Penki būdai, kaip grąžinti aistrą

Nereguliarus seksualinis gyvenimas gali tapti pablogėjusių tarpusavio santykių priežastimi. Jei jūsų seksualiniame gyvenime atsirado problemų, jūs nežinote ką daryti, kad vėl santykiai būtų aistringi, arba apskritai nėra noro intymiai bendrauti? Pateikiame kelis seksologijos specialistų patarimus šiais klausimais. Kaip bebūtų keista, bet reikėtų sudaryti mylėjimosi grafiką. Tačiau po to net nebandykite ieškoti preteksto ir atsisakyti iš anksto suplanuoto sekso. Iš pradžių seksas pagal grafiką jums nesuteiks tokio malonumo, kokio norėtųsi, tačiau ilgainiui libido grįš į savo vėžes ir jūs galėsite pakeisti sekso „įpročius“. Pirmiausia prisiminkite pirmąjį pažinties su savo mylimu žmogumi vakarą. Be abejonės, tada jūs buvote vienas kitam labai dėmesingi, jausmingi, o seksas – aistringas. Todėl dabar reikėtų atidėti į šalį bet kokias problemas ir rūpesčius, o daugiau galvoti ir bandyti pakartoti pirmuosius jųdviejų romantiškus susitikimus. Kuklumas ir varžymasis labai dažnai tampa pablogėjusių seksualinių santykių priežastimi. Todėl pasistenkite labiau atsipalaiduoti ir pasitikėti savo partneriu intymaus kontakto metu. Susilpnėjęs moters libido gali būti susijęs su jos nuolatiniu nuovargiu. Todėl, norint pakelti moters libido ir susigrąžinti seksualinį geismą, kartais jai pakanka tik pasidalyti namų ruošos darbais su vyru. Šokant žmogaus organizme perdirbamas dofaminas, kuris suaktyvina malonumų centro veiklą.

Socialinės fobijos ir drovumo psichologiniai aspektai

Socialinės fobijos ir drovumo psichologiniai aspektai

Remiantis moksliniais kriterijais, turėtų būti skirtumų tarp drovumo ir socialinės fobijos (SF), bet iš tiesų beveik neįmanoma atskirti, kada kalbama apie kraštutinį drovumą, o kada apie SF. Simptomai yra tie patys: baimė būti pajuokos objektu ir nusižeminimas nepažįstamose situacijose, baimė būti neigiamai įvertintam. Socialinis nerimas yra trečia pagal paplitimą psichologinė problema šiandienos pasaulyje... Kai vargina socialinė fobija. Moteris negali stovėti eilėje parduotuvėje, nes jai atrodo, kad visi aplinkiniai ją stebi. Ji žino, jog tai netiesa, tačiau negali atsikratyti šio jausmo. Apsipirkdama ji yra susitelkusi ties mintimi, kad žmonės gali spoksoti į ją pro didelius veidrodžius, kai reikia kalbėti su pardavėja, balsas dingsta... Moteris jaučia, jog elgiasi kvailai, tačiau nerimas pasiekia viršūnę. Žmogus sėdi prieš telefoną ir atkakliai kovoja su savimi, nepajėgdamas pakelti ragelio ir paskambinti. Bijoma paskambinti nepažįstamam žmogui, pranešti dalykinę informaciją; dar labiau bijoma paskambinti pažįstamam. Neapleidžia mintis, jog nesugebės pasakyti to, ko reikia, sutrukdys pašnekovą ir vėl apsikvailins. Kai galiausiai paskambinama, nerimas būna užvaldęs visą asmenį. O kartais užtenka tik minties apie būsimą skambutį, kad nerimas užpultų. Vyras bijo pereiti gatvę, nes jaučia, jog aplinkiniai jį stebi pro langus. Dar blogiau tai, jog jis gali susitikti pažįstamų ir tektų sveikintis su jais, o vyriškis nėra tikras, kad pajėgs tai padaryti.

Drovumas ir kūno skausmai. Kaip tai susiję?

Drovumas ir kūno skausmai. Kaip tai susiję?

Norvegų psichologai tyrinėdami, kokią įtaką paauglių drovumas turi jų gyvenimo kokybei ir sveikatai, nustatė, kad drovūs paaugliai kur kas dažniau skundžiasi dėl kūno negalavimų, nei ypatingu drovumu nepasižymintys paaugliai. Kaip tai paaiškinti? Paaugliai apskritai kasdien patiria nemažai streso. Ypatingu drovumu nepasižymintiesiems lengviau rasti būdus, kaip savo neigiamas emocijas išlieti. Visų pirma, jie savo sunkumais pasidalija su draugais. Drovieji paaugliai draugų turi nedaug, o jei ir turi vieną ar du, tai ir su jais dažnai net nedrįsta kalbėti apie savo problemas. Todėl neigiamas emocijas drovieji išgyvena savo viduje, patirdami dar daugiau streso, kas savo ruožtu atsiliepia ir fizinei sveikatai.

Stresas

Stresas

Stresas nepriklauso nuo oro ar metų laiko. Nuo jo kenčia ir seni, ir jauni. Kartais atrodo, kad visas mūsų gyvenimas vis dažniau kiša mūsų galvas po savo negailestinga giljotina. Tai jau ne tik sugadinta nuotaika, bet ir tiesioginė grėsmė sveikatai. Trumpalaikis stresas gali būti naudingas, nes laiku mobilizuoja imuninę sistemą. Antikūniai, organizmo ''gynėjai'', ypač jautrūs stresinėms situacijoms. Tūkstantmečių bėgyje išgąstis, baimė ar pyktis perspėja kūną: ''Dėmesio! Pavojus! Mums į pagalbą ateina imuninės ląstelės, kurios, pavyzdžiui, sumažina atviros žaizdos užkrėtimo pavojų, greičiau ją užgydo. Ilgalaikis, chroniškas stresas slopina organizmo imuninę sistemą. Nuo nuolatinės įtampos ji laikui bėgant ima šlubuoti ir kai prireikia pagalbos, organizmas jau neįstengia patikimai apsiginti. Stresas gali atverti vartus pačioms įvairiausioms ligoms. Streso hormonų - adrenalino ir kortizolio perteklius gali slopinti smegenų funkcijas, reguliojančias vegetatyvinę nervų sistemą,sutrikdyti medžiagų apykaitą ir suardyti "atminties neuronus". Streso pasekmės gali pasireikšti bet kuriame organe. Mūsų hormonų ir mūsų imuninės sistemos neįmanoma pripratinti prie streso. Organizmas niekada nepripras prie ginčų, erzinančio triukšmo, priekabių. Reikia mokėti išsikrauti. To išmokti galima ir būtina - padės joga treniruotės ir pan.

Stresas - įveikiama blogybė?

Stresas - įveikiama blogybė?

Šiuos laikus galima pavadinti tikru streso aukso amžiumi. Kūnas, protas, širdis ir siela kiekvieną dieną patiria tam tikrą stresą. Nerimas dėl ekonominės padėties ir stabilių pajamų, viršvalandžiai darbe, emocinės traumos gali atsiliepti sveikatai, jei laiku nepasirūpinsime gera savijauta. Norėdami sau padėti, turime aiškiai nustatyti, kas mums sukelia stresą. Senovės tradicinė medicina, Ajurveda teigia, jog kasdieninis stresas dažniausiai pasireiškia trimis aspektais - protiniu, emociniu arba fiziniu. Protinis stresas, kaip teigia Ajurveda, atsiranda, kai protinis darbas yra per daug aktyvus arba neteisingai naudojamas. Pavyzdžiui, jei jūs diena iš dienos dirbate intensyvų protinį darbą 8 ir daugiau valandų per dieną, jūs sąmoningai ar ne aktyvinate vieną iš energijų savo kūne - Vatos došą. Vatos doša koordinuoja darnią proto ir kūno veiklą ir organizmo energijos lygį. Negaudama adekvataus poilsio nuveiktam darbui, Vatos doša galų gale išsibalansuoja. Pirmasis tai parodantis simptomas yra prarastas sugebėjimas lengvai susidoroti su kasdieniais dirgikliais. Kai streso lygis tampa dar aukštesnis, žmogus netenka sugebėjimo įsisavinti naują ar prisiminti jau įgytą informaciją. Protas tampa labai aktyvus, nepaisant to, žmogus praranda gebėjimą priimti gerai apgalvotus sprendimus, mąstyti pozityviai, jausti entuziazmą ir gyvenimo džiaugsmą ir netgi netenka gero nakties miego.

Stresas turi ir teigiamo poveikio

Stresas turi ir teigiamo poveikio

Stresas gali turėti ne tik neigiamą, bet ir teigiamą poveikį. Medikų teigimu, stresas yra ne tik tai, ko reikia vengti, bet ir tai, ką galime priversti dirbti savo naudai. Dėl šiandieninio gyvenimo tempo ir nuolat besikeičiančių aplinkybių daugelį žmonių vargina nuolatinė nervinė įtampa ir stresas. Tai sukelia depresiją, nerimą, padidina arterinį kraujospūdį, sutrikdo miegą, sukelia galvos skausmus, migreną bei kitus sutrikimus. Stresas - tai fizinė ir psichinė organizmo reakcija į slegiančias situacijas, nepalankias ar net pavojingas gyvybei aplinkybes. „Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma išvengti. Nedidelis stresas veikia teigiamai, skatina veiklumą, išradingumą. Tačiau labai stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs stresas gali sukelti įvairias ligas. Vienaip ar kitaip stresas daro įtaką kiekvieno žmogaus sveikatai“, - teigė Palangos poilsio namų „Baltija“ Reabilitacijos centro FRM gydytojas neurologas Vincas Paulikas. Streso metu į kraują išsiskiria įvairios biologiškai aktyvios medžiagos. Dėl šios priežasties sustiprėja kvėpavimas, pagreitėja ar sutrinka širdies ritmas, išpila prakaitas, pakyla kraujospūdis, vienur išsiplečia, kitur susitraukia kraujagyslės, padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Pasak gydytojo, pernelyg stipri, dažnai pasikartojanti ar ilgalaikė streso būsena išsekina organizmo adaptacines galimybes, psichiką, imuninę sistemą ir tampa įvairių ligų priežastimi.

Gerasis ir blogasis stresas

Gerasis ir blogasis stresas

Stresu vadinama organizmo reakcija į aplinkos veiksnius, keliančius grėsmę individo gerovei, sveikatai ar gyvybei ir sutrikdančius įprastinę psichofizinę pusiausvyrą. Stresą sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. Jie gali būti fiziniai (šaltis, karštis, alkis, trauma, infekcija ir kt.) ir psichosocialiniai (konfliktas, nesėkmė, ne-laimė, problemos šeimoje, darbe, netikrumas dėl ateities ir kt.). Stresas arba šios būsenos vidinės reakcijos yra vadinamos "bėgimu ar kova". Šia bėgimo ar kovos reakcija gamta apsaugo jus iškilus pavojui. Ta pati reakcija taip pat padeda jums susidoroti su sunkiu uždaviniu ir pasiekti užsibrėžtą tikslą (pvz., prieš svarbias rungtynes nedidelė įtampa padeda futbolo komandai pasirengti psichologiškai bei fiziškai ir įgyti aukščiausią formą). Bėda iškyla tada, kai stresas tampa nuolatinis ir nebepraeina. Jūsų organizmas visą laiką yra įsitempęs ir pasirengęs reaguoti į pavojų, ir tie apsauginiai pokyčiai, kuriuos sukėlė stresas, gali pakenkti jums psichiškai ir fiziškai, ir net susargdinti jus. Stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, skatinantis veiklumą, išradingumą, netgi kūrybiškumą ir tobulėjimą. Tačiau per stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs (chroniškas) stresas gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą. Fiziniai iššūkiai - svorių kilnojimas ar įtempta teniso partija - leidžia jums pajusti stresinę jūsų kūno reakciją ir ją atpažinti.

Plonytė mėlyna linija tarp meilės ir neapykantos

Plonytė mėlyna linija tarp meilės ir neapykantos

Senas posakis, jog nuo meilės iki neapykantos yra tik vienas žingsnis, jau turi ir mokslinį paaiškinimą, rašo britų dienraštis „The Independent“. Pasirodo, kai žmogus jaučia neapykantą, suaktyvėja tos pačios smegenų sritys, kaip ir tuomet, kai jis išgyvena visiškai priešingą jausmą - romantišką meilę. Tai nustatę mokslininkai atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo 17 savanorių. Šiuos žmones siejo tai, jog visi jie jautė didelę neapykantą kažkokiam konkrečiam asmeniui. Dauguma kaip labiausiai nekenčiamus žmones įvardijo buvusius mylimuosius ar konkurentus darbe, o viena moteris nurodė politikos atstovą. Eksperimento metu šiems žmonėms buvo rodoma jų priešų nuotrauka ir tuo pačiu atliekama smegenų tomografija. Analizuodami tomogramas Londono College universiteto profesorius Semiras Zeki ir „Wellcome“ neurobiologijos laboratorijos mokslininkas Johnas Romaya nustatė, jog už neapykantą yra atsakingos tam tikros smegenų sritys - kiauto (putamen) ir salos (insula). Pirmoji sritis yra susijusi su neigiamais jausmais, o antroji sritis reguliuoja reakciją į šiuos, dvasinę pusiausvyrą griaunančius, išgyvenimus. Kaip aiškina profesorius S. Zeki, kiauto sritis suaktyvėja ir tuomet, kai agresija siejasi su meile, pavyzdžiui, atsiradus konkurentui, kuris siekia nuvilioti mylimą žmogų, o salos sritis vienodai stipriai reaguoja tiek į mylimo, tiek į nekenčiamo žmogaus atvaizdą.

Neapykantos biologija

Neapykantos biologija

Tyrinėjantys neapykantos nusikaltimus mokslininkai susidomėjo, kas gi vyksta tokių asmenų smegenyse. Britų mokslininkų grupei pavyko tai išsiaiškinti. Pasak Londono University College Neurobiologijos mokslininkų, neapykanta – sudėtingas biologinis reiškinys, kai kuriuos pastūmėjęs tapti herojais, kitus – nusikaltėliais. Taip pat kaip ir meilė. Mokslininkų tyrimai parodė, kad neapykanta ir meilė dalijasi tais pačiais smegenų centrais. Todėl patarlė „nuo meilės iki apykantos tik vienas žingsnis“ gali būti teisinga. Naudodami magnetinį rezonansą mokslininkai stebėjo 17 asmenų smegenų reakciją į nuotraukose rodomus neutralius ir nekenčiamų asmenų veidus. Tokiu būdu pavyko nustatyti smegenų sritis, suaktyvėjančias dėl neapykantos. Tai – kiauto (putamen) ir salos (insula) sritys, suaktyvėjančios taip pat tada, kai mylime.
Įvairūs tyrimai parodė, kad salos sritis stimuliuoja nemalonius pasišlykštėjimo potyrius, o kiautas yra atsakingas už aktyvų atsaką – pulti nekenčiamą asmenį ar laikytis gynybos taktikos. „Faktas, kad meilė ir neapykanta suaktyvina tas pačias smegenų sritis nestebina, nes abu jausmai gali išprovokuoti neracionalius ir agresyvius veiksmus“, – sako tyrimo koordinatorius Semiras Zekis. Tačiau „neapykantos grandinė“ smegenyse naudojasi „savais“ kanalais nei kiti jausmai. Su neapykanta susijusi ir frontalinė smegenų žievė, be kita ko padedanti nuspėti ir „nukenksminti“ kito asmens veiksmus.

Vienatvė gali susargdinti

Vienatvė gali susargdinti

"Žmonės, kurie senatvėje yra vieniši, turi daugiau galimybių susirgti Alzheimerio liga nei socialiai aktyvūs", - mano naujausio tyrimo autoriai. Ir nors mokslininkai nesiima tvirtinti, jog pats vienišumas skatina ligą ar yra jos ankstyvasis simptomas, tačiau jų išvados leidžia manyti, kad socialiniai kontaktai blokuoja ligą. "Tai naujas rizikos faktorius, ir mes turime suprasti, kodėl jis susijęs su liga, - sako tyrimo iniciatorius Robertas Vilsonas iš Čikagos universiteto Medicinos centro. - Žmonės yra bendruomeniški. Mums reikia bendrauti su kitais. Tyrimo rezultatai suteikia pagrindo manyti, jog tie, kurie nuolat vieniši, yra pažeidžiamesni." R. Vilsono vadovaujama mokslininkų grupė ištyrė 823 žmones, kurie neturėjo jokių silpnaprotystės požymių, ir paprašė jų įvertinti savo vienatvės lygį pagal penkiabalę sistemą. Jie galėjo pasirinkti teiginius, labiausiai atspindinčius jų situaciją, kaip antai: "Man regis, kad aš neturiu pakankamai draugų". Tyrėjai taip pat rinko objektyvius duomenis, pavyzdžiui, kaip dažnai žmogus priima svečius. Mokslininkai stebėjo grupę ketverius metus, kasmet atlikdami psichiatrinį sveikatos patikrinimą. Tyrimo metu 76-iems dalyviams buvo diagnozuota Alzheimerio liga. Nustatyta, kad kad tiriamieji, kurių vienatvės lygis buvo aukštesnis, šia liga susirgdavo dukart dažniau nei kiti. Vienas iš galimų paaiškinimų gali būti tas, kad socialinis aktyvumas tam tikru būdu padeda apsaugoti smegenis nuo ligos prasidėjimo.

Vienatvė - pasimatymo pačiam su savimi laikas

Vienatvė - pasimatymo pačiam su savimi laikas

Daugelis įsitikinę, kad vienatvė - tarsi bausmė, tartum esi uždarytas vienutėje. Tačiau vienatvė - ne kalėjimo, o ramybės ir galėjimo pasilikti pačiam su savimi zona. Pabūti vienam sveika. Tai žmones gali padaryti laimingus. Jei bijomasi nors pusvalandį pasilikti vienam, reikia susimąstyti - veikiausiai yra ką slėpti pačiam nuo savęs. Vakarų mokslininkai pastebėjo įdomią tendenciją: kuo mažesnė galimybė žmogui pabūti tyloje, ramybėje, vienatvėje, tuo labiau jis to trokšta. Tikriausiai todėl pernelyg civilizuotose Jungtinėse Amerikos Valstijose vienatvė buvo paskelbta kaip tam tikra filosofija ir gyvenimo būdas. Vakaruose vienatvės šalininkai pasiūlė pradėti švęsti tarptautinę vienatvės dieną - tai būtų tarsi Valentino dienos antonimas. A.Rufus, karingiausia vienišė, netgi parašė knygą "Vieno partija: vienatvės manifestas", skirtą žmonėms, kurie "moka patys save užimti - jie mąsto ir kuria". Psichologai pažymi, kad dvasiškai turtingas žmogus ramiai pakelia vienatvę ir nenori jos atiduoti į bet kokias rankas. Ezoterikai teigia: kiekvienas, jei jam to reikia, atranda sau porą. Kenčiantieji dėl vienatvės tikriausiai patys nori kentėti (vienatvės kančios kelia pagarbą). Vienišiai veikiausiai patenkinti savo gyvenimu, bet nenori to pripažinti. Juk pas mus įprasta būti ištekėjusiai ar vedusiam ir gailėtis tų, kuriems "nepasisekė".

Savigarbos talismanai

Savigarbos talismanai

Kuo dažniau ryšitės reikalauti iš kitų pagarbos sau ir savo pagrįstom teisėm, tuo lengviau bus jums pajusti tą malonią augančio pasitikėjimo savimi ir savigarbos būseną. Tad net pati ši būsena gali tapti jūsų talismanu. Taip pat ir drabužiai, kuriuos dėvėjote tuomet, kai sėkmingai apgynėte savo teises, yra jūsų savigarbos talismanas. Kai tik apsivilksite juos vėl, iškart pajusite, kad jokios kliūtys jums nebaisios, kad galite drąsiai žengti pro bet kurias duris ir išsireikalauti viską, ko jums reikia, į ką jūs turite teisę, viską iš bet ko. Jeigu tai kol kas jums ne ypač gerai pavyksta, galite pakrauti specialia galia talismanus, kad jie žadintų jūsų savigarbą. Tai gali būti bet kokie erelio atvaizdai - tai puikus jėgos, pasitikėjimo savimi, orumo ir savigarbos simbolis. Jeigu jūs siekiate būti šeimininke bet kokioje situacijoje, norite mokėti visada pakreipti ją naudinga sau linkme, nors ir kaip sudėtinga tai atrodytų, pasigaminkite sau talismaną su akmenyje ar medžio gabalėlyje "išgraviruotu" tridančiu. Įveikti nepasitikėjimą savimi ir psichologinius kompleksus gali padėti avantiūrinas - smulkiagrūdžio kvarco atmaina. O štai oniksas visada beveik automatiškai kelia aplinkinių pagarbą jo savininkei! Norint pademonstruoti savigarbą ir pasitikėjimą nebūtina ieškoti kliaučių ar kelti vaidus kiekviena patogia proga. Tai būtų pasipūtėliškumas ir arogancija. Nereikia pagrįstai ar be priežasties iškart kaip akis išdegus puldinėti ginti savosios įžeistos savimeilės.