Vestuvių planavimas. II-oji dalis

Pirmoje vestuvių planavimo straipsnio dalyje aptarėme ką reikėtų atlikti likus 6-12 mėnesių iki planuojamų vestuvių, taip pateikėme planuojamam vestuvių biudžetui būtinas pozicijas. Toliau reikėtų nuspręskite, kaip turi būti suplanuotos Jūsų vestuvės. Sudarykite vestuvių planavimo komandą iš draugų, giminių ir artimųjų arba kreipkitės į vestuvių planuotojus, kurie padės įgyvendinti visus Jūsų sumanymus. Apgalvokite savo įvaizdį ir imkitės vestuvinių rūbų pasirinkimo. Po to, kai nusprendėte kokio stiliaus turi būti Jūsų vestuvės, kaip jos turi būti suplanuotos, peržiūrėkite vestuvinių suknelių katalogus. Tai padės Jums išsirinkti vestuvinę suknelę. Po to jau galite drąsiai žygiuoti į vestuvinių rūbų saloną. Gal būt yra prasmė skirti laiko fitnesui ar aerobikai, kad šventės metu jaustumėtės komfortabiliau. Susitarkite su visažistu ir kirpėju, kad suplanuotą vestuvių dieną atrodytumėte kaip galima įspūdingiau. Pasirinkite liudininkus. Iš anksto išsiaiškinkite, ar jie sutinka būti aktyviais suplanuotų vestuvių dalyviais – jie gi bus artimiausi jaunųjų pagalbininkai. Jei ne, tai tada būtinai reikia numatyti gerą pobūvio vedėją ir kitą aptarnaujantį personalą. Kraštutiniam atvejui numatykite ir kitas liudininkų kandidatūras. Likus mažiausiai keturiems mėnesiams iki banketo apsispręskite dėl pobūvio vietos. Ją reikėtų pasirinkti patogiausią svečiams suvažiuoti ir atitinkančią Jūsų kokybės reikalavimus bei, žinoma, kainą.

Mergvakario užduotys

Nuskusti mažą bulvytę su milžinišku peiliu ir taip įrodyti, kad mokės vyrui valgyti padaryti. Už įvykdymą – prizas. Eiti centrine miesto gatve ir stabdyti praeinančius vyrus, prašant, kad pasirašytų ant jaunosios marškinėlių. Už drąsą, kiek bus parašų ant marškinėlių – tiek mažų prizų 🙂 4. Nupiešti savo būsimąjį užrištomis akimis ir taip įrodyti, kad myli jį ne tik akimis. Už įvykdymą – prizas. Galvojant apie tai, kiek gyvenime buvo negerų dalykų, juos sakyti ir rinkti akmenukus, kuriuos dėti į maišelį, o pririnkus išmesti į ežerą, upę, pro balkoną ar pan. Sugalvoti norų, svajonių ateičiai ir apie juos galvojant, pinti ir leisti vainikėlius į ežerą ar upelį. Sudaryti anketą apie jaunąją ir duoti ją prieš tai jaunajam užpildyti, o po to jaunajai skaityti klausimus ir klausti, kaip jos manymu jaunasis atsakė ir lyginti su tikruoju jo atsakymu. Jei suklys, galima sugalvoti kokią nesunkią bausmę 🙂 Tai gali padėti daugiau pažinti tiek jaunąjį tiek tai, ką jis apie jaunąją mano. Miesto centre užlipti ant paminklo ir garsiai skaityti Odę, skirtą pagerbti būsimąjį vyrą. Galima būtų ta proga ir aprangą iškilmingesnę priderinti 🙂 Už drąsą – prizas 🙂 Kavinėje prieiti prie nepažįstamo vyro ir paprašyti nupirkti kažką (kokteilį, arbatos, tortuko, mišrainės, kepsnį.. :)) Už drąsą – kokteilis, arbata, tortukas, mišrainė, kepsnys.. 🙂

Vestuvių papročiai ir tradicijos pasaulyje

Vestuvės nuo seno buvo ypatinga šventė, tad ją apipynė daugybė papročių, tradicijų bei mitų. Juk kiekvienas nori, kad naujoji sąjunga pasisektų ir kad gyvenimas jaunavedžiams būtų saldus kaip medus. Paįvairinus savo vestuves įvairių šalių papročiais bus ne tik smagu, bet gal atneš dar daugiau laimės. Norite pasijusti Anglijos karaliene? Ženkite prie altoriaus gėlėmis išpuoštu taku. Tai – paprotys, simbolizuojantis, jog nuotakos gyvenimas bus tarsi gėlių jūra. Gražus paprotys – einant prie altoriaus jaunavedžiams dovanoti savo motinoms po gėlę. Taip parodoma pagarba ir meilė abejoms šeimoms. Dar viena graži ir prasminga tradicija – uždegti žvakę. Abiejų jaunųjų tėvai uždega po žvakė, o jaunieji nuo jų prisidega savąją žvakę. Šitaip pora parodo savo individualumą bei primena apie naujos šeimos sukūrimą. Kodėl reikia mesti per petį nuotakos puokštę? Juk norite, kad per jūsų vestuves būtų laimingi ir kiti. Tam, kas pagaus nuotakos puokštę, laimė bus dosni. Amerikietės ir anglės per vestuves turi turėti kažką seno, kažką naujo, kažką skolinto ir kažką mėlyno. Taip simbolizuojama naujo gyvenimo pradžia, bet ir ryšių palaikymas su senuoju gyvenimu. Austrės nuometus arba plaukus puošia mirtomis – gyvenimo jėgą simbolizuojančiais augalais. Tuo tarpu lietuvės puošiasi rūtų vainikėliais – simbolizuojančiais nekaltybę. Balyje į vestuvių puotas paprastai susirenka daugiau moterų nei vyrų, nes tuo metu vyrai miega – naktį prieš puotą jiems tenka ruošti maistą šventei.

Bernvakaris – paskutiniai spąstai prieš vestuves

Kai vestuvių data šmėžuoja šūsnyje kvietimų, gausybėje telefoninių skambučių, kai nerimą kelia abejonės, ar tikrai verta tuoktis, kaip vaistas nuo visų ligų išgydo bernvakaris. Paskutinio neformalaus vaikinų pasilinksminimo būryje atlaikyti teks gausybę pagundų, įveikti aibę užduočių, kurios vedybiniame gyvenime tikrai pravers. Bernvakaris tampa vedybinio pasiruošimo dalimi ir dar viena gera proga būsimam jaunikiui pašėlti su gerais bičiuliais. Šių eilučių autoriui nusišypsojo proga bernvakario subtilybes pamatyti savo akimis. Bernvakaris – simboliškas nerūpestingo gyvenimo palydėjimas ir pasiruošimas šeimyninei laimei. Lietuvoje bernvakaris švęstas nuo senų laikų, tačiau bėgant metams tradicijos gerokai pasikeitė, lietuvaičiai perėmė daug idėjų iš Vakarų. Anksčiau per bernvakarį jaunojo tėvai bernus vaišindavo troboje arba svirne, visi juokaudavo, spręsdavo, ką jaunikis dovanos nuotakai. Per šią šventę pabroliai jaunikiui įteikdavo dovanų. Tačiau dažnai tokie vakarėliai keldavo liūdesį, būdavo išliejama daug ašarų, kadangi dažniausiai vestuvės būdavo planuojamos prieš jaunųjų valią superšant juos tėvams. Dabar visai kas kita, alaus ir linksmybių prisisunkusio vakaro tikslas – perkalbėti jaunikį prie altoriaus žengti vėliau. Įvairiais bandymais siekiama parodyti, koks šaunus nevedusio vyro gyvenimas ir kokios kančios užklumpa vedybinėje kasdienybėje. Paprastai šventę organizuoja vyriausiasis pabrolys, o jam talkina visi likę vakaro draugai dalyviai.

Vestuvių planavimas. I-oji dalis

Jūs nusprendėte susituokti ir norite, jog vestuvės taptų laiminga ir nepamirštama diena, kuri ilgam įsimins? Šiame dviejų dalių straipsnių cikle mes parinkome keletą naudingų patarimų, kurie gal būt padės Jūsų vestuves padaryti tikra švente – tiek Jums, tiek Jūsų giminėms bei artimiesiems. Vestuvių planavimą reikėtų pradėti iš anksto ir tada labai gali būti, jog neteks nusivilti, kad pati svarbiausia Jūsų gyvenimo diena praėjo kažkaip ne taip… Kaip reikėtų teisingai pradėti vestuvių planavimą? Dar prieš 6-12 mėnesių iki vestuvių reikėtų pasirinkti metų laiką, datą ir valandą, kada turėtų įvykti Jūsų santuokos registracija. Ruduo, žiema, pavasaris, vasara – visi metų laikai savaip yra gražūs ir turi savo privalumų. Jei nuspręstumėte tuoktis bažnyčioje, Jums derėtų pasidomėti, ar pasirinktą dieną galima bažnytinė santuokos registracija. Po to, pasirinkite dar vieną datą – ji gali praversti, jei atsirastų nenumatytų aplinkybių, trukdančių paduoti pareiškimus būtent tai dienai. Numatydami pobūvio laiką pasistenkite įvertinti daugumos svečių galimus pageidavimus. Nuspręskite, ką norėtumėte pakviesti į savo vestuves. Pasistenkite išsiaiškinti, ar visiems planuojamiems svečiams ši data yra priimtina. Šiais laikais daugelis savo laisvalaikį planuoja toli į priekį. Pasidarykite du svečių sąrašus tam atvejui, jei pamatysite, kad Jūsų šventės biudžetas ima viršyti galimybes.

Vestuvių fotografo paieškos

Vestuvių fotografo pasirinkimas reikalauja kantrybės ir ilgų ieškojimų. Įgūdžiai, kūrybingumas, aistra fotografuoti ir stilius – pagrindinės gero vestuvių fotografo savybės. Idealiu atveju jūs rasite fotografą su milžiniška patirtimi, nuostabiu pavyzdžių albumu ir už priimtiną kainą. Vienas iš pagrindinių faktorių planuojant vestuves yra biudžetas. Daugelis jaunavedžių ieško kokybės ir kainos santykio tiek renkantis vestuvinius drabužius, žiedus, tiek transportą ar maistą. Ką lemia kaina vestuvių fotografijoje? Vienareikšmio atsakymo nėra. Aukšta kaina dažniausiai lemia kokybę, tačiau tai nėra 100% garantas. Kaip ir kitose ekonominės veiklos srityse ir čia kainą diktuoja pati rinka, pasiūlos ir paklausos santykis. Kitas didelės kainos aspektas – foto technikos kainos, remontas, priežiūra, atnaujinimas. Gera technika, gero fotografo rankose ir lemia kokybę. Pavyzdžiui mes kiekvienas per vestuves turime foto įrangos, kurios vertė nei iš tolo netelpa į keturženklę sumą. Jei nusprendėte, kad fotografo kaina yra priimtina, būtinai susitikite su tuo žmogumi, kuris įamžins svarbiausią jūsų gyvenimo dieną ir atsiminimai liks iki senatvės. Pateikiame keletą aspektų į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį ir išsiaiškinti: Pirmiausia fotografas jums turi patikti kaip žmogus. Nors vestuvių fotografas yra „tylusis šventės elementas“, tačiau nepriimtinas tipas svarbiausią gyvenimo dieną sukels papildomą stresą. Ar to reikia?

Į Lietuvą švęsti bernvakario

Su pokalbį pradėjusiu Philu iš viso į Vilnių skrido 15 jaunuolių, planavusių čia linksmintis keturias paras. Pasiteiravus, kodėl pasirinko Vilnių, paaiškino, kad Didžiosios Britanijos turizmo agentūra jiems pasiūlė labai gerą sandėrį (skrydis į Lietuvą ir atgal + 3 naktys "Radison SAS Astorija" viešbutyje atsiėjo po 300 svarų (1500 Lt) kiekvienam). Britams tai nebrangu, nes vidutiniškai per mėnesį jie uždirba 7-10 tūkst. Lt. Be to, Philas patvirtino girdėjęs daug gerų atsiliepimų apie Vilnių iš jame jau buvusių draugų. Tokie ir panašūs pokalbiai lėktuvuose, skrendančiuose iš Londono į Vilnių, toli gražu ne retenybė, o kasdienis reiškinys. Mat per šiuos metus, tai yra Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, labai suaktyvėjo atvykstamasis turizmas, ypač iš jau minėtos D.Britanijos, taip pat Airijos, Skandinavijos šalių, Italijos, Prancūzijos, Austrijos, tačiau daugiausiai turistų, kaip ir anksčiau, vis dėlto atvyksta iš Vokietijos. Per pastaruosius metus Lietuvos viešbučiuose svečių iš užsienio sulaukta trečdaliu daugiau nei ankstesniais metais, o svečių iš ES padaugėjo net 70 proc. Beje, anksčiau mes traukdavome per dantį estus, šaipydamiesi, jog suomiai pas juos važiuoja nusigerti, lėbauti, gastroliuoti po striptizo klubus ar išbandyti ekstremalių pramogų, o dabar ir Lietuva sulaukia vis daugiau tokių turistų, kurie renkasi vadinamuosius savaitgalio turus (daugiausiai tokių turistų sudaro britai, suomiai, norvegai, airiai - paprastai jaunesnio nei vidutinio amžiaus).

Mergvakaris – šventė jaunajai

Ne vienai vyriausiajai pamergei didžiausias priešvestuvinis rūpestis yra suorganizuoti jaunajai tikrai smagų vakarėlį be jos širdies draugo. Mergvakario tikslas – atkalbėti ištekančiąją nuo santuokos įžadų, kurie atims nerūpestingą laisvę. Dažniausiai per mergvakarį būsimoji nuotaka išbando tokių dalykų, kurių iki šiol nėra dariusi. Matyt tam, kad lengvi sukrėtimai ir stresai grąžintų meilės labirintuose pasiklydusiajai blaivų protą ir laisvės troškimą. Vakarėlio tema reikalinga tam, kad merginos išsiskirtų iš minios ir patrauktų praeivių akį (nes gal kaip tik tarp jų atsiras tas, kuris padės jaunajai atverti akis ir atsisakyti žengti prie altoriaus...) bei sustiprinti bendrumo jausmą, kad vakaro kaltininkė žinotų neprarasianti draugių net ir sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Populiariausia tarp merginų yra persirengti mokinukėmis, namų šeimininkėmis, ar laisvo elgesio moterimis – svarbiausia, kad visoms būtų smagu ir priimtina. Temos vakarėliui galima pasiieškoti teatro drabužinėje – ir net išsinuomuoti patikusius aprėdus! Turint daugiau laisvo laiko galima kostiumų užeiti pažiūrėti į vadinamuosius „secondhandus“ – neabejotinai galima rasti drabužėlių, kurie įsuptų Jus į Rytų šalių viliokių burtų tinklus ar turkišką blizgančią prabangą. Ypač nagingos panelės galėtų sukurti ir pačios pasiūti kostiumus – balerinų sijonėliai iš gausiai sluoksniuoto tiulio irgi efektingai atrodytų.

Skyrybos – karo pradžia

Skyrybos – karo pradžia

Savaitgaly pabuvojau Šilalėje. Smagu grįžti į namus iš Vilniaus, pailsėti kelias dienas, atsipūsti. Ir šiaip, namie juk smagiau. Tačiau vis dėl to grįžau šiek tiek nusiminęs, na gal labiau susimąstęs, o ne nusiminęs. Nenutiko nieko blogo, nesmagaus, tiesiog netyčia taip išėjo, kad teko pasiklausyti žmonių pasakojimų apie mūsų kasdieninio gyvenimo realijas. Aišku, nieko per daug negirdėto nesužinojau, bet kai viską girdi iš pirmų lūpų, tai viskas skamba ir atrodo šiek tiek kitaip. Vienas dalykas mane itin sudomino – skyrybos. Ne tas faktas, kad Lietuvoje jų įvyksta daugiau nei kitose šalyse, kad žmonės kartu “pratempia” vos kelis metus, tačiau kaip vyksta šis procesas. Skyrybos ganėtinai normalus reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje: natūralu, kad pagyvenus kažkiek laiko pamatai, kad žmogus turi savybių, kurios tau itin nepriimtinos, netikėtai pamilai kitą ar dar dėl kažkokių priežasčių nebeįmanoma kurti bendro gyvenimo. Na ką jau padarysi, nutiko taip nutiko, gyvenimas tuo gi nesibaigia ir viską reikėtų pasistengti užbaigti kuo civilizuočiau. Deja, daug kam tai nepavyksta, priešingai – viską pasistengiama užbaigti kuo “įspūdingiau”. Juk iš esmės viską įmanoma padaryti paprastai: elementarus teisminis procesas, turto dalybos, tik sudėtingiau, jei yra vaikai, tačiau labai norint ir pasistengus pamiršti nereikalingus principus įmanoma ir tai išspręsti taikiai ir racionaliai. Vis dėl to, mūsų šalyje tai dar šioks toks stebuklas.

Teologas ir psichologas teigia atradęs laimingos santuokos formulę

Po ilgamečių studijų Artimuosiuose Rytuose teologas, turintis svajonę kada nors tapti dvasininku, ir šeimos santykių konsultantas Tomas Girdzijauskas sako, jog kertinis laimės akmuo yra stiprūs ir šilti santykiai šeimoje. Viename interviu jus pristatė kaip žmogų, radusį laimingo vedybinio gyvenimo formulę. Ar tokia egzistuoja? Visų laikų šeimos ekspertai ir šventi tekstai tiesiai šviesiai sako, jog visos skyrybos vyksta tik dėl vienos esminės priežasties – sutuoktinio pareigų nevykdymo. Šios pamatinės pareigos nepasikeitė per amžių amžius, tačiau vyrui ir moteriai yra visiškai skirtingos. Tarp šių pareigų yra vienas bendrumas: teikti vien malonumą savo sutuoktiniui ir neteikti net mažiausio skausmo. Duoti sutuoktiniui tai, ko jis iš tikrųjų nori, o ne tai, ką savo nuožiūra patogu jam duoti. Tai besąlygiška tarnystė svarbiausiam žmogui pasaulyje. Indijoje sakoma: vyras turi elgtis su žmona kaip tarnas su karaliene, žmona turi elgtis su vyru kaip tarnaitė su karaliumi – toks yra idealus, karališkas santykis poroje. Tai taip paprasta ir kartu sudėtinga... Jei kalbėtume išsamiau, vyrai ir moterys turi išmokti vieną bendrą pamoką apie jausmus, arba širdžių kalbą. Didžiausia gyvenimo pilnatvė ir laimė yra pasiekiama tik per tradicinę šeimą. Tačiau norėdamas pasiekti tokį pilnatvės lygmenį žmogus turi sumokėti tam tikrą kainą, t. y. paaukoti savo egoizmą ir norą rūpintis tik savimi, tik savo poreikiais.

Skyrybos: sėkmingos, bet vaikai ne visai laimingi

Skyrybos: sėkmingos, bet vaikai ne visai laimingi

Vaikas gali užaugti laimingu, savim pasitikinčiu žmogumi, sugebančiu sukurti konstruktyvius santykius su aplinkiniais, tik sveikoje, darnioje šeimoje. Prisimenate klasiko žodžius, kad visos laimingos šeimos laimingos vienodai, o visos nelaimingos šeimos nelaimingos skirtingai? Norime priminti, kad viena iš pagrindinių šeimos funkcijų - suteikti būtiną emocinį palaikymą visiems jos nariams. Vadinasi, nedarnioje šeimoje suaugę turi peržiūrėti savo tarpusavio santykius ir padaryti juos sveikesniais. Tam yra daug galimybių, bet dažniausiai pakanka nuoširdaus sutuoktinių noro pakeisti savo santykių kokybę, apsvarstyti visus įmanomus bendros ateities variantus ir pasirinkti tai, kas tenkintų juos abu. Neskubėkite skirtis. Jeigu jūs neišspręsite savo problemų su šiuos partneriu, jums teks spręsti tokius pačius uždavinius su kitu. Jeigu jūs nesiskiriate, nedelsdami išspręskite jūsų gyvenimo situaciją: kuo anksčiau pradėsite tuo rūpintis, tuo daugiau turėsite galimybių, kad pasiseks. Nepamirškite, kad šeimoje auga vaikas. Jis turi teisę į laimingą vaikystę. Tačiau neverta išsaugoti nepakitusios nesėkmingos santuokos dėl vaikų, kaip tai daro daugelis. Skyrybos vaiką paveikia taip pat neigiamai, kaip tėvų barniai ir įtampos atmosfera šeimoje. Bet kuo ilgiau šeimoje trunka nesantaika, tuo didesnis jos neigiamas poveikis vaikui. Berniukai kenčia labiau negu mergaitės.

Sėkminga ir laiminga santuoka nėra vienas ir tas pats

Jau seniai įrodyta, kad puiki emocinė ir fizinė žmogaus savijauta priklauso nuo asmeninės laimės. Tos, kurią patirti lemta ne kiekvienam. Daugelis gyvendami ramų šeimyninį gyvenimą mano, kad jų santuoka stabili ir sėkminga. Tačiau ar laiminga? O gal laiminga ir sėkminga šeima yra vienas ir tas pats? Pasirodo – ne. Susituokusiems ir skirtis neketinantiems žmonėms psichologai pasiūlė anoniminę anketą. Pagrindinis klausimas sutuoktiniams buvo toks: „Jeigu šiandien vėl rinktumėtės savo antrąją pusę, ar pasirinktumėte tą patį žmogų, su kuriuo dabar gyvenate?“. Tyrinėtojų nuostabai, tik pusė apklaustųjų atsakė teigiamai. Kiti arba negalėjo atsakyti, arba pareiškė, kad rinktųsi kitą. Nors jų šeimos buvo pakankamai stabilios. Paaiškėjo, kad šeimos stabilumas dar nereiškia, kad žmonės patenkinti santuoka, tačiau skirtis nesiruošė, nes įprasta, kad skyrybos - visiškos nesėkmės simptomas. Skyrybų griebiamasi kaip chirurginio įsikišimo, kai nebėra vilties kitaip išgyti. Tiesa, kai kada žmogus pasirengęs metų metus kęsti įkyrų skausmą, kad tik nereikėtų kreiptis į chirurgą. Šeimos išsaugojimas bet kokiomis sąlygomis kai kada atrodo mažesnė blogybė. O ar šeimos gerovė prilygsta šeimos laimei? Juk mes esame pratę laimę vertinti kaip pakilią ekstazę. Panaši būklė apima įsimylėjėlius ir jaunavedžius. Tačiau susižavėjimas negali trukti amžinai. Vis dėlto žmogų šildo ne liepsnojančios meilės aistros, bet rami namų židinio šiluma.