Mergvakaris

Kas tai yra – žinote. Tai tokia ypač išdykusi ir linksma šventė, kai dūksta vienos merginos. Arba rimtos, ištekėjusios, vaikų prisigimdžiusios mamos. Nebūtinai tai turi būti prieš vestuves, nors tikrasis mergvakaris būtent tada ir būdavo. O mes, išdykėlės panelės, ir šiaip tokių vakarėlių prasimanydavom. Na, ir prisidūkdavom… Iki paryčių šokdavom ir plepėdavom, burdavom ir bijodavom, verkdavom ir dainuodavom, persirenginėdavom ir vaidindavom, net kartą ketvirtame aukšte lipome iš balkono į balkoną… Kai buvome netekėjusios… Dabar jau gabaliuką laiko nuvalgė šeima – mano mielieji vyras ir vaikučiai. Ir mano jaunystės išdykėles ištiko tas pats likimas. Taigi nemažą laiko dalį per šventes mes leidžiame jau didesnėje kompanijoje – su draugų ir draugių šeimomis. Smagūs tai būna savaitgaliai. Suvažiuoja kelios mielos šeimynėlės – mama, tėtis ir vaikučiai. Tiksliau – mama, vaikučiai ir dar vienas didelis vaikas. Ir prasideda – „Motin, kuris mano rankšluostis?" Kitame gale kažkoks tipelis su barzda – „Mamyte, aš einu pasimaudyti, tu Kaziuką pažiūrėk, gerai?" – ir dingsta vandeny kaip į vandenį… Kiti trys „dideli vaikai" prie medžio parimę kažką jau už marškinių slepia. Ten tie, kur labai tų „mamyčių" bijo, bet dar labiau alaus nori. Prieš laiką. Dar juk ne vakaras. Pasitaiko vienas kitas tipelis, kuris mėgsta prie laužo trepinėti. Tas tai mums, mergaitėms, patinka. Jis niekur nestraksi, nebent malkelių. Visą vakarą kūrena, dešrelių kepa, o rytą pats pirmas jau pusryčių kaičia.

Mergvakaris ir Bernvakaris

Tradicinių vestuvių sutikime ypač svarbus buvo mergvakaris. Į jį susirinkdavo artimiausios, visą gyvenimą būsimą nuotaką supusios, moterys, – jaunos ir pagyvenusios, mamos ir tetos, kito kaimo moterys. Mergvakaris – jaunosios atsisveikinimas su savo mergyste, draugėmis, jos išlydėjimas į kitą gyvenimą. Todėl jo dalyvės dainuodavo dainas apie mergelės gyvenimą, pasakodavo savo vestuvių, mergvakarių istorijas, patardavo, kaip susitvarkyti su vyru namuose ir kaip išvengti poblemų šeimoje. Dažniausiai vyriausioji pamergė orgnizuodavo visą mergvakarį: užvesdavo mergvakario dainas, graudindavo jaunąją, mokė šokti. Ritualas prasidėdavo padovanojant jaunajai pinigėlį, kuris turėdavo atnešti sėkmę ir pinigus naujai šeimai. Pinigėlis būdavo paslepiamas jaunosios batelyje. Paskui jaunąją pasodindavo ant duonkubilio ir apsupusios puslankiu dainuodamos pindavo vainiką iš atsineštų gėlių. Paskui visos medinėmis šukomis eidamos ratu jaunajai iššukuodavo plaukus, uždėdavo vainiką ir padovanodavo veidrodį. Pasižiūrėjusi į savo atvaizdą jaunoji paimdavo šukas, kuriomis ją šukavo merginos ir mesdavo per dešinį petį į netekėjusių panų būrį...Kurią pirmą šukos paliesdavo – ta ištekės pirmoji. Rūtų vainikėlių pynimas – mergvakario dalis. Vestuvėms būdavo atrenkamas gražiausias. Nuotakos apsaugojimui nuo užkerėjimo, vainiko pynėjos eidavo prie stalo, ant kurio gulėdavo įvairūs vainikui pinti skirti žalumynai, sukibusios užrankų ir apeidavo jį ratu. Nupynusios vainiką, jos vėl išeidavo ratu.

Vestuvinė atributika - svari pagalba „oficialiems“ asmenims

Kvietimai sutuoktuvėms, taurių graviravimas, šaržai, etiketės buteliams, vestuviniai pinigai, vestuvinis laikraštis, ekskliuzyviniai buteliai, šeimos židiniai, vestuviniai plakatai, siuvinėtos pagalvėlės, šokoladiniai medaliai, vestuvinė dekoravimo atributika - girliandos, dekoracijos, kėdžių užtiesalų nuoma, servetėlės, jaunavedžių vietos dekoro elementai… Kad ir kokios apimties ar pobūdžio šventė būtų – labai retai kada apseinama be specialiosios šventinės atributikos. Vestuvės - taip pat nėra išimtis. Todėl nuo neatmenamų laikų egzistuoja taip vadinama vestuvinė atributika. Metams bėgant ji šiek tiek keitėsi, adaptuodamasi prie naujai besiformuojančių vestuvinių tradicijų ir technologinių galimybių. „Protingai“ pasirinkta vestuvinė atributika suteikia vestuvėms savitumo, įgalina spalvingiau teatralizuoti vestuvines ceremonijas ir ženkliai pakelia pobūvio svečių nuotaiką. Kita vertus – vestuvinė atributika labai palengvina „oficialiųjų“ vestuvinio pobūvio asmenų dalią: skiriamieji ženklai bei „darbo įrankiai“, stalo puošybos elementai, dovanos, diplomai, kokybės atitikties sertifikatai, testamentai, aksesuarai ir t.t. ir pan., - visa tai tiesiog būtini piršlio, svočios, taurininkų, Ministrų ir žemesnio rango vestuvinio pobūvio valdininkų atributai, be kurių jiems būtų nepalyginamai sunkiau deramai atlikti patikėtas pareigas…

Bernvakaris

Taigi norint surengti tikrą bernvakarį, reikia pranešti draugams apie greit įvyksiančias vestuves. Bernvakaris tiesiog privalo būti nevaržomas renginys. Kitaip tai nebus bernvakaris - viskas, kas tik norit: konferencija, puotos šėlsmas, geriausių draugų vakarėlis, interesų klubas - bet tik ne bernvakaris. Svarbiausia bernvakaryje, kad paskui būtų ką prisiminti. Konfliktai su kaimyne, sulaužyti baldai pasimiršta, o prisiminimai lieka. Jei Jūs bernvakariui užsakote klubą ar restoraną - visas galvos skausmas tenka patalpos šeimininkams, o Jums lieka tik malonūs pasilinksminimai, tokie, kaip dvigubų sąskaitų apmokėjimas: už panašaus tipo vakarėlių aptarnavimą beveik visuose klubuose ima didesnį mokestį. Dekoracijos. Parenkite sieninius plakatus iš nuogų moterų nuotraukų, žurnalų iškarpų, kviestųjų nuotraukų ir asmeninėmis seksualinėmis fantazijomis. Gėrimai. Tai priklauso nuo to, kokių rezultatų Jūs tikitės pasiekti. Pačių įspūdingiausių galima pasiekti maišant alų, vyną ir stipriuosius alkoholinius gėrimus. Jeigu Jūsų siekiai kuklesni - apsiribokite stipriu rūšiniu vynu, daug laipsnių turinčiais gėrimais ir dideliu kiekiu sulčių, sodos ir toniko. Toks asortimentas leistų kiekvienam susimaišyti skysčių pagal savo skonį. Indai ir maistas. Maloni naujiena - bernvakariuose visiškai neuždraustas vienkartinių indų naudojimas. Dar viena maloni naujiena - galima apsieiti be visokių drebučių ir karamelinių putėsių, o tiesiog užsakyti porą dešimčių dėžučių picų.

Mergvakario priesaika

Mergvakario priesaika gali būti sakoma naktį, mėnulio šviesioje, gražioje gamtos vietoje (prie ežero, upės, miške, ant piliakalnio, prie rusenančio laužo, ant tilto, prie jūros ir t.t.). Jos tekstas turi būti sakomas vienos iš draugių, kuri gali iškilmingumo dėlei pasilypėti ant bačkos, kelmelio, suolelio ar pan. O jaunoji turėtų kartoti paskui ją. Jaunąją taip pat galima parklupdyti, išrengti iki apatinių, aprengti kaip nuotaką (apdengti užuolaida ir t.t.). Pats priesaikos tekstas gali būti parašytas ranka kaligrafiniu raštu arba atspausdintas kompiuteriu, galima šalia pridėti piešinėlių. Priesaiką galima įrėminti arba įrišti į knygelę “Jaunamartės elementorius”, arba laikraštuką “Mergvakario žinios”, arba susuktas ir sujuostas kaspinu kaip senovinis pergamentas, arba pateiktas kaip laiškas butelyje ir pan. Tekstas galėtų būti toks: Aš (vardas, būsima pavardė ar kad ir kokia pavarde besivadinčiau) būdama sveiko proto ir ramios sąžinės, prieš tapdama homo sapiens žmona savo ištikimų draugių akivaizdoje iškilmingai prisiekiu, kad sutelkdama visus savo sugebėjimus laikysiuosi šios priesaikos.

Vestuvės. Ar verta viską daryti pačiam?

Organizuoti vestuves – užsiėmimas tikrai smagus. Bet, santuoka - tai dar ir išties nelengvas, daug išmonės, sugebėjimų, laiko bei pastangų reikalaujantis darbas. Ypač, jei to imasi patys jaunieji ir daro tai pirmą kartą… Žinoma, vestuvės nuo pirminio plano gali skirtis, ir netgi žymiai, tačiau pats planavimo procesas padeda sistemingai apgalvoti detales ir nieko svarbaus neužmiršti. Ypač svarbu, kad vestuvių planavimas leidžia tiksliai suplanuoti biudžetą, ir dar svarbiau – paskirstyti išlaidas laike. Taip matysite, jog daugiausia pinigų jums reikės, pavyzdžiui, balandžio, birželio mėnesiais ir savaitę prieš santuoką. Dažnai planuojant vestuves kyla begalė įvairiausių klausimų, rūpesčių, tenka susidurti su įvairiausiomis problemomis, spręsti netikėtas užduotis, atlikti tokius darbus, apie kuriuos iki tol net nepagalvotumėte. Reikia apmastyti kiekvieną smulkmeną, o artėjančių vestuvių jaudulys bei kasdieniniai darbai trukdo tinkamai pasirengti šventei. Visa tai prieš vestuves nemaloniai nuteikia, kenkia veido odai ir labai apkartina džiugų šventės laukimą… Todėl visus pasirengimo santuokai rūpestėlius dažnai protingiau, o atskirais atvejais netgi pigiau, yra patikėti šios srities profesionalams. Jie tikrai ne prasčiau pasirūpins visomis vestuvių smulkmenomis bei subtilybėmis ir nepridarys tiek daug apmaudžių klaidų.

Patarimai bet kuriam mergvakariui

Mergvakaryje vyrams ne vieta (nebent padeda pasiruošti, vairuoja, kažką sukala, pakelia ir pan.), ypač jaunajam ir/ar jo draugams. Tikslas – nuotaka ir svarbu ne sugadinti jaunajai nuotaiką ir priversti ją dar labiau liūdėti dėl to, kad išteka, o pasilinksminti, dėl to tokios smulkmenos kaip indų plovimas, skalbimas, patalpų tvarkymas, maisto gaminimas (nebent tai užduotis) turėtų būti sutvarkytos be jaunosios įsikišimo. Keliaraištis – būtinas mergvakario atributas, pamergių dovana jaunajai. Jį galima arba pačioms pasiūti arba nusipirkti. Draugės turėtų parašyti jaunajai palinkėjimus: ant servetėlių, ant širdelės formos lapelių, ant nosinaičių, ant vyriškų šeimyninių trumpikių, ant kočėlo, raštelyje butelyje, senoviniame albume ir pan. Viską įamžinkite – fotoaparate ir filmavimo kameroje, nes tai vienintelis toks vakarėlis tiek jaunosios, tiek jūsų gyvenime:). Iš tiesų tai nėra jokių taisyklių, kaip viską padaryti taisyklingai – tai tik gairės. Galima viskas, kas jums atrodo smagu, nepamirštama, įdomu, vėjavaikiška, fantastiška, beprotiška.

Vestuvių planavimas. II-oji dalis

Pirmoje vestuvių planavimo straipsnio dalyje aptarėme ką reikėtų atlikti likus 6-12 mėnesių iki planuojamų vestuvių, taip pateikėme planuojamam vestuvių biudžetui būtinas pozicijas. Toliau reikėtų nuspręskite, kaip turi būti suplanuotos Jūsų vestuvės. Sudarykite vestuvių planavimo komandą iš draugų, giminių ir artimųjų arba kreipkitės į vestuvių planuotojus, kurie padės įgyvendinti visus Jūsų sumanymus. Apgalvokite savo įvaizdį ir imkitės vestuvinių rūbų pasirinkimo. Po to, kai nusprendėte kokio stiliaus turi būti Jūsų vestuvės, kaip jos turi būti suplanuotos, peržiūrėkite vestuvinių suknelių katalogus. Tai padės Jums išsirinkti vestuvinę suknelę. Po to jau galite drąsiai žygiuoti į vestuvinių rūbų saloną. Gal būt yra prasmė skirti laiko fitnesui ar aerobikai, kad šventės metu jaustumėtės komfortabiliau. Susitarkite su visažistu ir kirpėju, kad suplanuotą vestuvių dieną atrodytumėte kaip galima įspūdingiau. Pasirinkite liudininkus. Iš anksto išsiaiškinkite, ar jie sutinka būti aktyviais suplanuotų vestuvių dalyviais – jie gi bus artimiausi jaunųjų pagalbininkai. Jei ne, tai tada būtinai reikia numatyti gerą pobūvio vedėją ir kitą aptarnaujantį personalą. Kraštutiniam atvejui numatykite ir kitas liudininkų kandidatūras. Likus mažiausiai keturiems mėnesiams iki banketo apsispręskite dėl pobūvio vietos. Ją reikėtų pasirinkti patogiausią svečiams suvažiuoti ir atitinkančią Jūsų kokybės reikalavimus bei, žinoma, kainą.

Mergvakario užduotys

Nuskusti mažą bulvytę su milžinišku peiliu ir taip įrodyti, kad mokės vyrui valgyti padaryti. Už įvykdymą – prizas. Eiti centrine miesto gatve ir stabdyti praeinančius vyrus, prašant, kad pasirašytų ant jaunosios marškinėlių. Už drąsą, kiek bus parašų ant marškinėlių – tiek mažų prizų 🙂 4. Nupiešti savo būsimąjį užrištomis akimis ir taip įrodyti, kad myli jį ne tik akimis. Už įvykdymą – prizas. Galvojant apie tai, kiek gyvenime buvo negerų dalykų, juos sakyti ir rinkti akmenukus, kuriuos dėti į maišelį, o pririnkus išmesti į ežerą, upę, pro balkoną ar pan. Sugalvoti norų, svajonių ateičiai ir apie juos galvojant, pinti ir leisti vainikėlius į ežerą ar upelį. Sudaryti anketą apie jaunąją ir duoti ją prieš tai jaunajam užpildyti, o po to jaunajai skaityti klausimus ir klausti, kaip jos manymu jaunasis atsakė ir lyginti su tikruoju jo atsakymu. Jei suklys, galima sugalvoti kokią nesunkią bausmę 🙂 Tai gali padėti daugiau pažinti tiek jaunąjį tiek tai, ką jis apie jaunąją mano. Miesto centre užlipti ant paminklo ir garsiai skaityti Odę, skirtą pagerbti būsimąjį vyrą. Galima būtų ta proga ir aprangą iškilmingesnę priderinti 🙂 Už drąsą – prizas 🙂 Kavinėje prieiti prie nepažįstamo vyro ir paprašyti nupirkti kažką (kokteilį, arbatos, tortuko, mišrainės, kepsnį.. :)) Už drąsą – kokteilis, arbata, tortukas, mišrainė, kepsnys.. 🙂

Bernvakaris – paskutiniai spąstai prieš vestuves

Kai vestuvių data šmėžuoja šūsnyje kvietimų, gausybėje telefoninių skambučių, kai nerimą kelia abejonės, ar tikrai verta tuoktis, kaip vaistas nuo visų ligų išgydo bernvakaris. Paskutinio neformalaus vaikinų pasilinksminimo būryje atlaikyti teks gausybę pagundų, įveikti aibę užduočių, kurios vedybiniame gyvenime tikrai pravers. Bernvakaris tampa vedybinio pasiruošimo dalimi ir dar viena gera proga būsimam jaunikiui pašėlti su gerais bičiuliais. Šių eilučių autoriui nusišypsojo proga bernvakario subtilybes pamatyti savo akimis. Bernvakaris – simboliškas nerūpestingo gyvenimo palydėjimas ir pasiruošimas šeimyninei laimei. Lietuvoje bernvakaris švęstas nuo senų laikų, tačiau bėgant metams tradicijos gerokai pasikeitė, lietuvaičiai perėmė daug idėjų iš Vakarų. Anksčiau per bernvakarį jaunojo tėvai bernus vaišindavo troboje arba svirne, visi juokaudavo, spręsdavo, ką jaunikis dovanos nuotakai. Per šią šventę pabroliai jaunikiui įteikdavo dovanų. Tačiau dažnai tokie vakarėliai keldavo liūdesį, būdavo išliejama daug ašarų, kadangi dažniausiai vestuvės būdavo planuojamos prieš jaunųjų valią superšant juos tėvams. Dabar visai kas kita, alaus ir linksmybių prisisunkusio vakaro tikslas – perkalbėti jaunikį prie altoriaus žengti vėliau. Įvairiais bandymais siekiama parodyti, koks šaunus nevedusio vyro gyvenimas ir kokios kančios užklumpa vedybinėje kasdienybėje. Paprastai šventę organizuoja vyriausiasis pabrolys, o jam talkina visi likę vakaro draugai dalyviai.

Vestuvių planavimas. I-oji dalis

Jūs nusprendėte susituokti ir norite, jog vestuvės taptų laiminga ir nepamirštama diena, kuri ilgam įsimins? Šiame dviejų dalių straipsnių cikle mes parinkome keletą naudingų patarimų, kurie gal būt padės Jūsų vestuves padaryti tikra švente – tiek Jums, tiek Jūsų giminėms bei artimiesiems. Vestuvių planavimą reikėtų pradėti iš anksto ir tada labai gali būti, jog neteks nusivilti, kad pati svarbiausia Jūsų gyvenimo diena praėjo kažkaip ne taip… Kaip reikėtų teisingai pradėti vestuvių planavimą? Dar prieš 6-12 mėnesių iki vestuvių reikėtų pasirinkti metų laiką, datą ir valandą, kada turėtų įvykti Jūsų santuokos registracija. Ruduo, žiema, pavasaris, vasara – visi metų laikai savaip yra gražūs ir turi savo privalumų. Jei nuspręstumėte tuoktis bažnyčioje, Jums derėtų pasidomėti, ar pasirinktą dieną galima bažnytinė santuokos registracija. Po to, pasirinkite dar vieną datą – ji gali praversti, jei atsirastų nenumatytų aplinkybių, trukdančių paduoti pareiškimus būtent tai dienai. Numatydami pobūvio laiką pasistenkite įvertinti daugumos svečių galimus pageidavimus. Nuspręskite, ką norėtumėte pakviesti į savo vestuves. Pasistenkite išsiaiškinti, ar visiems planuojamiems svečiams ši data yra priimtina. Šiais laikais daugelis savo laisvalaikį planuoja toli į priekį. Pasidarykite du svečių sąrašus tam atvejui, jei pamatysite, kad Jūsų šventės biudžetas ima viršyti galimybes.

Vienišos motinos imasi darbo

Vienišos motinos imasi darbo

Britės namų šeimininkės, vienos auginančios vaikus, tapo itin pažeidžiamos ekonominės krizės metu. Tačiau ne viena jų kaip tik ėmėsi atkaklios kovos su krize ir grįžo į darbus, rašo „Sky News“. Remiantis paskutiniaisiais duomenimis, Didžiojoje Britanijoje, kur bedarbystė siekia du milijonus, bedarbiais daugiau nei metus laiko yra apie pusė milijono žmonių. 200 tūkstančių iš jų be darbo yra jau daugiau nei du metai. Tačiau „Sky News“ surado ir keletą vienišų motinų, kurios, nepaisant visuotinės bedarbystės, sugebėjo krizės metu pakeisti savo gyvenimus ir pradėti dirbti. Keturis vaikus auginanti 42-ejų Jo Hanson iš Birmingemo nedirbo niekur pastaruosius 20 metų. Iki gimstant pirmąjam vaikui ji dirbo ir kirpėja, ir fabriko darbuotoja. Visus 20 metų moteris ir jos vaikai gyveno iš pašalpų. Moteris tikina, bijojusi, kad nieko negalės pasiūlyti, nes tiek metų niekur nedirbo. Tačiau jos sesuo pasiūlė moteriai nueiti į pokalbį dėl darbo kambarine viešbutyje ir, pačios moters nuostabai, darbą ji gavo. Moteris tikina pagaliau vėl atgavusi pasitikėjimą savimi ir jausmą, kad ji pati gali kažką daugiau, nei tik auginti vaikus. Kita vieniša motina, auginanti tris mažus vaikus, niekur nerasdavo darbo, kurio grafikas leistų ir toliau pačiai auginti vaikus. Dėl to, ji nedirbo pastaruosius septynerius metus. Visgi, vieną dieną pataisiusi sūnaus žaidimų kompiuterį „Xbox 360“, nes naujo negalėjo įpirkti, nusprendė imtis savo verslo.