyvios medžiagos. Dėl šios priežasties sustiprėja kvėpavimas, pagreitėja ar sutrinka širdies ritmas, išpila prakaitas, pakyla kraujospūdis, vienur išsiplečia, kitur susitraukia kraujagyslės, padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Pasak gydytojo, pernelyg stipri, dažnai pasikartojanti ar ilgalaikė streso būsena išsekina organizmo adaptacines galimybes, psichiką, imuninę sistemą ir tampa įvairių ligų priežastimi.

Stresu vadinama organizmo reakcija į aplinkos veiksnius, keliančius grėsmę individo gerovei, sveikatai ar gyvybei ir sutrikdančius įprastinę psichofizinę pusiausvyrą. Stresą sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. Jie gali būti fiziniai (šaltis, karštis, alkis, trauma, infekcija ir kt.) ir psichosocialiniai (konfliktas, nesėkmė, ne-laimė, problemos šeimoje, darbe, netikrumas dėl ateities ir kt.). Stresas arba šios būsenos vidinės reakcijos yra vadinamos "bėgimu ar kova". Šia bėgimo ar kovos reakcija gamta apsaugo jus iškilus pavojui. Ta pati reakcija taip pat padeda jums susidoroti su sunkiu uždaviniu ir pasiekti užsibrėžtą tikslą (pvz., prieš svarbias rungtynes nedidelė įtampa padeda futbolo komandai pasirengti psichologiškai bei fiziškai ir įgyti aukščiausią formą). Bėda iškyla tada, kai stresas tampa nuolatinis ir nebepraeina. Jūsų organizmas visą laiką yra įsitempęs ir pasirengęs reaguoti į pavojų, ir tie apsauginiai pokyčiai, kuriuos sukėlė stresas, gali pakenkti jums psichiškai ir fiziškai, ir net susargdinti jus. Stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, skatinantis veiklumą, išradingumą, netgi kūrybiškumą ir tobulėjimą. Tačiau per stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs (chroniškas) stresas gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą. Fiziniai iššūkiai - svorių kilnojimas ar įtempta teniso partija - leidžia jums pajusti stresinę jūsų kūno reakciją ir ją atpažinti.